Kitose šakose pionierių netrūksta
Tokie sportininkai nėra naujiena didžiausios pasaulio valstybės sporte. Belieka prisiminti Joną Robertą Holdeną, pataikiusį auksinį dvitaškį 2007 metų Europos čempionate arba Becky Hammon, kuri taip pat traukdavo į priekį Rusijos moterų krepšinio rinktinę. Tai pat galima išskirti Sočio olimpinėse žaidynėse net tris aukso medalius iškovojusį, Pietų Korėjoje gimusį bei šios šalies garbę ankščiau gynusį greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovą Viktorą Ahną ir du sykius ant aukščiausio pakylos laiptelio lipusį snieglentininką Victorą Wildą.
Reikėtų paminėti ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) precendentą, kai net keli futbolininkai susikūrus Rusijai buvo natūralizuoti ir pradėjo ginti būtent šios šalies spalvas nepaisant to, jog gimė Ukrainoje arba Gruzijoje bei galėjo žaisti savo gimtinių rinktinėse. Viktoras Onopka, Andrejus Kančelskis, Omaris Tetradzė ir dar keli sportininkai pasirinko Rusiją, tačiau dėl to didelių bėdų ar ginčų nekilo – juk tai vos ne „savi“ atletai bei tos pačios sovietinės futbolo mokyklos produktai.
Salės futbole natūralizacijos aspektas dar labiau ryškus: Rusijos rinktinei atstovauja net keli brazilai, itin svariai prisidedantys prie Europos čempionatuose iškovojamų medalių. Savo nuomonę apie tai reiškė daugelis, o tarp jų ir garsus treneris Leonidas Sluckis.
„Pažiūrėkite į Rusijos salės futbolo rinktinę. Aš, žinoma, negaliu kalbėti už visus, bet esu įsitikinęs, jog, nepaisant sėkmingų rezultatų, susidomėjimas ja sumenko. Priežastis paprasta: penki brazilai aikštelėje“, – teigė CSKA strategas.
Rinktinė – be tamsiaodžių
Didysis futbolas Rusijai yra gerokai sakralesnis, kadangi dar nė vienas natūralizuotas tamsiaodis futbolininkas nebuvo oficialiai atstovavęs šalies rinktinei. Tačiau po vilčių nepateisinusių komandos rezultatų ir noro kuo geriau pasirodyti artėjančiame pasaulio čempionate vis garsiau yra kalbama apie brazilus, galinčius komandą sustiprinti – Wandersoną, Joaozinho, Wellitoną ir Ari. Būtent pastarasis vietinių pirmenybių išsišokėlės „Krasnodar“ puolėjas šiame kontekste pastaruoju metu yra minimas dažniau už kitus.
Ari jau penkerius metus gyvena Rusijoje bei vedė šios šalies pilietę. Rinktinės strategas Fabio Capello teigė, jog nėra nusiteikęs priešiškai natūralizuotų futbolininkų atžvilgiu, tad brazilui reikėtų gauti pasą ir šansas rungtyniauti rinktinėje būtų gana realus. Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko netgi buvo užsiminęs, kad atletas galėtų suteikti ekipai daug naudos.
Įdomu tai, jog vėliau sportininkas kalbėdamas apie savo praeitį teigė, kad jo atsiradimo Rusijoje priežastis – noras įgauti elektriko specialybę. Taip norėjo J.C.Tchuisse tėvai, o pats kamerūnietis į tolimą šalį atvyko ne žaisti futbolo.
Tačiau žinant pakankamai skeptišką rusų požiūrį į tamsesnio gymio atstovus ir vyraujančio rasizmo apraiškas stadionų tribūnose, sunku pasakyti, kaip visuomenė reaguotų į tokį sporto funkcionierių sprendimą. Vis dėlto 2001 metais Rusija tik per plauką netapo viena iš pirmųjų šalių, kurios futbolo rinktinėje būtų pasirodęs natūralizuotas tamsiaodis sportininkas.
Šio straipsnio herojaus istorija yra viena iš unikaliausių didžiausios pasaulio valstybės futbolo kuluaruose. Kamerūnietis Jerry Christianas Tchuisse atsirado iš niekur, savo karjerą pradėjo mėgėjų lygoje, tačiau po kelių metų net du kartus tapo Rusijos čempionu. Maža to, afrikietis turėjo galimybę perrašyti istoriją ir žaisti didžiosios kaimynės komandoje, bet dėl nežinomų, tačiau numanomų priežasčių apsigalvojo bei tarptautinėje arenoje atstovavo savo gimtinei.
Nuo mėgėjų lygos iki stipriausio šalies čempionato
Anot vienos istorijos, 1997 metais Kamerūne rungtyniavęs J.C.Tchuisse netikėtai sulaukė nežinomo agento pasiūlymo keliauti į Rusiją, kuris teigė, jog gynėjo paslaugomis buvo susidomėjusi viena profesionali komanda. Vis dėlto panašaus pobūdžio vilionėmis buvo užliūliuoti net keletas kamerūniečių, o jie svajodami apie šlovę ir didelius pinigus, netrukus išvyko į tolimą šalį. Tačiau afrikiečiams atvykus į Rusiją, paaiškėjo, kad joks profesionalus klubas jų nelaukė, o pasiūlymą pateikęs agentas dingo neaiškia kryptimi. Laimės ieškotojai išsibarstė po mėgėjiškas Krasnodaro apskrities komandas ir kartu gyveno viename bendrabutyje.
