27-erių dešiniojo krašto gynėjas pasaulio čempionate buvo itin ryški figūra. Viena svarbiausių detalių Stanislavo Čerčesovo dėlionėje.
Ketvirtfinalio akistatoje su kroatais M.Fernandesas pelnė išlyginamąjį įvartį pratęsimo metu ir pasiuntė komandas į baudinių seriją.
Ten, tiesa, Mario buvo vienas iš dviejų Rusijos rinktinės žaidėjų, nesugebėjusių realizuoti baudinio. Tai ir užtvėrė rusams kelią į pusfinalį.
„Aš atsiprašiau komandos. Padariau klaidą ir turėjau pasielgti kaip vyras – pripažinti tai. Žinau, kad esu atsakingas už neįmuštą baudinį, bet kas įvyko, tas įvyko... nieko nepakeisi“, – po pasitraukimo iš čempionato kalbėjo M.Fernandesas.
Šio vaikino karjeros istorija išties išskirtinė. Nuo depresijos ir alkoholizmo iki pasaulio čempionato šviesų bei kardinaliai pakeisto gyvenimo Rusijoje.
Jis gimė San Paule 1990 metais. 2009 metais pasirašė sutartį su „Gremio“ – pirmą savo profesionalų kontraktą.
Vėliau, 2012 metais, būtent iš „Gremio“ už 15 mln. eurų M.Fernandesą įsigijo Maskvos CSKA. Tačiau iki tol futbolininkui teko išgyventi ne vieną pakilimą ir nuopuolį.
Praėjus vos kelioms dienoms po sutarties su „Gremio“ pasirašymo Mario dingo be žinios, policija paskelbė paiešką.
Po geros savaitės buvo rastas senelės namuose, maždaug už 1000 km nuo gimtųjų namų. Pavargęs ir išbadėjęs.
Mario išgyveno sunkią depresiją ir atsidūrė ligoninėje. Atrodė, kad futbolininko karjera žlugs nė neprasidėjusi, tačiau gydytojai galiausiai uždegė žalią šviesą.
Būdamas 189 cm ūgio M.Fernandesas iš pradžių žaidė vidurio gynėju, tačiau dėl savo vikrumo buvo pastumtas į dešinį kraštą.
Kai jam buvo 21-eri, į jo duris ėmė belstis Brazilijos rinktinė.
Buvo pakviestas 2011 metais žaisti derbį su Argentina. Tačiau viską sumovė alkoholis ir naktinės pramogos.
Iki paryčių linksminęsis Mario praleido rytinį komandos skrydį. Komandos atstovai suorganizavo atskirą skrydį popiet, tačiau Mario ir vėl nepasirodė.
„Žaidėjas nėra geros psichologinės būklės, kad galėtų atstovauti savo šaliai“, – buvo teigiama išplatintame pranešime, ir durys į rinktinę kuriam laikui užsivėrė.
Po šio epizodo Brazilijoje M.Fernandesas niekad nebebuvo vertinamas taip, kaip iki tol. Tapo pajuokų objektu.
Į nacionalinę komandą kurį laiką nebuvo kviečiamas, nors išlaikė Europos klubų, įskaitant Madrido „Real“, Milano „Inter“, Turino „Juventus“, susidomėjimą.
Vis dėlto „Gremio“ gynėją pavyko pagriebti CSKA klubui. Vėliau M.Fernandesas šį persikėlimą pavadino geriausiu sprendimu.
2014 m. jis buvo vėl kviečiamas į Brazilijos rinktinę. Iš pradžių atsisakė „dėl asmeninių priežasčių“, bet galiausiai debiutavo draugiškame mače su Japonija.
Bet tai buvo pirmas ir paskutinis mačas Brazilijos rinktinėje.
Įsitvirtinęs CSKA, priėmė Rusijos pilietybę ir 2017 m. spalį debiutavo jau šios rinktinės gretose.
„Vos keli žmonės turi pakankamai tvirtus kiaušus, kad išdrįstų pasakyti „ne“ Brazilijos rinktinei. Jis visuomet išsiskyrė kaip tvirta asmenybė“, – viename interviu sakė Dino Camargo, vienas pirmųjų Mario trenerių.
Bet vis dėlto kodėl jis pasirinko Rusiją, kai galėjo žaisti Brazilijos rinktinėje?
Tai ne tas atvejis, kai negali patekti į stipresnę savo šalies rinktinę, todėl pasirenki antrą pilietybę.
