Pergalė Juodkalnijos sostinėje lietuvius galėtų katapultuoti net į trečią G turnyro lentelės poziciją.
Nors į kitąmet Vokietijoje vyksiantį čempionatą keliaus tik dvi pajėgiausios grupės komandos ir jomis veikiausiai bus Vengrija bei Serbija, lietuviai turi progą patriukšmauti ir atsidurti iš karto už jų.
Pralaimėję ketvirtadienį, Miodrago Radulovičiaus auklėtiniai dar turėtų progą susigrąžinti trečią vietą, bet paskutiniame atrankos mače jų laukia sunki išvyka į Budapeštą.
| Vieta | Komanda | R | + | = | - | Įvarčiai | Taškai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 |  Vengrija | 6 | 4 | 2 | 0 | 11:4 | 14 |
| 2 |  Serbija | 7 | 4 | 1 | 2 | 13:7 | 13 |
| 3 |  Juodkalnija | 6 | 2 | 2 | 2 | 6:8 | 8 |
| 4 |  Lietuva | 7 | 1 | 3 | 3 | 8:12 | 6 |
| 5 |  Bulgarija | 6 | 0 | 2 | 4 | 3:10 | 2 |
Jei lietuviams staiga pavyktų užsiropšti ant trečiojo G grupės laiptelio, tai būtų vos trečias kartas per pasaulio ir Europos čempionatų atrankos istoriją, kai mūsiškiai į priekį praleistų vos dvi stipriausias grupės komandas.
Abu šie kartai nutiko daugiau nei prieš du dešimtmečius, nepriklausomai Lietuvai nedrąsiai žengiant tik pirmuosius žingsnius tarptautinėje arenoje.
Atrankoje į „Euro 96“ Algimanto Liubinsko treniruojama komanda į priekį praleido tik Kroatiją ir Italiją.
Dar sėkmingesnis buvo kitas atrankos ciklas į 1998-ųjų pasaulio čempionatą. Tuomet jau Benjamino Zelkevičiaus treniruojami lietuviai iki pat varžybų pabaigos turėjo realią galimybę kovoti dėl kelialapio į Prancūziją, bet galiausiai visas kortas sumaišė priešpaskutinėse ciklo rungtynėse namuose 1:2 patirtas pralaimėjimas airiams.
Pastarieji Lietuvą aplenkė tašku ir gavo šansą grumtis dėl kelialapio atkrintamosiose varžybose, o tiesioginis bilietas iš šios grupės atiteko Rumunijai.
Ir tai yra viskas.
Nuo šio ciklo lietuvių rezultatai pradėjo palaipsniui prastėti, o pastarosiose Europos ir pasaulio čempionatų atrankose mūsiškiai išvis liko savo grupių dugnuose – penkti iš penkių.
| Ciklas | R | Įvarčiai | Vidurkis | Vieta |
|---|---|---|---|---|
 1996 | 10 | 13:12 | 1,3 | 3/6 |
  2000 | 10 | 8:16 | 0,8 | 4/6 |
 2004 | 8 | 7:11 | 0,89 | 4/5 |
  2008 | 12 | 11:13 | 0,92 | 5/7 |
  2012 | 8 | 4:13 | 0,5 | 4/5 |
 2016 | 10 | 7:18 | 0,7 | 5/6 |
 2020 | 8 | 5:25 | 0,63 | 5/5 |
 2024 | 7 | 8:12 | 1,14 | ? |
Solidžiai šį rudenį rungtyniaujanti E.Jankausko rinktinė dabar turi galimybę padaryti dar vieną ilgai lauktą proveržį.
Optimizmo šuoliui suteikia stipriai pagerėjusi statistikos grafa, kuri futbole yra svarbiausia – įvarčiai.
Nors E.Jankausko pirmtakai Valdas Urbonas ir Valdas Ivanauskas taip pat praeityje buvo atakuojančio profilio žaidėjai, tik 48-erių UEFA Čempionų lygos laimėtojui netikėtai pavyko nutraukti užsitęsusį įvarčių badą.
Šiame atrankos cikle per septynis mačus lietuviai jau įmušė 8 įvarčius ir demonstruoja seniai neregėtą rezultatyvumą.
| Ciklas | R | Įvarčiai | Vidurkis | Vieta |
|---|---|---|---|---|
 1994 | 12 | 8:21 | 0,67 | 5/7 |
| 1998 | 10 | 11:8 | 1,1 | 3/6 |
  2002 | 8 | 3:20 | 0,38 | 5/5 |
| 2006 | 10 | 8:9 | 0,8 | 5/6 |
 2010 | 10 | 10:11 | 1 | 4/6 |
 2014 | 10 | 9:11 | 0,9 | 4/6 |
 2018 | 10 | 7:20 | 0,7 | 5/6 |
 2022 | 8 | 4:19 | 0,5 | 5/5 |
Kad ir kaip ketvirtadienį pasibaigtų mačas Podgoricoje, „Euro 2024“ lietuviai užbaigs vidutiniškai pelnydami mažiausiai vieną įvartį per rungtynes.
„Euro 2024“ lietuviai užbaigs vidutiniškai pelnydami mažiausiai bent vieną įvartį per rungtynes.
Ką ši statistika reiškia Lietuvos futbolo istoriniame kontekste?
Rinktinė šešioliktą kartą žaidžia Europos ir pasaulio čempionato atrankoje ir daugiau nei vieną įvartį per rungtynes mušė vos du sykius – tose pačiose sėkmingiausiose „Euro 96“ ir 1998 m. planetos pirmenybių atrankose.
Pirmuoju atveju per 10 mačų buvo pelnyta 13 įvarčių, kitame cikle per tiek pat mačų – 11.