J.C.Tchuisse laiko veltui nešvaistė: kamerūnietis studijavo žodyną, bendravo su vietinėmis merginomis ir išmoko rusų kalbą. Maža to, atletas įstojo į vieną Krasnodaro aukštąją mokyklą bei baigė kūno kultūros specialybę.
Tačiau svarbiausia, jog mįslingomis aplinkybėmis Rusijoje apsireiškusiam futbolininkui pavyko įgyvendinti savo tikslą – patekti į profesionalią futbolo komandą. Krasnodaro apskrities pirmenybėse rungtyniavusio gynėjo žaidimas neprasprūdo pro akis tuo metu aukščiausioje šalies lygoje dalyvavusios Novorosijsko „Černomorec“ treneriams.
Įdomu tai, jog vėliau sportininkas kalbėdamas apie savo praeitį teigė, kad jo atsiradimo Rusijoje priežastis – noras įgauti elektriko specialybę. Taip norėjo J.C.Tchuisse tėvai, o pats kamerūnietis į tolimą šalį atvyko ne žaisti futbolo. Vis dėlto iš karto į aukštąją mokyklą afrikiečiui įstoti nepavyko, tad beliko tik gainioti kamuolį ant žaliosios vejos. Kaip ten bebūtų, J.C.Tchuisse iš Krasnodaro apskrities pirmenybių sulaukė savo šanso pasirodyti stipriausioje Rusijos futbolo lygoje.
Likimo smūgis užgrūdino
Debiutavo kamerūnietis akistatoje su galinguoju Maskvos „Spartak“ – klubu, kuris vėliau sportininko gyvenime suvaidino itin svarbią reikšmę. Netikėtai čempionate pasirodęs afrikietis išsiskyrė solidžiu žaidimu gynyboje ir puikiai jungdavosi į atakas. Maloniu atradimu tapęs ir atsakingu darbu treniruotėse pasižymėjęs J.C.Tchuisse svariai prisidėjo prie to, jog kukli „Černomorec“ ekipa išliktų aukščiausioje šalies lygoje.
Visgi 1999 metais legionierius patyrė kraupią traumą, o po šio epizodo pasekmių šalies spauda netgi rašė, kad pagreitį įgaunanti futbolininko karjera sugrius tarsi kortų namelis. Akistatoje su „Spartak“ gynėjui lūžo čiurna ir jis negalėjo žaisti beveik sezoną. Maža to, sportininkas iš karto nesulaukė kvalifikuotos medikų pagalbos, o nekokybiškai uždėtas gipsas atleto būklę tik dar labiau pablogino. J.C.Tchuisse sužeidęs maskvietis Valerijus Kečinovas ilgai atsiprašinėjo, o Rusijos sostinės grandas siūlėsi padengti visas gydymo išlaidas.
Tačiau futbolininkas atlaikė likimo siųstą išbandymą ir grįžo su trenksmu. Kamerūnietis, būdamas vieninteliu klubo legionieriumi, puikiai rungtyniavo Novorosijsko ekipoje, kuri netikėtai rodė itin solidžius rezultatus. Įpusėjus sezonui, gynėjas sulaukė pasiūlymų iš sostinės klubų – „Lokomotiv“ ir „Spartak“. Po ilgų dvejonių J.C.Tchuisse apsivilko „spartakiečių“ marškinėlius, kuriuos dėvėjęs žaidėjas vos nesugriovė afrikiečiui karjeros. Tokiu būdu iš niekur atsiradęs gynėjas tapo daugkartinių Rusijos čempionų dalimi, palikęs Novorosijską su ašaromis akyse.
Pasiūlė žaisti Rusijos rinktinėje
Ilgametis „Spartak“ futbolininkas ir strategas Olegas Romancevas iš karto pamėgo kovingą kamerūnietį, atrado jam vietą startinėje sudėtyje ir netikėtai nusprendė jį pakviesti į Rusijos rinktinę, kurią pats ir treniravo. J.C.Tchuisse Kamerūno komandoje iki tol nerungtyniavo, tad sutiko ginti Rusijos garbę. O.Romancevo prašymą netrukus patenkino valstybės futbolo federacija, o prie pilietybės suteikimo prisidėjo net ir prezidentas Vladimiras Putinas.
Afrikietį maloniai priėmė komandos draugai, o jis pradėjo dalyvauti Rusijos rinktinės treniruočių stovyklose. Atrodė, jog jau visai netrukus išauš momentas, kai natūralizuotas tamsiaodis futbolininkas sukurs tikrą futbolo perversmą. 2001 metais gynėjas mače su Graikija negalėjo žaisti dėl traumos, tačiau kiek vėliau J.C.Tchuisse istorija pasisuko visai kitu kampu.
