Nepakeliama girnapusė
Pirmadienį LVJFA naujuoju prezidentu išrinktas Lietuvos jaunių (iki 17 metų) rinktinės treneris Vytautas Vaškūnas. Gavęs 19 balsų, jis šiuose rinkimuose įveikė prieštaringos reputacijos verslininką iš Marijampolės Žydrūną Buzą (8 balsai). Trečias kandidatavęs pretendentas – Darius Butkus konferencijoje nedalyvavo ir balsų negavo, o Arminas Narbekovas laiku nepateikė reikiamų dokumentų.
Šiame poste V.Vaškūnas pakeis šalies futbolo jaunimo reikalais iki šiol besirūpinusį 74-erių metų veteraną Romualdą Lavrinavičių.
Tiesa, yra vienas bet. LFF Vykdomasis komitetas dar svarstys, ar šie rinkimai buvo teisėti, kadangi asociacija nusprendė neatsižvelgti į prieš savaitę išdėstytą siūlymą atidėti rinkimus.
A.Liubinskas: Vytautai Vaškūnai, jeigu tu švarus, tai kodėl bijai normalių demokratiškų rinkimų, kuriuose balsavimo teisę turėtų tik asociacijos nariai, bet ne buhalterės, virėjai, padavėjai, šlavėjai ar parsidavę palankūs funkcionieriai.
Įtarimų šešėlis pradėjo kristi tuomet, kai prieš pat konferenciją narių skaičius buvo strimgalviais padidintas penkiais balsais ir pasiekė 34. 15min žiniomis, taip pasielgta sąmoningai, norint sustiprinti buvusio LFF ilgamečio prezidento Juliaus Kvedaro bendražygio Stasio Stankaus proteguojamo kandidato V.Vaškūno galimybes. Taip pat kalbama apie tai, kad tokiu būdu Kauno atstovai siekia išlaikyti savo įtaką futbolo federacijoje.
Sausį LFF vadžias į savo rankas perėmęs E.Eimontas prieš konferenciją pats buvo nuvykęs į Kauną ir siekė išsiaiškinti dirbtinai išpūsto konferencijos dalyvių skaičiaus priežastis. Dar vienas didelis klaustukas kyla dėl to, kad naujieji nariai priimti veikiausiai pažeidžiant asociacijos įstatus, kadangi dalyvių skaičius staiga išaugo jau po to, kai apie savo ketinimus dalyvauti LVJFA prezidento rinkimuose buvo pranešę visi keturi kandidatai.
Futbolo autoritetai pratrūko
Nors likus kelioms dienoms iki rinkimų LFF demonstratyviai buvo įjungusi pavojaus signalą, atėjus sprendimų akimirkai viskas stojo į vietas – asociacijos principu veikianti LVJFA pasinaudojo tuo, jog į jos vidaus reikalus formaliai kištis niekas negali ir paskubomis surengė rinkimus.
Tokia įvykių seka šalies futbolo visuomenėje sukėlė didžiulę nepasitenkinimo audrą. Neseniai naujuoju A lygos prezidentu tapęs ir rimtai pakelti šalies klubinio futbolo kartelę užsimojęs Deividas Šemberas viešai pratrūko, aiškiai pirštu besdamas į senąją sistemą.
„Kelia didelį susirūpinimą, absurdas! Ar tai reiškia asociacijos įstatų nepaisymą? Ar tai reiškia LFF Vykdomojo komiteto sprendimų ignoravimą? Palaukite, gerbiamieji, kuriame amžiuje mes gyvename? Ir kada pagaliau visa tai baigsis...“, – savo „Facebook“ paskyroje klausė D.Šemberas.
Netrukus vienas geriausių visų laikų šalies futbolininkų patikslino, jog nėra nusiteikęs nei prieš naujuoju prezidentu tapusį V.Vaškūną, nei prieš Ž.Buzą, bet, jo nuomone, „ši sistema „n“ metų yra ydinga Lietuvos futbolui“.
| Vaikų ir jaunių futbolo asociacija – viena iš 16 LFF narių. Kas ketverius metus šaukiamoje LFF rinkiminėje konferencijoje kiekviena narė turi po penkis balsus. Vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidentas priklauso trylikos narių LFF Vykdomajam komitetui. |
Savo buvusiam auklėtiniui pritarė ir ilgiausiai Lietuvos rinktinei per nepriklausomos šalies istoriją vadovavęs Algimantas Liubinskas. Jaunąją futbolininkų kartą šiuo metu treniruojantis 64-erių metų kybartiškis buvo dar aštresnis.
„Normaliame pasaulyje LFF Vykdomojo komiteto pasiūlymas turi būti vykdomas. Vytautai Vaškūnai, jeigu tu švarus, tai kodėl bijai normalių demokratiškų rinkimų, kuriuose balsavimo teisę turėtų tik asociacijos nariai, bet ne buhalterės, virėjai, padavėjai, šlavėjai ar parsidavę palankūs funkcionieriai. Jauni žmonės, supraskite, kad tik demokratiniai sprendimai gali pakelti mūsų mylimą Lietuvos futbolą“, – kirto žodžio kišenėje neieškantis A.Liubinskas.
Pro trenerio akis neprasprūdo faktas, kad dirbtinai išpūstame konferencijos dalyvių sąraše balsavimo teisė buvo suteikta net buhalterei Irenai Pogudienei ir LFF sekretorei Vilmai Jacukevičienei. Abi jos savo balsą atidavė būtent V.Vaškūnui.
Derėtų pažymėti ir faktą, kad naujasis prezidentas buvo renkamas atviru balsavimu. Manoma, kad toks būdas buvo pasirinktas taip pat dėl to, jog būtų išvengta net menkiausio netikėtumo faktoriaus.
Šurmulys „dėl akių“?
D.Šembero nuomone, po tokio farso LFF Vykdomasis komitetas privalo žengti atsakomąjį žingsnį ir pritaikyti sankcijas LVJFA. Formaliai, visi LFF nariai įsipareigoja laikytis įstatų ir LFF sprendimų, o jų ar rekomendacijų nesilaikymas gali privesti iki narystės suspendavimo ar net pašalinimo iš LFF narių.
„Pastarajame LFF Vykdomojo komiteto posėdyje vienbalsiai pritarta siūlymui nevykdyti rinkimų dėl jau aiškių priežasčių, bet asociacija, aišku, gali nepaisyti ir rengti rinkimus. Tačiau dabar aišku, kad asociacija privalo būti šalinama iš LFF narių arba sustabdyta jos narystė“, – socialiniame tinkle svarstė D.Šemberas.
Bet ar naujiesiems LFF vadovams užteks drąsos ir įgaliojimų priimti senajai valdžiai nepalankų sprendimą, didžiulis klaustukas. Pirmadienį Kaune įvykę rinkimai iš pirmo žvilgsnio atrodė tarsi iš anksto gerai surežisuotas spektaklis.
D.Šemberas: dabar aišku, kad asociacija privalo būti šalinama iš LFF narių arba sustabdyta jos narystė.
Nors LFF atstovai išvakarėse susirūpinusiu tonu rypavo apie rinkimų neteisėtumą ir demonstratyviai mojavo galimais asociacijos įstatų pažeidimais, atėjus lemiamai dienai sukišo galvas į smėlį.
LFF vadovas E.Eimontas pirmadienį buvo atvykęs į konferenciją, tačiau prieš pat urnų atvėrimą papustė padus ir balsavime nedalyvavo. Balsavimą prižiūrėjo LFF generalinis direktorius Nerijus Dunauskas ir teisininkas Antanas Paulauskas.
Federacijos atstovai iš karto po rinkimų informavo, jog pagal surinktą informaciją, gavus reikalingus dokumentus, pateiks išvadas dėl konferencijos teisėtumo ir galimų įstatų pažeidimų. Jei būtų nustatyti šiurkštūs pažeidimai, asociacijai gali būti svarstoma pritaikyti sankcijas.
Sumaišties visoje šioje situacijoje dar daugiau įnešė tai, jog LFF ilgamečiai klerkai – rinktinių direktorius Robertas Tautkus, sąžiningo žaidimo pareigūnas Gerhardas Dunauskas ar jaunimo rinktinės vyriausiasis treneris Antanas Vingilys pirmadienį pasisakė prieš rinkimų atidėjimą ir balsavo už V.Vaškūną.
Sprendimas – ryžtingas
Antradienį LFF buvo tęsiamas įtarimus sukėlusių nusižengimų nagrinėjimas.
