Gynyba braška – kodėl Lietuvos rinktinės autobusas toks lėtas?

Košmariškas rungtynių su Serbija pirmasis kėlinys Lietuvos futbolo rinktinės sirgaliams priminė šių laikų futbolo problemą – gynyba nebėra ta tvirtovė, kuri atlaikydavo ir galingesnių varžovų atakas anksčiau. Arvydo Janonio, Andriaus Skerlos, Mariaus Stankevičiaus įpėdiniai auga lėtai Lietuvos rinktinės treneriams beieškant kuo užkamšyti gynybos grandį.
Aurelijus Skarbalius pažymėjo, kad Lietuvos rinktinei labai trūksta aukštesnio lygio klubuose žaidžiančių gynėjų.
Aurelijus Skarbalius pažymėjo, kad Lietuvos rinktinei labai trūksta aukštesnio lygio klubuose žaidžiančių gynėjų. / L.Balandžio ir Scanpix nuotr.

Serbijos rinktinės puolėjai jautėsi tarsi vaikščiodami raudonu kilimu pirmadienio vakarą Belgrado stadione.

Europos čempionato atrankos varžybose per pirmą kėlinį jie lengvai įmušė tris įvarčius, o dar kelis kartus Lietuvos komandą išgelbėjo vartininkas Džiugas Bartkus, tapęs bene geriausiu svečių žaidėju 1:4 pralaimėtame mače.

Serbai ėjo kiaurai pro lietuvių gynybos užtvaras, nors mačui treneris Valdas Urbonas buvo išrikiavęs net penkis gynėjus.

„Buvo pabandyta pastatyti autobusą, bet galiausiai įsitikinome, kad vaizdas buvo geresnis antrajame kėlinyje, kai komanda pabandė taikyti aukštesnį spaudimą, – atkreipė dėmesį buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas, „Riterių“ treneris Aurelijus Skarbalius. – Tai buvo geras pavyzdys – ar mes norime tik gintis? Ar norime mokytis daugiau?“

Anksčiau grūdindavosi aukšto lygio klubuose

Kartais juokaujama, kad jei futbolą komandą sudarytų vartininkai, Lietuvos komanda drąsiai žaistų pasaulio čempionate.

Pavienių aukšto lygio žaidėjų galima atrasti kitose pozicijose, bet pastaraisiais metais ir Edgaras Jankauskas, ir jį prie rinktinės vairo pakeitęs V.Urbonas desperatiškai ieško gynybos grandžiai žaidėjų, su nostalgija prisimindami tuos, kuriuos Lietuva turėdavo anksčiau.

Nuo Seulo olimpinio čempiono Arvydo Janonio dar porą dešimtmečių rinktinė rasdavo ne žvaigždžių, bet tvirtų patikimų gynėjų, kurie atstovaudavo solidiems Europos klubams.

Marius Stankevičius yra žaidęs Italijos, Ispanijos ir Vokietijos aukščiausių lygų komandose, tarp jų Romos „Lazio“, „Valencia“ ir „Sevilla“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marius Stankevičius yra žaidęs prieš L.Messi.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marius Stankevičius yra žaidęs prieš L.Messi.

Pagal sužaistų rungtynių skaičių Lietuvos rinktinės rekordininku tapęs Andrius Skerla, dabar dirbantis V.Urbono trenerių štabe, yra atstovavęs „Eindhoven“ ir penkerius metus rungtyniavęs Škotijoje, kur daug metų žaidė ir Marius Žaliūkas.

A.Skarbalius didžiąją karjeros dalį gynė tuo metu stipriausios Danijos komandos „Brondby“ garbę, o Tomo Žvirgždausko didžioji karjeros dalis pralėkė Švedijoje.

„Tais laikais gynėjai užsigrūdindavo žaisdami prieš gerus puolėjus užsienio klubuose, – pažymėjo A.Skarbalius. – Dabar žaidžiama tokiame lygyje, kuris virsta meškos paslauga susidūrus su aukšto lygio varžovais – jų puolėjai tampa ne kasdienybe, o sudėtingu iššūkiu.

Po ankstesnės kartos nesugebėjome užauginti aukšto lygio žaidėjų. Galime rinktis kurį tik norime, bet pasirinkimas yra mažas – šiuo metu mūsų gynėjai nežaidžia aukšto lygio klubuose.“

„Scanpix“ nuotr./Serbija – Lietuva
„Scanpix“ nuotr./Serbija – Lietuva

Iš tiesų, dabartiniams rinktinėms gynėjams, nepaisant patirties, iš tiesų didžiąją sezono dalį tenka žaisti prie mažesnių greičių.

Prieš pirmąjį įvartį suklydęs 36 metų Algis Jankauskas vilki Marijampolės „Sūduvos“ marškinėlius, kaip ir Vytautas Andriuškevičius, trečiąjį įvartį iš arti stebėjęs Mindaugas Palionis yra atsarginis Vokietijos antrosios lygos klubo „Regensburg” gynėjas. Rolandas Baravykas rungtyniauja Vilniaus „Žalgiryje“, kuriame starto vietą praėjusį sezoną praradęs Linas Klimavičius šį sezoną save atrado Rumunijoje.

„Scanpix“ nuotr./Serbija – Lietuva
„Scanpix“ nuotr./Serbija – Lietuva

A.Skarbaliaus nuomone, tik iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad išauginti vidurio gynėjus yra paprasčiau dėl mažesnių reikalavimų futbolo technikai.

„Juk jų funkcija nėra tik griauti. Šiais laikais jie turi būti intelektualūs aikštėje, nes reikia sugebėti užmegzti atakas, atlikti paeiliui bent kelis perdavimus be klaidų“, – pažymėjo buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas.

Jo teigimu, svarbiausios spragos slypi ne taktikoje, nes ir „autobusas“ galėjo suveikti pirmadienį Belgrade, o bendros strategijos blaškymuose.

„Gerai žinau, kad visų mūsų jaunimo rinktinių treneriai žaidžia, taip, kaip patys nori, – sakė A.Skarbalius. – Mes turėtume galvoti, kaip padaryti, kad gynėjai galėtų jaustis aikštėje ramiau, kad galėtų prisitaikyti prie skirtingų varžovų, reikia rasti bendrą kryptį, kaip norėtume juos ruošti ir žaisti.“

Sauliaus Čirbos nuotr./Aurelijus Skarbalius
Sauliaus Čirbos nuotr./Aurelijus Skarbalius

Šiomis dienomis Lietuvoje – antradienį Vilniuje ir trečiadienį Kaune mūsų šalies treneriams teorinius ir praktinius seminarus kaip tik veda Briuselio „Anderlecht“ – ne vieną Belgijos rinktinės žvaigždę išugdžiusio klubo – atstovai.

Jie dalinasi patirtimi, kaip ugdyti žaidėjus individualiai ir komandiškai, o tai, A.Skarbaliaus nuomone, yra būtent tai, ko reikia prisikelti vis bandančiam Lietuvos futbolui.

O V.Urbonas naujų vėjų turės ieškoti rudenį. Paskutinę vietą 2020 metų Europos čempionato atrankos B grupėje užimantys lietuviai artimiausias rungtynes žais rugsėjį, kai į Lietuvą atvyks grupės lyderė Ukraina ir Tautų lygos finale praėjusį savaitgalį triumfavusi Portugalija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų