Tai buvo penktasis Lietuvos rinktinės pralaimėjimas iš eilės ir septintasis per aštuonerias paskutines rungtynes. To per 92 istorijos metus mūsų šalies futbolas dar nėra regėjęs, tačiau panašu, kad tai dar nėra ledkalnio viršūnė – ateinantį antradienį laukia dvikova su nykštukiniu San Marinu, kur mūsų vienuolikė galės bandyti pramušti naują dugną.
Per aštuoniolika mačų, kuriuos Igoris Pankratjevas stovi prie nacionalinės komandos vairo, jo auklėtiniai pralaimėjo net dešimt kartų, tačiau Vilijampolės rajone užaugęs kaunietis ir toliau laikosi tvirtai įsikibęs į kėdę ir nežada trauktis.
Šeštadienį Taline Lietuvos rinktinės strategas pagaliau sulaukė po traumos į aikštę sugrįžusio talentingiausio šių dienų šalies futbolininko Arvydo Novikovo, tačiau nuo eilinės nesėkmės „VfL Bochum“ saugas neišgelbėjo.
Mačo pabaigoje I.Pankratvejas tradiciškai blykstelėjo originaliu sprendimu, kai komandai atsilikinėjant 0:1 paskutinį trečią keitimą išnaudojo stiprindamas gynybą ir vietoj Deivido Česnauskio į aikštę įleisdamas Georgą Freidgeimą.
– Kaip galėtumėte paaiškinti paskutinį trečiąjį keitimą 79-ąją minutę? Tikėjote, kad G.Freidgeimas gali išgelbėti rungtynes ar visgi tai buvo keitimas, stiprinantis Vilniaus „Žalgirio“ galimybes šį žaidėją parduoti? – 15min.lt paklausė trenerio.
– Jūs ne taip supratote. Tai buvo priverstinis keitimas. Deividas pasiprašė keitimo. Ir Georgas buvo geriausias variantas.
– Paprastai tokiu metu komandos, kurios atsilieka, stiprina puolimą ir į aikštę leidžia saugus ar puolėjus...
– Mes gynybos nestiprinome. Juk įvarčius komandos muša ir paskutinėmis minutėmis. Rungtynės tuo metu dar nebuvo pralaimėtos. Jei prisiminsite, po to mes dar turėjome kelis momentus.
– Prieš dvidešimt metų, kai nepriklausomos Lietuva ir Estija pradėjo žaisti Europos ir pasaulio čempionatų atrankos varžybose ir Baltijos taurės turnyruose, niekam nekildvo klausimų apie abiejų komandų pajėgumų skirtumus. Kas pasikeitė per šiuos du dešimtmečius?
– Sudėtingas klausimas. Atrodo, kad mes šiandien pralaimėjome 0:10. Mano nuomone, rungtynės buvo apylygės. Kovojo dvi vienodo lygio komandos, tik viena laimėjo, o kita pralaimėjo. Toks žaidimas. Jei būtume išnaudoję savo progas, viskas galėjo pasisukti kiek kitaip. Nesakyčiau, kad atrodėme taip prastai.
– Visgi tai yra penktas pralaimėjimas iš eilės, ko per visą Lietuvos futbolo istoriją dar nėra buvę. Gal visgi jau laikas pagalvoti apie atsistatydinimą?
– Pagalvosiu. Ačiū už pasiūlymą.
– Koks šiandien buvo rinktinės žaidimo planas?
– Mūsų tikslas buvo laimėti šias rungtynes. Kiek leido galimybės, aktyviai žaidė ir Fedoras Černychas, ir Arvydas Novikovas. Akcentavome greitą įšėjimą į ataką.
– Kokie yra panašumai ir skirtumai, lyginant šių komandų mačus Vilniuje ir Taline?
– Lietuvoje buvo daugiau kovos ir dvikovų, čia Estijoje buvo žaidžiamas kur kas atviresnis futbolas.
– Ko tikitės iš komandos likusiuose atrankos mačuose?
– Kitos rungtynės su San Marinu namuose. Tikimės jas laimėti. Toliau seka rungtynės Slovėnijoje ir mačas su anglais. Liko vos trejos rungtynės.
– Antradienį žaisite su absoliučiu grupės autsaideriu San Marinu. Galima tikėtis, kad nepavykus įveikti ir šio priešininko visgi išdrįsite padėti tašką ir pasitraukti?
– Geriau patylėsiu.
