Šiuo metu Ciuriche posėdžiaujančios FIFA tarybos darbotvarkėje lietuviams aktualaus klausimo neliko.
Iš pradžių 2020-ųjų metų pirmenybių šeimininką FIFA vadovybė planavo paskelbti gruodį, vėliau šis sprendimas buvo atidėtas iki sausio pradžios, o galiausiai viskas nusikėlė dar beveik pusmečiui.
Neoficialiai lietuvių šansai šiame rinkiminiame šurmulyje vertinami labai stipriai.
Organizuoti 9-ąjį kartą rengiamas planetos pirmenybes iš pradžių norą rodė net 12 šalių atstovai. Egiptas, Gruzija, Kazachstanas, Čekija, Kroatija, Nyderlandai, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jungtinės Valstijos galiausiai iš kovos pasitraukė.
Tarp pretendentų liko penki kandidatai. Kartu su mūsiškiais šios teisės tebesiekia Kosta Rikos, Irano, Japonijos ir Naujosios Zelandijos atstovai.
Neoficialiai lietuvių šansai šiame rinkiminiame šurmulyje vertinami labai stipriai. Vienintelę Europos kandidatūrą palaiko UEFA, kurios atstovai turi daugiausia balsų lemtingą sprendimą priimsiančioje FIFA taryboje. Kitas mūsiškių koziris yra tai, kad pastarąjį kartą pasaulio pirmenybės Senajame žemyne vyko tik 1996-aisiais, kai turnyras buvo surengtas Ispanijoje.
| Metai | Šeimininkas | I vieta | II vieta | III vieta | Kom. sk. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1989 |  Nyderlandai |
 Brazilija |
 Nyderlandai |
 JAV |
16 | ||
| 1992 |  Honkongas |
 Brazilija |
JAV |
 Ispanija |
16 | ||
| 1996 |  Ispanija |
Brazilija |
Ispanija |
 Rusija |
16 | ||
| 2000 |  Gvatemala |
Ispanija |
Brazilija |
 Portugalija |
16 | ||
| 2004 |  Taivanas |
Ispanija |
 Italija |
Brazilija |
16 | ||
| 2008 |  Brazilija |
Brazilija |
Ispanija |
Italija |
20 | ||
| 2012 |  Tailandas |
Brazilija |
Ispanija |
Italija |
24 | ||
| 2016 |  Kolumbija |
 Argentina |
Rusija |
 Iranas |
24 |
LFF prezidentas Edvinas Eimontas neslėpė, kad toks FIFA sprendimas nuvylė, tačiau kelti baltų vėliavų lietuviai nesirengia ir tikina laiką iki gegužės pasistengsiantys praleisti produktyviai ir galbūt net dar labiau stiprindami savo pozicijas.
„Praėjusios savaitės pabaigoje gavome FIFA laišką, kad šiame Tarybos posėdyje šis klausimas nebus svarstomas. Pagrindinis to motyvas – nukeltas paraiškų padavimo terminas. Taigi, anot FIFA, specialistai nespėjo įvertinti paraiškų ir nusprendė viską nukelti iki kito Tarybos posėdžio, kuris vyks prieš pat FIFA kongresą gegužės mėnesį“, – 15min pirmadienį kalbėjo į Ciuriche vykstančią FIFA geriausio pasaulio futbolininko paskelbimo ceremoniją išvykęs LFF vadovas.
Anot E.Eimonto, dar anksčiau FIFA visoms kandidatuojančioms šalims išsiuntinėjo laiškus, kuriuose įspėja federacijas nesiimti jokių lobistinių veiksmų. Visi prisimena istoriją iš praeities, taigi stengiamasi iš anksto apsidrausti.
„Tačiau per šį pusmetį turėsime susitikimą su FIFA prezidentu Gianni Infantino. Galbūt pavyks su juo pakalbėti apie tai ir per šį vizitą Ciuriche. Bandysime per šį laiką dar sustiprinti savo pozicijas“, – prasitarė E.Eimontas.
– Kokie yra Lietuvos šansai? – paklausėme LFF prezidento.
– Jei atvirai ir matematiškai padėliojus, turime penkis kandidatus. Amerikos atstovę Kostą Riką turėtume iš karto atmesti, nes pastarasis čempionatas vyko Kolumbijoje. Iranas taip pat veikiausiai negaus šios teisės, nes tai būtų labai sudėtingas sprendimas. Naujausias FIFA kongresas iš Kvala Lumpūro buvo perkeltas į Bahreiną vien dėl tokių klausimų, kaip neišspręsti vizų klausimai Izraelio federacijos atstovams. Nemanau, kad FIFA rizikuotų ir rinktųsi Iraną.
Mano akimis, didžiausias konkurentas yra Japonija.
Liekame mes, Naujoji Zelandija ir Japonija. Mano akimis, didžiausias konkurentas yra Japonija. Jų paraiška tikrai yra stipri, jie šiuo klausimu dirba labai seniai. Tačiau mes taip pat nestovime vietoje. Turime stiprią paraišką, gerą infrastruktūrą, renginių organizavimo patirtis taip pat yra gera. Be to, Europoje čempionatas buvo rengiamas labai seniai ir tai, manau, yra taip pat labai didelis pliusas.
– Kas būtų mūsų koziriai šioje kovoje?
– Tai, kad mes esame Europa. Tai, kad mes sėkmingai vykdėme labai panašaus lygio renginį – Europos jaunimo (iki 19 metų) čempionatą. Tai, kad mes turime gerą infrastruktūrą, gerą transporto logistiką. Tai nėra Kolumbija ar Venesuela (šypsosi). Be to, FIFA taryboje didžiausią narių skaičių taip pat turi Europa.
– Praėjusių metų pabaigoje buvote susitikęs su naujuoju UEFA prezidentu Aleksanderiu Čeferinu. Galbūt kalbėjotės apie mūsų galimybes laimėti šią teisę?
– Taip, tai buvo vienas iš klausimų. Galiu drąsiai pasakyti, kad tiek prezidento, tiek Europos palaikymą tikrai turime.
– FIFA šalių kandidačių prašė atsiųsti ir valstybės prezidento rekomendacinį laišką, tačiau mūsiškė paraiška į Ciurichą iškeliavo be Dalios Grybauskaitės palaiminimo. Ar tai negali sužlugdyti mūsų svajonės?
– Deja, jos taip ir nepavyko gauti. Prezidentūra turi savo argumentų, kodėl nebuvo pasirašytas šis nieko neįpareigojantis raštas. Puikiai žinome, kad Lietuva geba organizuoti aukščiausio lygio renginius, tad čia matyti šioks toks valstybės institucijų dviveidiškumas.
Bet palikime visa tai istorijai. Kita vertus, tai gali būti formali priežastis, kodėl mums ši teisė nebus suteikta.
Bet palikime visa tai istorijai. Kita vertus, tai gali būti formali priežastis, kodėl mums ši teisė nebus suteikta. Gaila būtų, kad tiek daug darbo padarius, viską sužlugdytų tokia mažytė smulkmena. Tačiau žvelgiame pozityviai. Tikimės, kad tai neužkirs mums kelio į Lietuvą atvesti nuostabaus renginio. Nepameluosiu, bet tai būtų vienas iš trijų didžiausių sporto renginių, kada nors vykusių mūsų šalyje.
– Jūsų paraiškoje yra trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Kodėl toks pasirinkimas ir ar čempionato miestų skaičių ir vietą, sėkmės atveju, dar būtų galima pakeisti?
– Kalbėjome su visų šių miestų savivaldybių vadovais. Visi jie labai pozityviai sutiko šią žinią, puikiai supranta, kad miestui tai yra puiki reklama. Stengiamės, kad ne viskas būtų sutelkta tik sostinėje, nors tokią praktiką kartais naudoja kai kurios čempionatus rengiančios šalys.
Turime tris miestus, kurių kiekvienas yra įspūdingas tiek savo istorija, tiek galimybėmis. Manau, kad tai prisidės ne tik prie sporto populiarinimo, bet ir prie turizmo skatinimo. Be to, visi trys miestai yra labai patogiai išsidėstę logistine prasme. Svarstėme ir daugiau miestų kandidatūrų, tačiau mūsų apsisprendimą nulėmė arenos ir viešbučių pasiūla.