Remiantis surinkta informacija konstatuota, kad organizuojant bei vykdant rinkimus buvo pažeistos LFF įstatų nuostatos. Tolesnei analizei klausimas perduotas LFF Nepaprastųjų atvejų komitetui, kuris skubiai sušauktame posėdyje nagrinėjo pateiktą medžiagą.
Komitetas priėmė ryžtingą sprendimą – iki LFF Konferencijos sustabdyti Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijos narystę LFF. Tiesa, narystės sustabdymas galėtų būti atšauktas, jei LFF Vykdomasis komitetas iki LFF Konferencijos nuspręstų kitaip.
Nepaprastųjų atvejų komiteto išvados bus svarstomos per artimiausią Vykdomojo komiteto posėdį, kuris numatomas balandžio antrą savaitę.
Nebyli kova dėl įtakos
LVJFA atstovų principinė laikysena savaitės pradžioje į keblią padėtį stato nuo praeities šešėlio šmėklos besivaduojantį naująjį LFF prezidentą E.Eimontą. Prieš mėnesį iš LFF techninio direktoriaus pareigų buvo atleistas didžiausia pastarųjų metų šalies futbolo piktžaizde laikomas S.Stankus ir šį sprendimą futbolo visuomenė sutiko aplodismentais.
Ilgametis J.Kvedaro bendražygis ir pilkuoju šalies futbolo kardinolu vadintas specialistas savo minkštą kėdę užleido Nacionalinės futbolo akademijos direktoriui Raimondui Statkevičiui, tačiau pirmadienio įvykiai rodo, kad jo įtaka Lietuvos futbole vis dar didelė.
68-erių metų šiluviškis ir toliau eina futbolo techninio vystymo asociacijos prezidento pareigas bei priklauso LFF Vykdomajam komitetui. Kėdžių perstumdymas – irgi tik simbolinis. Kaune S.Stankus ir toliau tebesėdi prie to paties darbo stalo, o neseniai kartu savo bičiuliu bei įpėdiniu R.Statkevičiumi, kaip delegatai, keliavo į saulėtą Kiprą kartu su Lietuvos moterų futbolo rinktine.
15min žiniomis, kategoriškos nuomonės kaunietis iš karto po LFF prezidento rinkimų buvo susitaikęs su tuo, jog netrukus atsisveikins su savo pareigomis, tačiau praėjus keletui savaičių pradėjo pūsti priešingą dūdą.
„Seniai matome, kad reikalingi rimti pokyčiai. Jie susiję tiek su jaunių asociacija, tiek su Nacionalinės futbolo akademijos veikla. Privalome išsigryninti situaciją ir padaryti atitinkamus sprendimus“, – 15min prieš kurį laiką aptakiai apie S.Stankaus ateitį LFF kalbėjo E.Eimontas.
Nors įvairaus amžiaus šalies futbolo jaunimo rinktinės jau seniai tapo pajuokos objektu ir pralaimi net tokiems futbolo nykštukams kaip Andora, S.Stankus savo kaltės dėl beviltiškų rezultatų nemato ir toliau projektuoja kreivą LFF jaunimo piramidę.
Kalbama, kad V.Vaškūnui LVJFA prezidento postas buvo pažadėtas dar praėjusiais metais. Nemažai klaustukų dėl naujosios LFF valdžios nepriklausomybės ir noro vykdyti permainas kelia ir tai, kad LFF prezidento rinkimų kampanijos metu V.Vaškūnas aktyviai lankė apskričių futbolo bendruomenes ir primygtinai ragino balsuoti už E.Eimonto kandidatūrą.
Naktinis gyvenimas – ne svetimas
45-erių metų V.Vaškūno pavardė futbolo stadionuose garsiai neskambėjo, nors 1995 ir 1996 metais jis priklausė šalies čempione tapusiai ir buvusio LFF prezidento J.Kvedaro treniruojamai Kauno „Inkaro-Grifo“ komandai.
Gynėjas taip pat vilkėjo Kauno „Atleto“, Klaipėdos „Atlanto“ ir Kėdainių „Nevėžio“ marškinėlius, o baigęs karjerą iš karto pradėjo dirbti treneriu ir buvo laikomas vienu novatoriškiausių vaikų trenerių visame mieste.
Visgi pirmą kartą plačiau V.Vaškūno pavardė žiniasklaidos puslapiuose šmėstelėjo ne dėl su futbolu susijusių reikalų.