Sportininkas buvo sveikas ir galėjo atvykti į Rusijos rinktinės treniruočių stovyklą, tačiau šokiravo tiek O.Romancevą, tiek kitus jam padėjusius žmones, kai sutiko su Kamerūno rinktinės pasiūlymu bei pradėjo ginti savo gimtinės garbę. J.C.Tchuisse joje sužaidė dar keletą rungtynių, tačiau kartą nepasirodė stovykloje ir, tokiu poelgiu įžeidęs trenerį, daugiau kvietimų niekada nesulaukė.
Apsigalvojimo priežastis – grasinimų lavina?
Eidavau tik į šalia esančią parduotuvę nusipirkti prekių, o daugiau niekur. Deja, Maskvoje yra žmonių, kurie nekenčia juodaodžių.
Žinoma, toks O.Romancevo elgesys ir afrikiečio protegavimas patiko ne visiems. Kai kurie futbolo funkcionieriai atvirai reiškė nepasitenkinimą ir kiršino visuomenę, ragindami tokius planus nutraukti. Kamerūno rinktinės atstovai taip pat atkreipė dėmesį į puikiai rungtyniaujantį gynėją bei skatino J.C.Tchuisse ginti savo gimtinės garbę. Be to, kamerūnietis sulaukdavo skambučių ir grasinimų susidorojimu, jeigu jis ryšis apsivilkti Rusijos marškinėlius.
2000–2003 metais sportininkas žaidė Maskvoje, tačiau nedrįsdavo vienas rodytis gatvėse, bijodamas sulaukti rasistinių išpuolių iš vietinių gyventojų. Novorosijske J.C.Tchuisse jautėsi laisvai, bet Rusijos sostinė afrikiečiui atrodė nesaugi.
„Eidavau tik į šalia esančią parduotuvę nusipirkti prekių, o daugiau niekur. Deja, Maskvoje yra žmonių, kurie nekenčia juodaodžių“, – teigė afrikietis.
Gynėjas paliko „Spartak“ dėl prasto komandos mikroklimato, grįžo į Novorosijską, tačiau įsirašė į Rusijos futbolo istoriją kaip pirmasis žaidėjas, kilęs iš Afrikos ir triumfavęs pajėgiausiame čempionate. Įdomu tai, jog „spartakiečiai“ stipriausiose šalies pirmenybėse nelaimi jau nuo 2001 metų. Čempionu su maskviečiais J.C.Tchuisse tapo du kartus ir turėjo progą Čempionų lygoje kovoti prieš Londono „Arsenal“ klubą bei netgi triumfuoti akistatoje su Madrido „Real“.
Vėliau sportininkas savo karjerą tęsė žemesnėse Rusijos lygose, o romanas su šios šalies futbolu pasibaigė itin nemaloniu akordu. Dvikovoje su Maskvos „Torpedo“ futbolininką rasistinėmis replikomis įžeidinėjo šios komandos gerbėjai, o kamerūnietis neišlaikė patyčių ir jiems parodė nepadorų gestą. Teisėjas J.C.Tchuisse parodė raudoną kortelę, o futbolininkas liko įskaudintas dėl tokio sirgalių elgesio. Po diskvalifikacijos juodaodis baigė sezoną, o paskutinė jo karjeros stotelė buvo Podolsko „Vityaz“ ekipa.
J.C.Tchuisse istorija išties unikali: iš niekur atsidaręs kamerūnietis sugebėjo atsispirti nuo mėgėjų lygos ir du sykius laimėti šalies čempionatą. Be to, jis galėjo tapti pirmuoju tamsiaodžiu futbolininku, rungtyniavusiu Rusijos rinktinėje, tačiau lemiamu metu apsigalvojo ir nuvylė jam padėjusius žmones. Nepaisant to, šis sportininkas dar iki šiol yra prisimenamas ir daugelio futbolo sirgalių itin mėgstamas.
Apie savo sprendimo priežastis J.C.Tchuisse dar niekada nekalbėjo – afrikiečiui tai labai skaudi tema. Nors tokio poelgio priežastis galima tik numanyti, tačiau tampa akivaizdu, jog toli gražu ne visi yra linkę priimti natūralizuotus tamsiaodžius futbolininkus. Sunku įsivaizduoti, kokį spaudimą patirtų Rusijos rinktinėje rungtyniausiantys brazilai, pasiryžę jai atstovauti. Roberto Carlosas ir kiti futbolininkai buvo „vaišinami“ bananais ir realu, kad tai bus tik smulkmena, palyginus su tuo, kas lauktų tradicijas sulaužysiančio tamsiaodžio naujoko.
Karolis Tretjakas – „SMScredit.lt A lygos“ atstovas spaudai ir Krepsinis.net žurnalistas. Futbolo atžvilgiu prioritetą teikiu Rytų Europos, Balkanų regiono ir kai kurioms Azijos bei Pietų Amerikos šalims. Mane domina tiek istorinės, tiek dabartinės valstybių futbolo raidos gairės, nacionaliniai čempionatai ir juose vyraujantis ultrizmo aspektas. Taip pat esu neabejingas mažų klubų didiems žygiams ir įdomioms futbolininkų istorijoms.