– Esate skaičiavę, kiek šis renginys sugebėtų pritraukti turistų ir kiek pavyktų uždirbti?
– Taip, esame paskaičiavę, kad šaliai būtų galima uždirbti iki 10 mln. eurų. Kaip aš mėgstu sakyti, tai nebūtų Naujosios Akmenės pinigų atidavimas Kaunui ar Vilniui, bet tai yra į šalį įvežami pinigai. Ir tai yra didelis skirtumas.
– Iš pradžių čempionato vietą FIFA planavo paskelbti gruodžio pabaigoje, bet jūsų pagrindiniais konkurentais įvardyti japonai, mūsų žiniomis, pavėlavo atiduoti paraišką. Gal geriau žinote, kas ten įvyko?
– Va čia ir yra tai, ko aš, iš esmės, labiausiai ir bijau. Tie terminai, kurie buvo atidėliojami tai vieną, tai antrą kartą, įnešė sumaišties ir neaiškumo. Tai reiškia, kad kažko laukiama, galbūt tai yra noras, kad kuri nors šalis gautų šį renginį ir suspėtų pateikti dokumentus. Tai nėra gražu.
Mūsų atveju taip pat buvo šiokie tokie atidėjimai, bet jie tikrai nebuvo tokie žymūs, kaip kad jūsų paminėtos kandidatūros. Na, bet ką padarysi. Netgi nesėkmės atveju į tai žiūrėčiau kaip į mūsų stiprybę ir kozirį tokio lygio renginį mums gauti ateityje.
– 2014 metais lietuviai siekė teisės surengti salės futbolo Europos čempionatą, bet paskutinę akimirką nusileido Belgijai. Ko tada pritrūko ir ar iš šios karčios patirties buvo galima kažko pasimokyti?
– Viena iš priežasčių buvo ta, kad tuo metu mes teikėme dvi paraiškas. Tuomet siekėme organizuoti tiek šį, tiek merginų (iki 17 metų) žemyno čempionatą. Pastarosios pirmenybės 2018 metais vyks mūsų šalyje, tad gali būti, kad tai ir buvo pagrindine priežastimi, kodėl nepasisekė.
Tačiau tada mūsų paraiška buvo taip pat labai stipri, konceptas buvo labai panašus į tą, kuris teikiamas dabar. Kiekviena tokia nesėkmė veda mus į priekį ir skatina mus dirbti toliau. Atnaujintoje šalies futbolo strategijoje užsibrėžėme tikslą kiekvienais metais Lietuvoje organizuoti pasaulinio arba europinio lygio renginį.
Turime merginų čempionatą, 2020-aisiais galime turėti pasaulio salės futbolo pirmenybes. Kalbant apie 2019-uosius, rimtai svarstome galimybę surengti UEFA Supertaurės rungtynes, UEFA vadovų susirinkimą ar net FIFA kongresą.
– Paskutinis klausimas, susijęs su Lietuvos salės futbolo rinktine. Sėkmės atveju, nekiltų baimės, kad mūsų rinktinė tokio lygio varžyboms yra tiesiog dar per silpna?
– Ar gausim šią, teisę, ar ne, esame labai aiškiai strategijoje nusibrėžę, ką ir kaip ateityje turime daryti. Šiek tiek praskleisiu širmą ir prasitarsiu, kad kalbamės su A lygos klubais, jog kiekvienas iš jų ateityje turėtų ir salės futbolo komandą. Ir kalbame labai rimtai, sprendimai turėtų būti priimti labai greitai.
Man atrodo, kad šiai sporto šakai tai būtų didžiulė paspirtis. O jei jau čempionato organizavimo teisę gausime, dėsime dar daugiau pastangų, kad sustiprintume savo nacionalinę rinktinę.
Bet mūsų tikslai yra orientuoti ne tik į šį čempionatą. Mūsų tikslai yra strateginiai, siekiant šią sporto šaką atgaivinti. Kalbame apie papildomas lygas, apie studentų, jaunimo lygas. Futsalas artimiausiais metais buvo viena iš prioritetinių LFF sričių.
