Progas švaisčiusi Italija pranoko Lietuvos komandą 2:0 ir dar per žingsnį priartėjo prie kitąmet Katare vyksiančio svarbiausio planetos futbolo turnyro.
R.Mancini ryšys su pasaulio čempionatu – specifinis. Solidžią klubinę profesionalo karjerą turėjęs puolėjas 1990-aisiais buvo įtrauktas į „Squadra Azzurra“ sudėtį, tačiau bronza šeimininkams pasibaigusiose planetos pirmenybėse nežaidė nė minutės. Po ketverių metų JAV italai pralaimėjo tik finale, bet R.Mancini kelią į pirmenybes užkirto nesutarimai su tuomečiu ekipos treneriu Arrigo Sacchi, kai šis pareiškė, kad rinksis kitus puolėjus.
Dabar 56-erių R.Mancini į pasaulio futbolo gralio medžioklę leidžiasi būdamas treneriu ir bent jau kol kas – užtikrintai.
Žaisdami su FIFA pasaulio reitingo antrojo šimtuko komandomis italai buvo visas septynias pastarąsias dvikovas ir tai padarė ne mažesne nei trijų įvarčių persvara. Laimėjo jie ir trečiadienio vakarą Vilniuje, bet triuškinančios baigties mūsiškiai išvengė.
„Tokių sudėtingų rungtynių ir laukėme. Du nuliai švieslentėje po pirmojo kėlinio manęs nenustebino. Žinojome, kad bus sunku ir turiu pasakyti, kad šios rungtynės mums buvo sunkios. Pirmajame kėlinyje Lietuva labai gerai gynėsi, todėl atakuoti buvo nelengva. Daug situacijų tikrai neturėjome. Bet lengvo pasivaikščiojimo tikėtis ir nereikėjo, nes tokiame lygyje lengvų rungtynių nebūna“, – po mačo kalbėjo R.Mancini.
Treneris neslėpė, kad prisitaikyti prie dirbtinės LFF stadiono dangos nebuvo lengva.
„Buvo sunku. Žaisti ant sintetikos niekada nėra lengva, o po vakar lietaus ir treniruotės ji dar buvo šlapia ir slidi. Dėl to kamuolys vaikščiojo skirtingai – vakar perdavimai buvo greitesni, rungtynių dieną viskas vyko kur kas lėčiau ir žaidimo ritmas kardinaliai pasikeitė“, – teigė strategas.
Apibendrindamas dvikovą, strategas neslėpė, kad abu kėliniai buvo visiškai skirtingi. „Pirmas kėlinys buvo lėtas visomis prasmėmis. Po pertraukos žaidėme kur kas geriau ir greičiau. Dėl to turėjome ir daug progų. Galėjome įmušti kur kas daugiau, bet nepavyko“, – teigė treneris.
Laimėjęs Vilniuje R.Mancini pakartojo kito garsaus Italijos stratego Marcelo Lippi pasiekimą. Iš Ankonos provincijos kilusio specialisto komanda nepralaimėjo jau 25 rungtynių iš eilės. M.Lippi savo įspūdingą seriją užbaigė triumfu 2006-ųjų metų pasaulio čempionato finale Vokietijoje ir pasitraukė iš pareigų. R.Mancini kelią į planetos futbolo viršūnę tik pradeda.
Ir nors ieškoti paralelių tarp šių dviejų skirtingų epochų serijų nėra prasmės, Italijos žurnalistai prieš mačą Vilniuje nepraleido progos pabaksnoti pirštais į istorines eilutes.
„Aš labai gerbiu Marcelo ir vertinu tai, ką jis padarė su mūsų rinktine, tačiau čia yra visai kita istorija. Mes dar tik kuriame komandą ir dedame pirmuosius žingsnius. Iš kitos pusės, gera girdėti, jog esi lyginamas su treneriu, kuris laimėjo pasaulio čempionatą – galbūt tai reiškia, jog judame teisinga kryptimi“, – kuklinosi R.Mancini.
Visų laikų ilgiausia Italijos rinktinės serija be pralaimėjimų užfiksuota 1935-1939 metais. Tuomet „Squadra Azzurra“ nebuvo nugalėta net 30 akistatų paeiliui ir per šį laikotarpį nuskynė 1938-ųjų metų pasaulio čempionės titulą.
Į tą triumfą komandą atvedęs Vittorio Pozzo yra vienintelis treneris futbolo istorijoje, laimėjęs du pasaulio čempionatus.
| Treneris | Metai | Rungtynės | Pergalės | Lygiosios |
|---|---|---|---|---|
| Vittorio Pozzo | 1935-1939 | 30 | 24 | 6 |
| Marcelo Lippi | 2004-2006 | 25 | 15 | 10 |
| Roberto Mancini | 2018- | 25 | 20 | 5 |
| Ferruccio Valcareggi | 1968-1970 | 18 | 10 | 8 |
| Ferruccio Valcareggi | 1972-1974 | 17 | 10 | 7 |
Iki legendinio turiniečio pasiekimų 56-erių R.Mancini dar labai toli, tačiau dėl vieno italai gali būti ramūs – jie vėl turi komandą, kuri yra didelė jėga ir už kiekvieno Europos futbolo kupsto neužkliūva.
O skaičiai iš tiesų yra iškalbingi. 2018-ųjų gegužę komandos vairą iš Gian Piero Ventura perėmęs strategas statistiškai kol kas yra sėkmingiausias Italijos rinktinės treneris per visą istoriją. Mačas Vilniuje R.Mancini buvo 30-asis ir per šį laiką iškovota 21 pergalė, septynis kartus sužaista lygiosiomis ir nusileista tik Prancūzijai (1:3) ir Portugalijai (0:1).
R.Mancini laimėjo 70 proc. visų dvikovų su Italijos rinktine ir lenkia geriausią statistiką iki šiol turėjusius V.Pozzo (66 proc.) bei A.Sacchi (64 proc.).
Trečiadienio vakarą Lietuva nustebino ir dėl to, jog praleido tik du kartus, nors vidutiniškai per rungtynes R.Mancini vyrai muša po 2,26 įvarčio ir rezultatyviau už dabartinę rinktinę per visą jos istoriją žaidė tik tarpukario Augusto Rangone (1925-1928, vid. 2,83) ir V.Pozzo (2,45) komandos.
Todėl „Squadra Azzurra“ pagrindinis dirigentas į euforiją nepuola ir supranta, kad jo darbo rezultatai bus vertinami ne pagal komandos pasirodymą Vilniuje, o tai, kaip jis atrodys šiemetiniame Europos čempionate ir Katare.
Tokio žaidimo, kokį „Squadra Azzurra“ parodė trečiadienį neužteks.
