Priversti dairytis partnerių
Apeninų žiniasklaida praėjusią savaitę pranešė, kad Romos verslininkas E.Ceniccola pradėjo derybas su Airijos registruota „Walsh Group“ dėl partnerystės.
Kaip žinia, nuo 2016-ųjų birželio, pasikeitus klubo savininkams, svarbiausias žodis „Stumbre“ priklauso M.Barreto ir jo bičiuliui Airijos verslininkui Richardui Walshui.
Jis – Londone įkurtos „E3 Property“ įmonės, daugiausiai užsiimančios nekilnojamojo turto verslu, steigėjas. Šiai įmonei priklauso ir sporto agentūra „E3 Sports“, atstovaujanti daugiau nei 50 žaidėjų, dalis kurių rungtyniauja ir Anglijos „Premier“ lygoje.
Vienu svarbiausių žmonių šiose derybose – teisininkas Angelo Massone.
Italų teigimu, vyrai yra labai arti to, jog būtų pasiekti nuosavybės teisės bei rėmimo sutarčių susitarimai, o perėmę klubo valdymą, naujieji savininkai norėtų išplėsti „Stumbro“ prekės ženklą ir elektroninio sporto srityje.
Maža to, naujuosius klubo savininkus vilioja ir Kauno komandos iškovotas kelialapis į Europos lygos varžybas. Ketvirtą poziciją šalies čempionate užėmusi komanda antrus metus iš eilės mėgins laimę antrajame pagal prestižą žemyno turnyre.
Praėjusią savaitę 15min kalbintas M.Barreto apie klubo perdavimą naujiems savininkams dar kalbėjo nenoriai, bet neslėpė, kad derybos vyksta, nors galutinis susitarimas dar ir nepasiektas.
Anot portugalo, kalba eina apie partnerystės sutartį.
„Kalbame, deramės ir diskutuojame. Tikiuosi, kad viskas išsispręs iki sausio pabaigos. Kalba eina ne apie klubo perleidimą, bet apie partnerystę. Antrus metus iš eilės klubas dalyvaus Europos taurių turnyre, tad ši komanda italams yra patraukli. Norime, kad klubas augtų bei eitų į priekį ir čia puiki galimybė“, – kalbėjo M.Barreto.
Labiausiai tikėtina, kad „Stumbro“ valdyme nauji rėmėjai dalyvaus per E.Ceniccolos valdomą bendrovę VPL.
„Visi Lietuvos klubai, išskyrus mus, turi rėmėjus, dėl to ir ieškome partnerių. VPL galėtų reklamuotis ant „Stumbro“ marškinėlių, plėsti savo žinomumą Lietuvoje ir Baltijos šalyse“ , – savo poziciją dėstė portugalas.
Paklaustas, ar tai klubui bus didelė finansinė parama, M.Barreto žadėjo pasakyti tuomet, kai sandėris bus užbaigtas.
Nenuostabu, kad vasario 4-25 dienomis suplanuota „Stumbro“ treniruočių stovykla Romoje. Kovo 2-ąją komanda turėtų sužaisti ir pirmas kontrolines rungtynes.
Reputacija – labai prieštaringa
Bet net jeigu ir M.Barreto bei naujiesiems savininkams pavyks sudėti visus taškus ant „i“ ir sukirsti rankomis, raudoną šviesoforo signalą gali uždegti Lietuvos futbolo federacija, kurią tas pats M.Barreto ne kartą yra aršiai kritikavęs.
Ne paslaptis, kad į Kauną žvilgčiojantys E.Ceniccola ir A.Massone – futbolo pasaulyje ypač prieštaringai vertinamos asmenybės, turinčios ne vieną tamsią dėmę.
Romos verslininko E.Ceniccolos pavardė linksniuota prieš ketverius metus, Apeninuose kilus „Calcioscommesse“ skandalui. 2015-aisiais „Purvino futbolo“, kaip šį įvykį pakrikštijo Vakarų žiniasklaida, reikalais užsiėmė Italijos kovos su mafija tyrimo departamentas.
Po didžiulio ažiotažo sulaukusios studijos buvo suimta 50 asmenų, įsivėlusių į sutartų rungtynių skandalus „Serie B“, „Serie C“ ir „Serie D“ rungtynėse.
Dėl sukčiavimo nubaustų asmenų sąraše figūruoja ir E.Ceniccolos pavardė.
Tuo metu italas konsultavo kuklų trečiajame divizione žaidusį „Savona“ klubą. Už machinacijas skaudaus kirčio (iškritimo į „Serie D“) tuomet sulaukė ne tik klubas, prezidentas Aldo Dellepiane bei žaidėjas Marco Cabeccia, tačiau ir konsultanto pareigas ėjęs E.Ceniccola.
Jį teismas buvo šešiems mėnesiams nušalinęs nuo visų su futbolu susijusių reikalų bei paskyręs 30 tūkst. eurų baudą. Dar didesnės bausmės – trijų su puse metų diskvalifikacijos – sulaukė E.Ceniccolos bendražygis, kitas „Savona“ konsultantas Marco Barghigiani.
