Futbolo sostinės vardą perleido Paryžiui
Tai bus trečiosios „Euro 2016“ rungtynės „Mažojo princo“ autoriaus Antoine'o de Saint-Exupery gimtinėje. Per pirmus du mačus „Parc Olympique Lyonnais“ jau spėjo pamatyti visko – ir išgaravusį belgišką talentą, atsimušus į labai šiemet simpatišką Italijos rinktinės žaidimą, ir ledo krušą, netikėtai nutraukusią Švedijos ir Šiaurės Airijos dvikovą, ir istorinę pirmąją pastarosios rinktinės pergalę.
Galima net neabejoti, kad sekmadienio vakarą mūsų laukia dar vienas įtampos ir atkaklumo kupinas mačas, kurių nugalėtojas tikisi sugauti laimės paukštę ir paskutinę akimirką įšokti į nuvažiuojantį atkrintamųjų varžybų traukinį.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Paryžius: „Euro 2016“ kovos – ir buvusiuose Prancūzijos karalių medžioklės plotuose
Sen Deni: „Euro 2016“ pasitinkamas šiukšlinomis gatvėmis ir skurdoka apsauga
Lansas: už stadioną mažesnis miestas tapo laikinu albanų bastionu
Lilis: sidabru lietuviams nušvitusiame mieste planetos čempionų laukia nemaloni staigmena
Lionas – vieta su ypatingu charakteriu. Nors iš tiesų tai yra trečiasis pagal dydį Prancūzijos municipalitetas ir savo dydžiu vos ne dvigubai nusileidžia Marseliui, vietos gyventojai išdidžiai jį vadina „Antruoju Prancūzijos miestu“.
Ronos ir Saonos upių santakoje išsidėstęs Lionas turi kuo didžiuotis ir žvelgiant per futbolo prizmę. Būtent vietos Liono „Olympique“ klubas, arba kaip Prancūzijoje ši komanda vadinama tiesiog OL, šio amžiaus pradžioje buvo neįveikiama jėga Prancūzijoje ir sugebėjo laimėti net septynis „Ligue 1“ titulus iš eilės (2001-2008).
Tai kol kas yra vienintelės „Olympique“ pergalės Prancūzijos pirmenybėse. Nors pastaraisiais metais klubinio šalies futbolo jėgos centras yra persikėlęs į sostinę Paryžių, Liono ekipa išlieka kietas riešutas bet kuriam varžovui.
Vietiniai trenerio nesupranta
Karimas Benzema – žmogus, apie kurį sukasi kalbos Liono kavinėse net ir čempionatui smarkiai įsibėgėjus. Madrido „Real“ puolėjas gimė Lione ir futbolo abėcėlės išmoko būtent čia, todėl dauguma vietos sirgalių iki šiol jam jaučia ypatingą meilę.
Ir keiksnoja Prancūzijos rinktinės vyriausiąjį trenerį Didier Deschamps‘ą. Turbūt nėra nė vieno kito šios šalies didmiesčio, kuriame 47-erių metų strategas šią vasarą būtų toks nepopuliarus.
Susidaro įspūdis, kad Didier nemėgsta Liono.
„Galbūt „Olympique“ anksčiau ir buvo stipresnis, tačiau rinktinės treneriai į lioniečius irgi žiūrėjo kur kas mažiau principingai. Karimas Benzema, Hatemas Ben Arfa, Alexandre‘as Lacazette‘as, Mathieu Valbuena – visi jie anksčiau žaidė arba dabar žaidžia mūsų klube ir nėra kviečiami į rinktinę. Susidaro įspūdis, kad Didier nemėgsta Liono“, – gurkšnodamas rytinę kavą lietuvišką Užupį primenančiame Croix Rousse rajone, 15min teigė arabiško gymio Adrienas.