Rusijos žmonės su juo elgiasi labai gerai. Jie atvėrė duris ir leido jam tapti vienu jų. Jis nuolat kartoja, kad rado savo vietą Žemėje.
Danilo iš „Manchester City“ ir Fagneris iš „Corinthians“ nėra tie žaidėjai, kurių Mario nenukonkuruotų dešiniajame krašte.
„Rusija pakeitė jo gyvenimą“, – sako Jo Fernandesas, Mario brolis, taip pat buvęs futbolininkas, kuris karjerą dėl traumų baigė būdamas vos 26-erių.
„Kalbuosi su juo kiekvieną dieną. Jis sako esąs labai laimingas, jog persikėlė į Rusiją. Kad tai buvo jo geriausias sprendimas. Rusijos žmonės su juo elgiasi labai gerai. Jie atvėrė duris ir leido jam tapti vienu jų. Jis nuolat man kartoja, kad rado savo vietą Žemėje.“
Brazilų futbolo agentas Jorge Machado, su Mario dirbantis kone dešimtmetį, pastebi dar vieną dalyką:
„Su CSKA jis laimėjo 5 titulus per 6 metus. Rusai besąlygiškai jį myli, o rusų žiniasklaida jo nevargina tiek, kiek vargintų Brazilijoje.“
Be to, Rusijoje jis atsiribojo nuo alkoholio ir neigiamą įtaką dariusių „bičiulių“, kurie jį nuolat lydėdavo Brazilijoje.
Kad pasikeitė, tvirtina ir pats Mario: „Dabar aš esu kitoks žmogus. Visos tos problemos, kurias turėjau, liko praeityje.“
Nors ir praleidęs Maskvoje jau šešerius metus, M.Fernandesas nekalba rusiškai.
Kai vienas reporteris per šį čempionatą paprašė Mario pakalbėti rusiškai, tas išlemeno tik du žodžius: „ačiū“ ir „prašau“.
Drovusis Mario vengia žiniasklaidos dėmesio kiek tik gali.
Ir nemėgsta klausimų apie praeitį.
Kai negalėjo pabėgti nuo jų, po pergalės 5:0 prieš Saudo Arabiją žurnalistų pagautas „mix“ zonoje, Mario atsivėrė: „Kai esame jauni, padarome dalykų, dėl kurių gailimės. Aš pasimokiau. Paklauskite bet ko ir jums pasakys, koks profesionalus šiuo metu aš esu. Kaip sunkiai dirbu ir kad darau teisingus dalykus.“
„Mano problema buvo naktinės pramogos. Visi žinojo, kad linksminausi labai daug. Gėriau labai daug. Gėriau tiek daug, kad kartais apsvaigęs pasirodydavau ir treniruotėse. Akivaizdu, kad gailiuosi dėl to. Daugiau to nebedarau, paklauskite bet ko. Aš net nežinau, koks yra naktinis gyvenimas Rusijoje.“
„Niekas nesupranta, kodėl jis nelanko rusų pamokų. Jis net kelių žodžių negali pasakyti rusiškai. Galėtų bent himną išmokti. Bet sako, kad jam per sunku. O gal jam tiesiog taip paprasčiau atstovauti kitai šaliai“, – svarsto „Sport Express“ žurnalistė Julija Jakovleva.
Stanislavas Čerčesovas, Rusijos rinktinės treneris, dar kovą žurnalistams sakė: „Mario yra kaip šuo – jis supranta viską, ko jo prašome atlikti, bet negali atsakyti. Svarbiausia, kad jis dirba nepriekaištingai.“
„Visi jį myli. Jis nėra problemiškas, kaip kai kurie rusai. Jis visuomet šypsosi, yra labai nuoširdus, nesivelia į kontroversijas“, – apie Mario atsiliepė Maskvoje dirbantis ir portugališkai kalbantis žurnalistas Grigory Telingateris, dažniausiai vertėjaujantis M.Fernandesui duodant interviu.
„Tiesą sakant, niekad nesitikėjome, kad jis nusidangins taip toli ir futbolą žais Rusijoje. Bet ką galime pasakyti? Jo sunkus darbas atsipirko. Jis daug treniruojasi individualiai, dirba netgi namuose, elgiasi kaip profesionalas. Ir jis nustojo gerti“, – sako Jo, Mario brolis.
Dabar net artimiausi draugai sunkiai jį gali išsitempti pavakaroti kur nors mieste. Nebent suvalgyti kepsnį. Mario turi keletą tokių mėgstamų vietelių Maskvoje.
„Jis subrendo“, – reziumuoja Jo.
