Žalgiriečiams buvo žūtbūt reikalinga pergalė, ji būtų atvėrusi kelią į atkrintamąsias varžybas, bet laimėti norėjo ir „Slovan“. Jiems trys taškai garantavo pirmąją vietą H grupėje.
Aleksandras Čavričius 15-ąją ir 23-ąją minutėmis siuntė kamuolį į Edvino Gertmono ginamus vartus ir „Žalgiris“ išsikasė sau gilią duobę.
Per pertrauką V.Čeburinas atliko du keitimus, į aikštę mesdamas jauną vidurio gynėją Kiprą Kažukolovą ir įprastai starto vienuolikėje rungtynes pradedantį puolėją Renaną Oliveirą. Būtent pastarasis, prabėgus dviem minutėms antrajame kėlinyje, atliko rezultatyvų perdavimą Franciui Kyeremeh, kuris smūgiavo tiksliai.
„Mintis buvo tokia, kad norėjome du greitus žaidėjus turėtume puolime. O Renaną pridėti keičiant tempą“, – vėliau, jau po rungtynių, sprendimus aiškino „Žalgirio“ treneris.
Viltis atgijo.
V.Čeburinas viename epizodų buvo toks nepatenkintas neskirtu baudiniu, kad net vijo rezervinį arbitrą Andre Narciso sau iš akių.
„Niekada nekomentuosiu teisėjų darbo, – sakė specialistas iš Kazachstano. – Tai, kad arbitras neturėjo akies ant Oyewusi, buvo matoma. Visos smulkios pražangos, buvo švilpiamos ne jo naudai.“
Akis skaudėti turėjo „Slovan“ aistruoliams, kurie antrajame kėlinyje ėmė kelti sąmyšį tribūnose, laužė kėdes, svaidė jas ir alaus bokalus į apsaugos darbuotojus, o šie atsakė ašarinėmis dujomis. Apie penkias minutes trukęs chaosas galiausiai buvo numalšintas.
„Aš to nemačiau, – teigė V.Čeburinas. – Sirgaliai yra sirgaliai. Tokie dalykai, aišku, nepuošia futbolo. Emocijos kartais ateina ir iš aikštės. Žinome, kad sirgaliai visa širdimi yra už savo komandą. Taip buvo, taip jau įvyko.“
Teisėjas iš Portugalijos Luisas Godinho galiausiai parodė į 11 metrų žymą, kuomet F.Kyeremeh 89-ąją minutę griovė Giorgį Chakvetadzę baudos aikštelėje. Sakartvelo talentas pats smūgiavo į vartus, bet Panenkos stiliumi atliktas smūgis sudrebino skersinį.
Pats G.Chakvetadze suskubo prie kamuolio ir galva jį kreipė į tinklą, bet įvartis įskaitytas nebuvo – baudinį mušantis žaidėjas, kamuoliui atšokus nuo vartų konstrukcijos, negali į jį žaisti.
„Žalgiriui“ laiko gelbėtis jau nebuvo. Lietuvos čempionai paskutinįkart šiame sezone po europinių rungtynių traukė „Šešėlių Valdovo“ skanduotes ir nunarinę galvas patraukė rūbinės link.
Įsimintina kova – baigta.
„Pralaimėjome rungtynių pradžioje, – iškart konstatavo V.Čeburinas. – Varžovų aukštas presingas antroje zonoje buvo labai aktyvus, ten jie perėmė daug kamuolių. Labai norėjome įmušti, bandėme atakuoti, bet kamuolius prarasdavome, gavome kontratakas. Darėme daug klaidų. Antrojo kėlinio pradžioje grįžome – 1:2. Nepavyko įmušti antrojo, nepavyko suorganizuoti vartų šturmo. Varžovai sugebėjo žaidimą padaryti ramų. Gal ne taip aktyviai kontratakavo, bet jiems pavyko savo ritmą išlaikyti. Daug išnaudojome jėgų, energijos, tačiau laimėti nepavyko. Nepavyko tai, ko norėjome, ką planavome. Galutinis rezultatas – toks, koks yra.“
15min paklaustas, ar įtampa kišo koją rungtynių pradžioje, V.Čeburinas teigė, kad taip sakyti galima, bet daugiausiai viską lėmė klaidos.
„Komanda įmuša, komanda ir praleidžia“, – paprašytas pakomentuoti, kas klydo situacijose, kuomet krito įvarčiai, kalbėjo treneris.
Žvelgdamas atgal į visą europinę kelionę, V.Čeburinas teigė, kad didžiausią kartėlį jaučia dėl pralaimėjimo prieš Jerevano „Pyunik“ 0:2 išvykoje.
Bet patirtį grupių etape vertina pozityviai.
„Penktą kartą stovėjau prieš šių durų ir jos galiausiai atsidarė. Grupių etapas. Svarbiausia, kad ten patekome. Pradedant pirmomis rungtynėmis, baigiant šiandiena, tai buvo šventė. Taip, šventė baigėsi, bet įspūdžiai – labai geri. Peržvelgus visus etapus, skirtingus turnyrus, visose rungtynėse kovojome, nebuvo nė vienerių, kuriuose būtų žaidimas į vienus vartus. Tik Norvegijoje su „Glimt“, kur pralaimėjome 0:5. O šiaip – visur kovojome kaip lygūs“, – užtikrintai dėstė V.Čeburinas.
Jis nedaug kalbėjo apie savo ateitį „Žalgiryje“, bet ir kalbėti nėra ką – trenerio sutartis galioja dar vieną sezoną.
Slovakas pavargęs, bet laimingas
Beveik pusę valandos truko Vladimiro Weisso spaudos konferencija LFF stadione, kur treneris itin išsamiai atsakinėjo į vos keletą žurnalistų klausimų.
„Esu labai laimingas, labai pavargęs. Nelengva būti „Slovan“ treneriu. Buvo sunkios rungtynės. Grupių etapo pradžioje neatrodėme gerai, bet nuo tada pasiėmėme keturis taškus prieš „Basel“, išgyvenome šias rungtynes prieš gerą komandą. Esame pirmi grupėje. Esu pavargęs, buvo emocingas mačas. Galėjome mušti ir daugiau, Chakvetadze turėjo įmušti baudinį, nes po tokio epizodo dar daug kas gali nutikti“, – kalbėjo V.Weisas.
„Slovan“ paskutinįkart pavasarį futbolą tarptautiniame fronte žaidė 1969-aisiais – prieš 53 metus, bet treneris į istoriją leistis nenorėjo.
„Taip, laukimas ilgas, bet tada ir sistema buvo kitokia“, – sakė V.Weissas.
„Ryte buvau nusprendęs leisti kiek kitokią sudėtį, bet atlikau pakeitimų. Nekalbėsiu apie konkrečias pavardes. Norėjome saugoti aikštės vidurį, esu patenkintas, kaip tai darėme. Praleidome įvartį, buvo ir mūsų gynėjo lietimas toje situacijoje. Turėjome 5–6 realias progas po to, bet jų nesugebėjome išnaudoti“, – kalbėjo „Slovan“ strategas.
Slovakų treneriui nuskambėjo ir klausimas apie incidentą tribūnose, tačiau ne strategas, o atstovas spaudai ėmė dėstyti savo mintis šiuo klausimu.
„Mano nuomone, svečių sektorius nebuvo atskirtas nuo namų aistruolių. Tai mano nuomonė, bet reikia palaukti informacijos, nenoriu daugiau kažko komentuoti“, – aiškino Slovakijos čempionų atstovas.