Futbolu 35-erių metų tunisietiškų šaknų turintis vyras domisi kone du dešimtmečius ir teigia niekada nematęs tokio principingumo, nors šiemet prancūzų puolimo linija kelia ypač daug klaustukų.
„Net prie Raymondo Domenecho tokių dalykų nebūdavo, neįsivaizduoju, kaip galima būti tokiu užsispyrusiu ir nekviesti Čempionų lygos laimėtojo į komandą, kuriai akivaizdžiai trūksta puolėjų“, – toliau „Les Bleus“ vairininką pliekė lionietis.
Iš dabartinių 23 Prancūzijos rinktinės futbolininkų vos keturi yra vilkėję „Olympique“ klubo aprangą. Tai vartininkas ir kapitonas Hugo Llorisas, Christophe‘as Jallet, Samuelis Umtiti bei Anthony Martialis.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mathieu Valbuena ir Karimas Benzema
Sirgaliams – pramoga vingiuotose miesto gatvėse
Futbolo sostinės titulą Lionas iš lėto perleido Paryžiui, bet Prancūzijos gastronomijos sostine savo mylimą miestą vietos gyventojai vadina iki šiol.
Pagrindo tokioms vietinių ambicijoms yra nemažai. Siaurose, masyvaus akmens skliautais papuoštose Liono senamiesčio gatvėse – apstu jaukių nedidelių, puikų vietinį maistą gaminančių restoranėlių.
Dominuoja mėsos patiekalai, sodriais viduramžišką dvasią menančiais prieskoniais atsveriantys paryžietišką ar viduržemišką rafinuotumą.
Rungtynių dieną nuotaika Lione – ypač pakili.
Paklausus, ką šiame mieste būtina pamatyti, kiekvienas vietos gyventojas pirmiausia ištars „traboules“. Tai ilgi stogu dengti koridoriai, besiraizgantys tarp namų. Istorija byloja, kad Antrojo pasaulinio karo metais Lione buvo okupacinių Vermachto pajėgų būstinė, bet naciams ši gatvelių raizgalynė kėlė didžiulį galvos skausmą, o pasipriešinimo judėjimo nariai puikiai išnaudojo labirintą savo reikmėms.
Nuo sekmadienio ryto traboules gatvelėse be perstojo marširavo, fotografavosi bei išėjimo ieškojo Albanijos ir Rumunijos futbolo gerbėjai, kartais vieni pro kitus prasilenkdami net po kelis kartus.
Rungtynių dieną nuotaika Lione – ypač pakili. Nors gatvėse Albanijos dvigalviu ereliu papuoštų vėliavų koncentracija atrodė mažesnė nei, tarkim, Lanse, kur albanai žaidė pirmąsias savo rungtynes su Šveicarija, šie miestai tiek savo dydžiu, tiek charakteriu visiškai skiriasi, tad neabejojama, kad vakare į naująjį vietos stadioną sugužės keliolikos tūkstančių dydžio čempionato debiutantus palaikanti minia.
Liūtas pakeitė namus
Liūtas – dar vienas miesto simbolis, prie kurio nusifotografuoti nori beveik kiekvienas atvykėlis. Sidabrinis šio gyvūno atvaizdas puošia tiek miesto herbą, tiek Liono „Olympique“ klubo emblemą.
Du liūtai „saugojo“ ankstesnę klubo areną „Stade de Gerland“, tradicijos nuspręsta nekeisti ir komandai persikėlus į naujuosius, 56 tūkst. gerbėjų talpinančius, namus.
Iš tiesų naujasis „Parc Olympique Lyonnais“ yra ne Lione, o 10 km nuo miesto centro nutolusioje Desino komunoje, iš kurios yra kilęs legendinis Prancūzijos futbolininkas Youri Djorkaeffas.
Nors vieta stadionui buvo išrinkta dar 2007-aisiais, realūs statybos darbai prasidėjo tik 2013-aisiais.