Į komandą įkišo sūnų
Prieštaringai vertintas ir E.Ceniccolos darbas „Grosseto“ bei „Messina“ klubuose.
2014-aisiais verslininkas iš Vincenzo ir Luciano Camilli šeimos nusipirko „Grosseto“, tačiau vos tik perėmęs komandą, į vyriausiojo trenerio postą pastatė savo žmogų Simone Venturi, o kartu su juo į komandą įtraukė ir savo sūnų Alessio, žaidusį tik mėgėjų lygose.
Viskas baigėsi tuo, kad po metų „Grosseto“ buvo iškeltas bankrotas. Vėliau komandą šiame mieste, kuriame 2008-aisiais yra žaidęs ir Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius, atkūrė kiti savininkai.
Piestu stojo sirgaliai
Į dar vieną skandalą E.Ceniccola pateko visai neseniai, praėjusį gruodį, kai su bendražygiais mįslingomis aplinkybėmis įsigijo „Serie C“ divizione rungtyniaujantį „Luchesse Calcio“.
98 proc. klubo akcijų už simbolinę sumą (1 eurą) nusipirko Aldo Castelli, o generaliniu klubo direktoriumi buvo paskirtas E.Ceniccola. Tačiau naujųjų klubo vadovų prisistatymas Lukoje baigėsi farsu.
Puikiai žinodami naujųjų gelbėtojų istoriją ir reputaciją prieš juos sukilo tiek komandos futbolininkai, tiek gerbėjai.
Spaudos konferenciją teko atidėti dviem valandoms, o jos metu žiniasklaidai ir sirgaliams vadovai raudonuodami aiškinosi dėl savo praeities.
Komandos kapitonas Mattia Bortolussi paprašė garantijų, kad su žaidėjais bus atsiskaityta laiku, tačiau jis nebuvo išgirstas. Galiausiai stipriai įelektrintą atmosferą teko raminti apsaugos darbuotojams.
Bendražygis – irgi spalvingas
Bet tai yra tik viena medalio pusė. Kita su „Stumbru“ siejama pavardė A.Massone – ne mažiau spalvinga.
Jei sandėris įvyks, šiam funkcionieriui Kauno klube numatytas operacijų prezidento postas.
Visgi kaip ir E.Ceniccolos atveju, A.Massone praeitis kelia daug klaustukų.
Didžiąją savo karjeros dalį jis praleido Didžiojoje Britanijoje, o tiksliau Škotijoje.
2013-aisiais „Livingston“ klubo tuometinis savininkas Gordonas McDougallas apšaukė italų teisininką „vagimi“.
Anot verslininko, 2009-aisiais būtent italų „antrepreneris“ nuvarė „Livingston“ į bankrotą. Iš pirmojo diviziono klubas nukrito į trečią, o už parduotus žaidėjus gauti pinigai keliavo ne į klubo sąskaitą, bet į asmeninę italo kišenę.
„Nežinau, kam pinigai buvo naudojami, bet jis yra vagis“, – apie lyderių Roberto Snodgrasso ir Grahamo Dorranso pardavimą Anglijos klubams tuo metu kalbėjo G.McDougallas.
Derėjosi su V.Romanovu
Tačiau jau 2010-aisiais A.Massone pabandė įsigyti kitą Škotijos klubą „Kilmarnock“, o dar po dviejų metų buvo nusitaikęs į tuo metu dar Vladimiro Romanovo valdomą Edinburgo „Hearts“.
Tuomet italas prisipažino, kad „Ūkio banko“ savininkui buvo pateikęs konkretų 4,5 mln. svaro sterlingų pasiūlymą, bet susitarti nepavyko.
Kai nepavyko įsitvirtinti Škotijoje, italo dėmesys nukrypo į Rumuniją. A.Massone nupirko 55 proc. skolų slegiamo Piatra Niamco „Ceahlaul“ akcijų. Naujasis klubo savininkas į vyriausiojo trenerio postą pakvietė neblogai žinomą buvusį Brazilijos rinktinės saugą Ze Maria, o į Rumuniją būriais pradėjo keltis žaidėjai iš žemesnių Ispanijos ir Italijos lygų klubų.
„Karpatų lokių“ tai negelbėjo. Komanda liko paskutinė, iškrito į antrą divizioną, o naujasis savininkas neinvestavo nė lėjos. Tuo metu vietinė žiniasklaida „Ceahlaul“ ekipą netgi lygino su A.Massone valdoma koncentracijos stovykla.
Septynis ir daugiau mėnesių nemokami atlyginimai, pakeisti šeši treneriai, neskaidri transferų politika, klubo patalpose atjungta televizija, karštas vanduo ir šildymas.
Visa tai privedė prie to, kad „Ceahlaul“ galiausiai iškrito į regioninę lygą, o 2016-ųjų pavasarį išvis išnyko.
