Sezoną pradėjo sunkiai „Riterių“ komanda, pirmą pergalę iškovojusi tik septintajame ture prieš Kauno rajono „Hegelmann“. Netrukus trys taškai iškovoti ir susitikime su Marijampolės „Sūduva“, tačiau tai, kas nutiko po šio mačo, kėlė antakius Lietuvos futbolo gerbėjams.
Nuo kovo 18-osios iki rugsėjo 22-sios A lygoje net 21 mačo iš eilės nesugebėjo laimėti „Riteriai“, per šį etapą šešis kartus sužaidę lygiosiomis ir 15 kartų patyrę pralaimėjimus.
Vėliau pasiekti keli sėkmingesni rezultatai įpūtė vilties. Žengdami į paskutinįjį turą „Riteriai“ privalėjo nugalėti Marijampolės „Sūduvą“ ir sulaukti Telšių „Džiugo“ nesėkmės.
Nors sūduviečiai buvo patiesti 3:0, tačiau telšiškiai sužaidė su čempionais 0:0 ir „Riteriai“ iš dugno neatsispyrė.
10-oji vieta, 5 pergalės, 10 lygiųjų, 21 pralaimėjimas, 26 įmušti ir 62 praleisti įvarčiai bei kelialapis į Pirmą lygą – tokia avarija virto „Riterių“ sezono kelionė.
Per ją dar dukart pasikeitė laivo kapitonas. Sezoną trenerio poste pradėjo ispanas Pablo Villaras, jį keitė serbas Vladimiras Jankovičius, o galiausiai sezoną užbaigė portugalas Matthew Silva.
Nuo 2015 metų „Riteriams“ jau vadovavo net 17 skirtingų specialistų.
Prekyba naftos produktais iš Baltarusijos, Rusijos ir Kazachstano bei investicijomis į energetikos projektus („Lit-Invest“, „Ecoil“) amžiaus pradžioje finansinį pagrindą pasiklojęs J.Nevoina „Riterių“ klubą įkūrė 2005-siais Trakuose, vėliau jį perkėlė į Vilnių, tačiau tokio smūgio kiaurai šarvus dar nebuvo gavęs niekad.
„Kas laukia, kas... Pirma lyga“, – atsiduso klubo vadovas.
„Priežastys? Nėra rezultatų. Reiškia, darbas blogai padarytas“, – iš pradžių nedaugžodžiavo jis, bet vėliau sutiko išsamiai papasakoti apie klubo skaudulius, nesėkmių priežastis, trenerių kaitą ir tai, kas laukia ateityje.
– Ar galime sakyti, kad šiame sezone buvo prašauta su trenerių ir žaidėjų pasirinkimu? – 15min klausė J.Nevoinos.
– Tai komandinis darbas. Visi kalti. Visi nepadarėme savo darbo. Jei su tokiu biudžetu iškritome, protingas žmogus supras, kur yra problemos.
– Buvo kalbėta apie didžiausią klubo istorijoje biudžetą. Kaip pats matote visą šią situaciją: gera pamoka ateičiai ar tiesiog tragedija?
– Viskas priklauso nuo požiūrio. Emocijų daug. Ar pasakyti galiu, kad esu patenkintas? Tikrai ne. Tai būtų apgavystė. O visa kita? Žiūrime, analizuojame.
– Viso sezono metu atrodė, kad problemų yra daug. Kiek bandėte pats prisidėti, kalbėtis, gaivinti komandą?
– Paskutinės 10 rungtynių – rezultatas to, kas buvo padaryta iš mano pusės. Aišku, tą reikėjo daryti anksčiau.
– O ką jūs darėt?
– Čia jau, Mantai, palikit man (juokiasi)... Tai, ko neturėjo daryti prezidentas. Jei duodi, finansuoji, tikiesi, kad darbas bus padarytas sąžiningai. Reikėjo atlikti tą darbą, kurį turėjo atlikti kiti žmonės. Kiek spėjau – padariau, deja, neužteko. Buvo pavėluota.
– Pats į trenerio vaidmenį įėjote kažkiek?
– (Juokiasi). Paliekame tai. Kaip vienas nuomonės formuotojas pasakė: „Aš pasakiau tai, ką pasakiau“. Esate futbolo žmogus, suprantate, kad kažkas buvo daryta „on top“.
Bet čia nebuvo įsikišimas į darbą, labiau gal bandymas pasitelkti patyrusius išorinius konsultantus, kurie padėdavo ir man, ir treneriam analizuoti kryptis. Kalbu labiau apie pagalbą, o ne įsikišimą. Treneriai būna su komanda, jie jaučia komandą, bet, jei kažkas vyksta ne taip, bandai padėti.