Beje, tris įvarčius 1998-ųjų pasaulio čempionato atrankoje įmušė ir rezultatyviausias lietuvių gretose buvo dabartinis rinktinės strategas E.Jankauskas.
Net tris kartus šiame cikle pelnė netikėtai prieš mėnesį iššovęs ir bulgarus bei vengrus nustebinęs Pijus Širvys. Lietuvos čempionu prieš kelias savaites su „Panevėžiu“ tapęs gynėjas dar prieš porą mėnesių net nebuvo pagrindinės rinktinės sudėties žaidėjas, bet trys įvarčiai per dvejas rungtynes viską pakeitė iš esmės.
Po du sykius pasižymėjo ilgametis rinktinės kapitonas Fiodoras Černychas ir E.Jankausko atrastas naujasis ginklas – Gytis Paulauskas.
Su 24-erių vilniečiu rinktinės strategas prieš kurį laiką dirbo sostinės „Riterių“ klube, kai treniravo šios komandos puolėjus. Sugrįžęs į rinktinę E.Jankauskas kaipmat prisiminė 196 cm ūgio puolėją ir vos per kelias rungtynes G.Paulauskas tapo tvirtu pagrindo žaidėju ir nuolat kelia grėsmę Lietuvos rinktinės varžovams. Sėkmingai lietuvis pradėjo ir legionieriaus karjerą – su Rogožinės „Egnatia“ jau spėjo iškovoti Albanijos taurę, o šį sezoną per 12 rungtynių pelnė 3 įvarčius ir atliko rezultatyvų perdavimą.
Edvino Girdvainio įvartis į bulgarų vartus šių metų birželį taip pat nebuvo atsitiktinis. „Kauno Žalgirio“ gynėjas šiame A lygos sezone demonstravo pavydėtinas snaiperio savybes ir pasižymėjo net 10 kartų.
Rezultatyviau už jį šalies čempionate žaidė vos keturi futbolininkai, o per visą nepriklausomybės istoriją geresnę statistiką tarp gynėjų turėjo tik Tadas Kijanskas, kuris 2009-aisiais, atstovaudamas Vilniaus „Vėtrai“, pelnė 11 įvarčių ir tokiu būdu uždirbo sau trejų metų sutartį su Balstogės „Jagiellonia“ klubu.
| Pijus Širvys | 3 |
| Fiodoras Černychas ir Gytis Paulauskas | 2 |
| Edvinas Girdvainis | 1 |
Rugsėjo ir spalio langai – išvis vieni sėkmingiausių rinktinės istorijoje, kurių metu per keturis mačus lietuviai įmušė net 7 įvarčius.
Pastarąjį kartą ketveriose rungtynėse iš eilės mūsiškiai buvo pasižymėję 2014-aisiais, kai žaidė su Lenkija (1:2), Jungtiniais Arabų Emyratais (1:1), San Marinu (2:0) ir Estija (1:0). Tiesa, pirmieji du mačai tuomet buvo kontroliniai.
Beje, spalį iškovoję netikėtą, bet visiškai pelnytą pergalę Sofijoje prieš Bulgariją (2:0), lietuviai nutraukė ir išvykų įvarčių badą, nes prieš tai nebuvo įmušę šešiuose mačuose svečiuose iš eilės.
Ir ši aplinkybė prieš mačą Podgoricoje papildomai kursto optimizmo laužą.
Bent aštuonis įvarčius atrankoje lietuviai pastarąjį kartą buvo mušę kelyje į 2014-ųjų pasaulio čempionatą Brazilijoje. Tąkart pasižymėjome devynis sykius, tiesa, rungtynių skaičius tąkart buvo didesnis – 10.
Paklaustas, kaip pavyko sugrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis bei surasti taip geidžiamą raktą nuo varžovų vartų, E.Jankauskas tik šypsosi.
„Rinktinė turbūt niekada nebus ta vieta, kurioje žaidėjai galės tobulinti savo realizaciją ar gerinti instinktus, bet nuo pat pirmosios treniruotės jiems labai aiškiai sakėme – norime, kad jie nebijotų rizikuoti. Norime, kad futbolininkai nebijotų suklysti ir aštrintų žaidimą tuose aikštės plotuose, kuriuose esame susitarę, kad reikia tai daryti.
Gal tai ir yra viena tų priežasčių. Gal jie pajuto palaikymą ir pasitikėjimą, dingo klaidos baimė. O kai žmogus yra laisvas kurti ir nebijo pasekmių, viskas taip ir išeina. Esame susitarę, kad jei yra bent menkiausia galimybė prie varžovų vartų kurti pavojų, tai ir privalome tą daryti. Jei nepasiseks, nieko tokio – stengsimės kuo greičiau susigrąžinti kamuolį. Labiausiai mane džiugina, kad šioje rinktinėje žaidėjai jaučiasi gerai ir nori čia būti. Tai man yra geriausias indikatorius, jog einame teisingu keliu“, – kalbėjo pats 10 įvarčių per karjerą rinktinėje įmušęs E.Jankauskas.
G grupėje pagal rezultatyvumą pirmauja 5 įvarčius pelnęs serbas Aleksandras Mitrovičius, iš kurių 3 suleido rugsėjo 10-ąją Kaune į lietuvių vartus.
„Euro 2024“ atrankoje kol kas rezultatyviausiai žaidžia 10 įvarčių įmušęs belgas Romelu Lukaku.
Pats slogiausias pagal rezultatyvumą lietuviams buvo ciklas į 2002-ųjų planetos pirmenybes, kai Stasio Stankaus ir Juliaus Kvedaro treniruota komanda per aštuonis mačus įmušė vos trissyk ir praleido net 20 įvarčių.
