Tada dar gyvo Vilniaus „Žalgirio“ stadione 6 tūkst. sirgalių nepatenkinti pakilo iš savo vietų, kai A.Šuika buvo pargriautas baudos aikštelėje Lietuvos rinktinei antrajame kėlinyje atakuojant ukrainiečius. Rezultatas buvo 1:1.
1995 metais atrankos varžybų grupėje lietuviai pralenkė Ukrainą, Slovėniją, Estiją ir lipo ant kulnų Italijai bei Kroatijai kovoje dėl patekimo į Europos čempionatą.
Bet rugsėjo 6 dieną įpusėjus antram kėliniui teisėjo iš Airijos švilpukas pratylėjo, nors A.Šuika iki šiol įsitikinęs: „Šimtaprocentinė pražanga. Mane lyg dalgiu nukirto.“
Po nepaskirto baudinio Lietuvos rinktinė pralaimėjo, su 16 taškų finišavo trečia sudėtingoje grupėje ir iki šiol nė karto nepateko į Europos ar pasaulio pirmenybes.
Dabar A.Šuika tikisi teisingų sprendimų, bandydamas išsilaikyti ant kojų savo versle.
Vienai įmonei dėl paskolos pasisekė, kitai – ne
Žaidimas vyksta koronaviruso sąlygomis, o 49 metų verslininkui neramu, kad Lietuvos Vyriausybė du panašius epizodus vertina nevienodai.
15min pastebėjo, kad vienas švilpukas buvo palankus – A.Šuikos vadovaujama „VS-Sport“ buvo tarp 18-os Lietuvos įmonių, kurioms pasisekė balandžio 17-27 d. gauti valstybės paskolą dėl pandemijos nukentėjusiam verslui. Treniruokliais, salių ir aikštelių danga užsiimančiai įmonei valstybė skyrė 66,5 tūkst. eurų paskolą.
Bet septynis sporto klubus valdanti „VS-Fitness“, kurios direktorė yra Renata Šuikienė, tokios paskolos negavo, kaip ir daug kitų šalies įmonių. A.Šuikai tai atrodo neteisinga.
Jis mano, kad sėkmės sulaukusiai „VS-Sport“ paskolos dabar reikia mažiau – darbuotojai dabar dalinėse prastovose, jau gautos kompensacijas už pirmą laikotarpį.
„Neketinome skolintis, bet koronaviruso padėtyje nusprendėme paimti, – pasakojo A.Šuika. – Gavome likvidumo paskolą, kurią naudojame ir kurios didžiąją dalį atsidėjome ateičiai – pokarantininiam laikotarpiui.
Dabar ant sprando kabo svarmuo, nes paskolą reikės gražinti, reikės arti dvigubai, kad atiduotume. Bet keista, kad didesnį poreikį jautusi kita didesnė mūsų įmonė paskolos negavo.“
A.Šuika sekė naujienas ir tikėjosi paskolos „VS-Fitness“, kuri jungia šešis sporto klubus didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir ruošia atidaryti septintą Marijampolėje iškart po karantino.
„Apyvarta yra didesnė, veikla rimtesnė, bet negavome. Tiesiog paskolos davėjai atsiuntė atsakymą, kad vienai patvirtino, o kitai – ne, – sakė A.Šuika. – Ruošiamės prastesniems laikams, kurie, mano nuomone, ateis po karantino.
Dabar karantinas tarsi miego būsena – uždaryti verslai, pajamų nulis, bet ir ypatingų sąnaudų nėra. Tačiau baisiausias metas bus, kai karantinas baigsis – sąnaudos grįš į ankstesnę būklę, o apyvarta tikrai negrįš – gyventojai vartos mažiau, atsilieps mums neparankus sezoniškumas – vasarą sporto klubų apyvartos įprastai ir taip nukrenta per pusę.“
Be to, A.Šuikai atrodo keistas nutarimas, kad dėl nuomų subsidijos bus teikiamos tiks toms įmonėms, kurios nepatyrė sunkumų 2019 metais. Verslininko nuomone, turėtų būti atvirkščiai – sunkiai išgyvenantiems pagalbos labiau ir reikia.