2006-ųjų sausį pranešta, jog 2002 metais Vilniuje nušauto buvusio Lietuvos bokso federacijos prezidento, Kauno „daškinių“ gaujos lyderio Remigijaus Daškevičiaus („Daškės“) našlė Gelija ištekėjo už šešeriais metais vyresnio Kėdainių „Nevėžio“ komandos trenerio.
Pastarąjį penkmetį puikiai su Kauno futbolo vadovais sutariantis specialistas buvo greta Nacionalinės futbolo akademijos ir net gavo progą treniruoti įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo rinktines. Darbą akademijoje strategas puikiai suderindavo su pramogomis – stilingą trenerį su vakarėlius itin mėgstančia žmona galima dažnai sutikti populiariuose Kauno naktiniuose klubuose.
V.Vaškūnas buvo Kauno „Stumbro“ klubo vadovas, kai šis prieš dvejus metus laimėjo LFF I lygos pirmenybes ir iškovojo teisę žengti į A lygą. Vieša paslaptis, kad nuo pat įkūrimo šį klubą globoja iš Daktarų likučių sudaryta viena didžiausių Kauno kriminalinių grupuočių „Kamuoliniai“, šiame klube žaidžia gaujos lyderiu vadinamo Giedriaus Janonio („Kamuolio“) sūnus.
Konkurentas – dar spalvingesnis
Konkurenciją rinkimuose V.Vaškūnui sudaręs Ž.Buzas – taip pat ne šventasis. Jaunystėje marijampolietis lankė Panevėžio sporto mokyklą ir netgi yra žaidęs Sovietų Sąjungos jaunių rinktinėje. Tačiau perspektyvią futbolininko karjerą sugriovė nevaldomas charakteris. Sugrįžęs į Suvalkijos sostinę, jaunas vyras pradėjo verslą.
Nepriklausomybės metais Ž.Buzas įkūrė įmonę „Žydrius“ ir iš gyventojų sugebėjo surinkti daugiau kaip 5 mln. litų užsienio valiuta. Milžiniškomis palūkanomis susiviliojo maždaug tūkstantis indėlininkų, kuriems Ž.Buzas liko skolingas apie 2 mln. litų. Dėl neteisėtų operacijų užsienio valiuta ir apgaulingos buhalterinės apskaitos Ž.Buzas buvos pasiųstas trejiems metams už grotų.
Sugrįžęs į laisvę Ž.Buzas vėl spėjo įsipainioti į ne vieną aferą. 2008 metais nuskambėjo istorija, kai keli ginkluoti ir kaukėti vyrai įsiveržė į Puskelnių sodų bendrijoje esantį namą ir pusnuogį Ž.Buzą ištraukė iš pirties ir pagrobė. Už prieštaringai vertinamą verslininką reikalauta milžiniškos 3,2 mln. eurų išpirkos. Tačiau su nusikalstamu pasauliu sietas verslininkas per tris savaites gerokai sulyso, išsipainiojo iš pančių ir sugebėjo pasprukti.
Pastaraisiais metais verslininkas sietas su skandalingu Marijampolės automobilių turgaus privatizavimu.
Ž.Buzo sąsajos su sporto pasauliu taip pat nenutrūko. 1994-aisiais jis įkūrė vieną keisčiausių per Lietuvos futbolo istoriją komandų, realiai egzistavusią vos pusę sezono – Marijampolės „Žydrių“. Pavasarį Vilniaus AFK „Neris“ klubo teises perėmusi ekipa aukščiausiojoje lygoje neužsibuvo ir kaipmat buvo išformuota.
Vyro ambicijos ne kartą atsiskleidė ir vėliau – remtą moterų krepšinio klubą jis pavadino „Žydriumi-Gija“, nusipirktai technologinių įrenginių gamyklai davė „Žydriaus verslo“ vardą.
Į lažybų verpetuose besisukantį šalies futbolą Ž.Buzas pamėgino grįžti prieš keletą metų, kai su dar devyniais verslininkais bandė mįslingomis aplinkybėmis įsigyti tuo metu merdėjusį Klaipėdos „Atlanto“ klubą. Aktyvų laisvalaikį mėgstantis verslininkas vis dar kamuolį pagainioja ir pats – yra Marijampolės futbolo veteranų klubo „Sūduvis“ vadovas.