Kai kurie nebaigti iki šiol. Aplink stadioną net ir „Euro 2016“ karštinės metu netrūksta kilnojamų statybininkų namelių, didelių betono lakštų ar milžiniškų žvyro krūvų.
Naująjį stadioną miestas statė atsakingai. Sporto kompleksas apima daugiau kaip 50 hektarų ploto, o jame taip pat įrengta Liono „Olympique“ treniruočių bazė, viešbučiai, biurų pastatai. Prancūzijoje ši vietovė netgi turi pavadinimą „Grand Stade OL“.
Šviesos vardas pavadinime – neatsitiktinis. Būtent Lionas yra laikomas kinematografijos lopšiu, o kasmet jame vyksta „Šviesos festivalis“.
Kitas neoficialus stadiono pavadinimas – „Stade des Lumieres“. Išvertus į lietuvių kalbą, Liono areną reikėtų vadinti „Šviesos stadionu“, panašiai kaip „Sunderland“ klubas turi „Stadium of Light“, ar Lisabonos „Benfica“ – „Estadio da Luz“.
Šviesos vardas pavadinime – neatsitiktinis. Būtent Lionas yra laikomas kinematografijos lopšiu, o kasmet jame vyksta „Šviesos festivalis“, kai miesto gatvėse vienu metu sudegama tūkstančiai žvakių, visi įmanomi žibintai, dieną įjungiamas apšvietimas. Taip vietos gyventojai elgiasi norėdami atsidėkoti Šventajai Marijai, kuri anot legendos, išgelbėjo miestą nuo maro.
Nors turi tris aukštus, stadionas suprojektuotas taip, kad net pačios viršutinės žiūrovų eilės nėra nutolusios nuo aikštės daugiau nei 15 metrų. Dar viena išsiskirianti šio sezono detalė – stogas, kuris tarsi skėtis gaubia visą stadioną.
Statinys – daugiafunkcinis, jame vyksta ir regbio varžybos, čia šių metų žiemą jau buvo surengtos ir ledo ritulio rungtynės tarp Liono ir Grenoblio komandų.
Brangiausias stadionas
Lionas garsėja kaip konservatyvus ir klasikinis miestas. Pasak prancūzų, lioniečiai yra santūrūs, nemėto pinigų, bet vertina kokybę ir Prancūzijoje netgi garsėja kaip šykštuoliai. Šios savybės puikiai atsispindėjo ir statant naująją areną.
Liono stadionas yra pats brangiausias iš visų, kurie naudojami per „Euro 2016“ kovas.
Tai yra pirmasis didžiulis Prancūzijos stadionas, kuris priklauso išskirtinai vien tik klubui. Kitos arenos šioje šalyje daugiausia yra nuomojamos.
Įkvėpti Londono „Arsenal“ sėkmingo pavyzdžio, Liono klubo vadovai tikisi, kad 405 mln. eurų investicijos atsipirks per didesnes rungtynių dienos pajamas.
Pagal naujausius skaičiavimus, „Olympique“ tikisi per metus savo pajamas padidinti 40–50 mln. eurų. Maža to, tikimasi, kad ateityje sumažinti išlaidas pavyks ir dėl to, kad akademijoje bus išaugintas ne vienas stiprus futbolo talentas.
Ši arena pakeitė „Stade de Gerland“, kuriame klubas rungtyniavo nuo pat 1950-ųjų. Šiame stadione buvo žaidžiamos ir 1984-ųjų metų Europos čempionato rungtynės, taip pat jis mena istorinį 1998-ųjų metų pasaulio čempionato ketvirtfinalį, kai kroatai 3:0 sensacingai sutriuškino Europos čempionus vokiečius.
Skirtingai nei, tarkim, Londono „Highbury“, „Stade de Gerland“ nebuvo sulygintas su žeme. Jame iki šiol teberungtyniauja vietos regbio komanda, o 2007-aisiais netgi vyko pasaulio regbio čempionato kovos.