„Sunkiausia bus po karantino, kai reikės apmokėti nuomos paslaugas – tai pagrindiniai kaštai. Bet subsidijos bus taikomos tik toms įmonėms, kurios nepatyrė sunkumų 2019 metais ir kurių kapitalo ir turto santykis nėra toks kaip didelių banginių – tai didžiausias košmaras. Vyriausybei reikėtų spręsti šią problemą, nes ji aktuali daug kam. Karantino metu sąlygos turėtų būti lankstesnės“, – kalbėjo A.Šuika.
Iš futbolo iškart nėrė į verslą
49 metų klaipėdietis yra viena išimčių Lietuvos futbole – jis įsivažiavo kitoje gyvenimo sferoje po sportinės karjeros.
Per pirmąjį Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį A.Šuika buvo aukšto lygio saugas, pirmą kartą užlipęs ant A lygos prizininkų pakylos atstovaudamas Klaipėdos „Sirijui“, kur pradėjo karjerą.
Jis tapo šalies čempionu su Mažeikių „Romar“, o paskui kelerius metus rungtyniavo Danijos aukščiausios lygos klubuose: „Lyngby“, „Silkeborg“, „Esbjerg“ ir „Randers“.
Lietuvos rinktinėje A.Šuika sužaidė 18 mačų ir pelnė 3 įvarčius – du krito per iki šiol didžiausiu skirtumu laimėtas oficialias lietuvių rungtynes – 5:0 prieš Estiją, o dar vienu prisidėjo prie pergalės prieš Slovėniją.
Visi įvarčiai įmušti per 1996 m. Europos čempionato atrankos etapą, kai Benjamino Zelkevičiaus treniruojami lietuviai išvykoje įveikė Ukrainą, po dukart nugalėjo slovėnus ir estus.
„Tai buvo šansas, – A.Šuika iki šiol įsitikinęs, kad jei ne prastas teisėjo sprendimas per rungtynes su Ukraina, dar buvo įmanoma įšokti į Europos čempionatą. – Mane nukirto, tai visi matė. Bet teisėjas suabejojo, pražangos nesušvilpė, mes netrukus praleidome du įvarčius ir langelis užsivėrė.
Jei būtume įmušę 11 metrų baudinį, būtume atsilaikę kelias minutes. Manau, kad tada buvome arčiausiai patekimo į Europos pirmenybes.“
A.Šuika baigė karjerą 2003 metais po trijų sezonų Klaipėdos „Atlante“ ir pradėjo savo verslą.
„Kai reikia pradėti sukti galvą, kaip išlaikyti šeimą, eini ir darai, – klaipėdietis prisiminė prieš 18 metų įvykusį posūkį. – Tai tiesiog daug, daug darbo, kartais ir naktimis. Pradėjau nuo mažų dalykų, ardamas prie savo kompiuterio.“
A.Šuika mano, kad galbūt tuomet turėjo tam tikrų pranašumų, nes dauguma valstybinius užsakymus priiminėjusių pareigūnai dar nevaldė „google“, o jis surasdavo užsakovų, o taip pat galėjo susikalbėti su užsienio tiekėjais. Jam labai pravertė žaidžiant Danijoje užmegzti ryšiai.
„Verslas yra mūsų kraujyje. Tie, kurie gyveno sovietų laikais, 1985-1995 metais visi buvome vienokiais ar kitokiais verslininkais, nes reikėjo sukti galvą, kaip išgyventi, – sakė A.Šuika, kurio vadovaujamos įmonės kėdės buvo atgabentos ir sumontuotos prieš 9 metus Kauno „Žalgirio“ arenoje. – Dabartinė karta kartais stebisi, kad pas mane viskas sudėta pagal verslo prizmę, bet mes taip užaugome – tais laikais visi kažką pardavinėjo vienas kitam, važiuodavo į Lenkiją prekiauti, – tie laikai buvo sunkūs, bet davė verslumo suvokimą. Mūsų didieji prekybos centrų vystytojai irgi darė tą patį – važiavo į Lenkiją ar Rusiją, skraidė į Turkiją ar Kiniją.
