LFF taurės finale Joao Martinso auklėtiniai po baudinių serijos pranoko titulą gynusią Marijampolės „Sūduvą“.
Pirmą svarų trofėjų „Panevėžys“ pasiekė jau penktaisiais klubo egzistavimo metais.
Klubo direktorius Bronius Vaitiekūnas neslepia – taip greitai skinti saldžius vaisius naują futbolo komandą mieste subūrę panevėžiečiai nesitikėjo, bet link savojo tikslo skriejo ramiai ir užtikrintai.
Visgi, anot klubo vadovo, „Panevėžio“ ambicijos ir šiemet veikiausiai būtų pasibaigusios pralaimėta kova dėl europinio kelialapio, jei ne sezono pradžioje atlikta skausminga rokiruotė, galiausiai leidusi klubui pakilti į dar neregėtas aukštumas.
„Padovanokit man sparnus“ – tokiais žodžiais baigiasi „Liūdnų slibinų“ 2010-aisiais įrašyta daina apie futbolą „Kamuolys“. Po šeštadienio triumfo šios eilutės skamba ypač simboliškai – prieš dvejus metus muzikinę veiklą nutraukusios grupės idėjinis lyderis Dominykas Vaitiekūnas yra „Panevėžiui“ pergalės sparnus užauginusio B.Vaitiekūno sūnus.
15min kalbėjosi su B.Vaitiekūnu apie ryškiausią klubo akimirką, sėkmės priežastis, pravertą langą į Europą ir atrastą pergalingos mozaikos dalį – reikiamos licencijos vis dar neturintį trenerį iš Portugalijos Joao Martinsą.
– Ar stipriai Panevėžys šventė po istorinės klubui pergalės? – pradėjome pokalbį su B.Vaitiekūnu.
– Miestui tai buvo džiugi akimirka, o klubas pergalę pasitiko gana ramiai. Suorganizavome vakarienę, nors ir jos pirminiuose planuose nebuvo. Visgi po tokio laimėjimo klubo rėmėjai paragino visiems susirinkti kartu ir šį neeilinį įvykį paminėti. Taip ir padarėme, bet didelio šventimo nebuvo, nes jau kitą dieną kai kurių futbolininkų laukė „Panevėžio-2“ komandos rungtynės Pirmoje lygoje. Smagu, kad ir mūsų antroji komanda sezono pabaigoje kaip reikiant įsibėgėjo ir sekmadienį netgi sugadino šventę aukso medalius besimatavusiam Kėdainių „Nevėžiui“. Visi laukė Kėdainių pergalės, su nugalėtojų taure atvyko LFF vadovai, tačiau „Nevėžiui“ švęsti mes neleidome.
– Tai futbolininkai po tokios pergalės negavo netgi laisvos dienos?
– Na reikia suprasti, kad sezonas dar nesibaigė, yra likusios dvejos rungtynės. Kai kuriems žaidėjams Joao leido pailsėti, kitų laukė jau minėtas Pirmos lygos mačas.
– Kuo aiškintumėte tai, jog taip sunkiai komandai prasidėjęs sezonas galiausiai atnešė didžiausią pergalę istorijoje?
– Manau, kad pirmiausia priežasčių reikėtų ieškoti trenerių štabe. Tikrai negaliu nieko blogo pasakyti apie anksčiau komandai vadovavusį Aleksandrą Kurtijaną, jis mus išvedė į A lygą, įgyvendino praėjusio sezono uždavinius, kai buvo užimta penktoji vieta. Visgi šiemet sezono startas buvo sunkus, nepavyko. Galbūt tai lėmė padidėjęs legionierių skaičius, galbūt kitos priežastys. Išsiskyrėme su treneriu ir naują strategą rinkomės labai atsakingai. Kalbėjomės su daug futbolo žmonių ir galiausiai patikėjome vairą Joao. Jis jau buvo sėkmingai dirbęs Lietuvoje su Kauno „Stumbru“ ir Vilniaus „Žalgiriu“, galėjo puikiai susikalbėti su portugalakalbiais žaidėjais.
Tai visiškai pasiteisino. J.Martinsas „Panevėžyje“ įnešė daug naujų dalykų, sukūrė visą klubo funkcionavimo sistemą, daug padėjo ir man. Jis yra ne vienerius metus sėkmingai dirbęs futbolo akademijose Portugalijoje, tad labai greitai rado bendrą kalbą su mūsų jaunimu. Vaikai jį labai pamilo, ant jo sukurto pagrindo „Panevėžys“ iš lėto kuria savo futbolo piramidę. Joao yra darboholikas, nežiūri į valandas ir pluša čia nuo ryto iki vakaro. Treniruotės – labai sunkios, bet visi dirba noriai, yra patenkinti ir mato kryptį.
