Lyginant su pirmosiomis rungtynėmis prieš tris dienas su serbais E.Jankauskas sudėtyje atliko tris keitimus, vietos aikštėje suradęs Povilui Leimonui, Modestui Vorobjovui ir jaunajam Justui Lasickui.
Visgi dešiniajame penkių gynėjų linijos sparne žaidusiems P.Leimonui ir J.Lasickui klampioje aikštėje sunkiai sekėsi stabdyti šeimininkų išpuolius ir įtampa prie Lietuvos vartų su kiekviena minute augo.
Juodkalnija galėjo įmušti ir anksčiau, tačiau mūsiškius du kartus gelbėjo vėl fantastiškai ant vartų linijos žaidęs Ernestas Šetkus.
Bet net ir jis buvo bejėgis 34-ąją minutę, kai P.Leimonas baudos aikštelėje sužaidė ranka. Po šio epizodo Lietuvos kortų namelis pradėjo byrėti.
Baudinį užtikrintai realizavo ryškiausia komandos žvaigždė Stefanas Savičius, o mūsiškiams nespėjus atsipeikėti, „Pod Goricom“ stadiono tribūnos suūžė dar sykį – gavęs perdavimą iš to paties kairiojo krašto E.Šetkų iš kelių metrų „sušaudė“ Marko Jankovičius.
Tai buvo pirmoji Juodkalnijos pergalė šiais metais per šešerias rungtynes (4 lygiosios, 1 pralaimėjimas), bet nepaprastai svarbi ir leidusi Ljubiša Tumbakovičiaus vyrams bent iki spalio įsitvirtinti C diviziono 4 grupės viršūnėje.
| Vieta | Komanda | + | = | - | Įvarčiai | Taškai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 |  Juodkalnija | 1 | 1 | 0 | 2:0 | 4 |
| 2 |  Serbija | 1 | 1 | 0 | 3:2 | 4 |
| 3 |  Rumunija | 0 | 2 | 0 | 2:2 | 2 |
| 4 |  Lietuva | 0 | 0 | 2 | 0:3 | 0 |
Mačas Podgoricijoje atskleidė ir dar vieną skaudžią tiesą. Kad ir kiek keiktume FIFA nacionalinių rinktinių reitingą, laimėti svečiuose prieš aukščiau jame esančias komandas mums yra nepaprastai sunku.
Juodkalnijos rinktinė šiuo metu rinktinių rikiuotėje yra 41-a, Lietuva užima vos 127-ąją poziciją, o prieš aukščiau esantį varžovą jo teritorijoje pastarąjį kartą yra laimėjusi 2010-ųjų spalį, kai Darvydas Šernas sensacingai nuliūdino čekus (1:0).
Mačas Juodkalnijoje rinktinės statistikos suvestinę papildė dar keliais neguodžiančiais įrašais. Pelnyti įvarčio E.Jankausko auklėtiniai nesugebėjo 12 iš pastarųjų 17 mačų, o laimėti svečiuose lietuviams pavyko vos kartą per keturiolika pastarųjų mėginimų (1-4-9).
„Sunkios rungtynės, kurios mums nepavyko. Per daug klaidų, per daug broko, trūko aštrumo greičio, minties greičio, jautėsi įtampa ir nervingumas. Per daug žaidėjų šiandien iškrito, kad būtų lygi kova. Antrajame kėlinyje perstatėme schemą, palikome keturis gynėjus ir vaizdas buvo geresnis. Visgi mūsų žaidimas šiandien dar nėra toks, kokio norėtume. Priežastys, kodėl taip yra – akivaizdžios. Tos rungtynės su serbais mums kainavo labai daug jėgų. Nespėjome atsistatyti. Atlikome sudėtyje keletą keitimų, bet tai tikrai nebuvo geriausias mūsų mačas“, – po dvikovos giliai atsiduso E.Jankauskas.
– Atlikti trys keitimai startinėje sudėtyje lyginant dvikovą su Serbija – toks sprendimas priimtas dėl tik nuovargio, ar ir atsižvelgiant į varžovą? – paklausėme trenerio.
– Pirmiausia dėl jėgų stygiaus. Futbolininkai tikrai buvo pavargę ir tas jautėsi. Algiui (Jankauskui – aut.past.) jau yra 35-eri. Ta dvikova pareikalavo labai daug jėgų, ištvermės rodikliai aiškiai rodė, kad rizikuoti jo sveikata mes negalime.
Dešinėje pabandėme J.Lasicką, tikėdamiesi, kad kamuolį kontroliuosime ilgiau nei mums pavyko. Norėjome greitai išeiti į atakas, Justas yra labai talentingas žaidėjas su driblingu, turi labai kokybišką skersą perdavimą. Jis sunkiai įėjo į rungtynes, bet kovėsi kaip tikras liūtas. Galbūt tai žaidėjui nebuvo pati geriausia diena, bet tokia patirtis – neįkainuojama. Nereikia nuleisti galvos. Čia nėra jokios tragedijos, tiesiog reali situacija. Vėlgi pamatėme, kad mus paveda individualios klaidos, techninis brokas. Prieš tokį priešininką, kuris moka, mėgsta ir turi meistriškumo kontroliuoti kamuolį, kovoti labai sunku. Lakstyti be kamuolio kainuoja labai daug jėgų ir anksčiau ar vėliau tas įvartis į mūsų vartus įskrieja.
Šiose rungtynėse tas pirmasis įvartis buvo kurioziškas. Kamuolys pataikė į ranką, bet ir ranka buvo keistokoje padėtyje. Vėl sunkios rungtynės, vėl gauname baudinį į savo vartus...
– Ar galima sakyti, kad J.Lasicko ir P.Leimono tandemas nesuveikė taip, kaip tikėjotės?
– Sunku taip pasakyti. Jei žaidėjai daro klaidas, turbūt reikėtų sakyti, kad sprendimas nepasiteisino. Bet aš tikrai nenoriu mėtytis kaltinimais. Jei pralaimėjome, reiškia suklydome visi. Aš taip pat padariau klaidų. Priešininkas šį kartą tikrai buvo šiek tiek stipresnis už mus. Pritrūko jėgų, pritrūko šviežumo.
– Po dvikovos su serbais nepaisant pralaimėjimo futbolininkai buvo giriami už kovą ir atsidavimą. Ar įsivaizdavote, kad vaizdas aikštėje per tris dienas gali taip kardinaliai pasikeisti?
– Tokios karčios patirties esame turėję jau ir anksčiau. Problemų tikrai yra. Rungtynės su tokiu priešininku pareikalauja labai daug jėgų. Akivaizdu, kad atsistatyti nesugebame.
– Ši tendencija, jog antras mačas klostosi kur kas sunkiau nei pirmasis – ar tai tik nuovargio problema, ar įžvelgiate ir psichologinių niuansų?
– Manau, jog susideda viskas. Priešininkai taip pat nesėdi sudėję rankų, o analizuoja mūsų žaidimą, stipriąsias ir silpnąsias vietas. Šį kartą Juodkalnija labai didelį dėmes skyrė Arvydui (Novikovui – aut. past.) ir Fiodorui (Černychui). Atakose jie mums yra nepaprastai svarbus, bet šįkart visiškai negavo laisvės. Juos dengė, dubliavo ir visiškai išjungė iš žaidimo.