Taip ir aš baigęs futbolo karjerą neturėjau kito kelio. Nuo sporto įrangos vėliau pasukome į sporto klubus, verslo modelis vis keičiasi, atsiranda šiuolaikinės technologijos. Ateina naujų idėjų, neabejoju, kad jų dar bus, tik nereikia užmigti.“
Skelbė futbolo revoliuciją
2015 metais A.Šuika buvo tarp revoliucionierių, kai kartu su Valdu Ivanausku, Raimondu Karpavičiumi, Česlavu Okinčicu, Laurynu Kasčiūnu pasirodė spaudos konferencijoje ir pranešė apie šalies futbolo ydas bei savo siekius pakeisti tuometinės Lietuvos futbolo federacijos valdžią.
Revoliucija greitai nuslūgo, bet A.Šuika mano, kad tam tikri pokyčiai įvyko.
„Pasikeitė prezidentas, generalinis sekretorius – svarbiausias dalykas pasiektas – pokyčių buvo. Aišku, jie nedideli, lėti, bet dabar atsirado jauni žmonės – Tomas Danilevičius, Edgaras Stankevičius, gal kažkaip išjudės reikalai. Šiek tiek vilčių turiu.
Tik reikia daug laiko, bent dešimt metų sunkaus darbo, kad kažką pamatytume. Be to, nepamirškime, kad aplinkui visi kiti nelaukia – jie juda, auga, vystosi, tad mums pavyti bus labai sunku.“
A.Šuika dar ir pats paspardo kamuolį Klaipėdos veteranų varžybose.
Jam visad rūpėjo futbolas gimtajame mieste, vienaip ar kitaip vis gaudavo pasiūlymų prisidėti prie Klaipėdos „Atlanto“, bet istorinis uostamiesčio klubas jau daug metų dreifavo prastos vadybos fone, kol pastaraisiais metais nugarmėjo į antrą lygą po garsios lažybų skandalo torpedos.
„Didelis klubas numirė, nebent stebuklas įvyktų. Sujudėjo „Neptūnas“, jų kuriamas futbolo klubas lyg ir bando spirtis nuo dugno, bet panašių bandymų būta – ir „Klaipėda“, ir „Klaipėdos granitas“, – nepavyko. Reikia jėgos, reikia kapitalo. Entuziazmu gali judėti tik mėgėjų lygmenyje.
Reikia vakarietiškos futbolo piramidės, bet Klaipėdos futbolo mokykla yra biudžetinė, klubinės piramidės pastatyti nepavyksta. Viskas taip ir buksuoja.
Miesto valdžia lyg ir nori normalios futbolo komandos, bet pagrindinių klausimų nesprendžia. Biudžetinės mokyklos gyvuoja sau, profesionalus futbolas – sau. O rezultato nėra nei ten, nei ten. Biudžetinės mokyklos iš vaikų reikalauja rezultatų, bet jų nėra jau 30 metų. Žvaigždžių neišauginame, rinktinė iš to nieko negauna, užsienio klubuose gerų žaidėjų turime nebent Lenkijoje ar Rusijoje ir tai žemesniame lygmenyje. Tai ir yra pasekmės judesio, kurio realiai ir nebuvo, – kalbėjo A.Šuika. – Kol kas viskas pamiršta ir apleista. Vienas keisti neturiu nei noro, nei galimybių, o praktika rodo, kad bandantys patiria didelių sunkumų – tiek lažybų šleifai, seni įvykiai padarė futbolą nepatrauklų vystytojams.
Galbūt tai pasikeis, bet šiandien lieka tuščia pamiršta niša, kurioje viskas eina blogyn, ypač Klaipėdos mieste – čia padėtis katastrofiška.
Man futbolas yra likęs širdyje, tebejaučiu norą, kad vystytųsi kažkas gražaus. Tačiau pats šiai dienai didelių planų futbole neturiu, nebent rimta kompanija pakviestų sudalyvauti normalaus projekto kūrime. Kad ir Klaipėdos mieste. Tada – galbūt.“