Dar smagiau, kad viso to rezultatas matyti aikštėje.
– Iš jūsų žodžių reiktų suprasti, kad Joao klube turėtų likti ir ateinantį sezoną...
– Visiškai teisingai. Esame susitarę su treneriu ir galbūt artimiausiu metu netgi pasirašysime ilgalaikę sutartį. Jis tikrai liks Panevėžyje kitais metais. Tačiau PRO licencijos J.Martinsas neturi, tad kitą sezoną kartu su juo į klubą turėtų atvykti specialistas su reikiama kvalifikacija.
Su Joao jau esame apie tai kalbėję ir sutarę, naują trenerį galbūt paskelbsime netgi netrukus. Tai bus jo aplinkos žmogus, greičiausiai portugalas.
– J.Martinsas turi tik B lygio licenciją ir „Panevėžio“ klubui galėjo laikinai vadovauti iki rugpjūčio 13-osios dienos. Kaip pavyko išspręsti šį galvosopį ir portugalas liko komandos vairininku iki sezono pabaigos?
– Kreipėmės į LFF ir prašėme padaryti išimtį. Oficialiai komandos treneriu yra Dainius Gleveckas, kuris šiuo metu studijuoja ir siekia A licencijos. LFF Vykdomasis komitetas sutiko padaryti išimtį ir Dainiui leido vadovauti komandai, tad oficialiai iki sezono pabaigos jis yra mūsų pagrindinis treneris.
Joao taip pat siekia A licencijos, tačiau jo studijos – Portugalijoje. Grįžti dažnai namo šiuo pandeminiu laikotarpiu yra sudėtinga, tad jis neslepia noro, kad mokslai būtų perkelti į Lietuvą ir galėtų gauti diplomą užbaigęs studijas jau mūsų šalyje.
– Šeštadienį iškovota pergalė leis klubui pirmą kartą papildyti biudžetą iš UEFA kasos. Galbūt prieš dvikovą skatinote savo vyrus būsimomis premijomis?
– Neakcentavome skatinimo per piniginę prizmę. Futbolininkams ir taip neturi trūkti motyvacijos. Atstovavimas „Panevėžio“ klubui ir mūsų spalvų gynyba turi būti didžiausia motyvacija. Čia yra svarbiausia. Apie premijas nekalbėjome, svarbiausia buvo sėkmingai užbaigti paskutines dvi sezono savaites.
Galiu pasidžiaugti, kad vyrų papildomai motyvuoti tikrai nereikia, visi jie veržiasi į sudėtį, nori įrodyti treneriui, kad yra verti vietos vienuolikėje. Dabar žaisime Europoje, tad noras turėtų būti dar didesnis.
Anksčiau susidurdavome su problema, kad futbolininkai nenoriai atstovaudavo antrajai komandai, tačiau J.Martinsas viską pakeitė. Dabar yra aiški motyvacinė sistema ir visi nori žaisti ne tik A, bet ir Pirmoje lygoje.
– Likę du A lygos mačai pernelyg nieko nelems. Ar juose nepritrūks motyvacijos?
– Turime kovoti iki pabaigos. Turnyro lentelė taip pat yra svarbu. Norėtųsi užimti ketvirtą vietą, nes turnyro lentelė liks istorijoje visiems laikams.
Bet žinoma, bus sunku, vien todėl, kad veikiausiai neturėsime pagrindinio vartininko Rafaelio Broetto. Finale jis patyrė traumą ir mačą užbaigė su skilusia plaštaka. Žaidė ištinusiais pirštais, kentė iki pabaigos, puikiai pasirodė baudinių serijoje, bet po mačo atlikus tyrimus paaiškėjo, kad yra kaulo skilimas. Jis turi dvejų metų sutartį, tad labai tikėtina, kad sezonas jam jau baigtas, išleisime namo gydytis.
– Kaip ši pergalė pakeis „Panevėžio“ paveikslą? Ar stipriai pavyks išauginti klubo biudžetą?
– Apie kitus metus dar nekalbėjome, viskas pernelyg „karšta“, bet, žinoma, iš lėto pradėsime planuoti ir dėliotis. Pradėjome derybas su žaidėjais dėl kitų metų ir galiu pasidžiaugti, kad bent jau žodinius sutarimus esame pasiekę. Jei neatsitiks ko nors nenumatyto, „Panevėžys“ komandos branduolį turėtų išsaugoti.
Kalbant apie rėmėjus, jų ratas taip pat turėtų didėti. Džiaugiuosi, kad ir pastarosiomis savaitėmis buvo tokių, kurie nusprendė prisijungti ir padėti. Po taurės finalo ir kelialapio į Europą partnerių skaičius dar turėtų pagausėti, tad ir biudžetas (šiemet apie 350 tūkst. eurų – aut. past.) bus dar didesnis.
