„Euro 2016“ aštuntfinalis | Italija – Ispanija | „Stade de France“ | 19 val. per LRT |
Prisiminimai. Laimėti turėtų, žinoma, jie – ispanai. Na, nebent, visa Italija – nuo Turino šiaurėje iki Palermo pietuose mačo išvakarėse kolektyviai apsilankytų pas psichoanalizės specialistus, kurie pajėgtų ištrinti niūrius visų – futbolininkų, žiūrovų, apžvalgininkų prisiminimus. Štai trys patys skaudžiausi, labiausiai į italų futbolo istoriją įsirėžę randai.
Pirmasis – 2008 metai, Europos čempionato ketvirtfinalis Vienoje: baudinių seriją 4:2 laimi Ispanija. Antrasis – 2012 metai, Europos čempionato finale Kijeve italų sutriuškinimas 4:0, čempionai – ispanai. Trečiasis – 2013 metai, Konfederacijų taurės turnyro pusfinalis Fortalezoje – baudinių seriją 7:6 laimi ispanai.
H ir G. „La Gazzetta dello Sport“ nuomone, pirmadienio vakare „Stade de France“ kausis dvi raidės, geriausiai įprasminančios abi varžoves – H ir G. H – tai „Historia“ (isp. istorija). Ji yra „La Roja“ – raudonosios rinktinės pusėje. G – tai „Gruppo“ (it. grupė), grupė „bjaurių, nuskurusių ir piktų“ – taip Italiją apibūdino jos gynėjas Andrea Barzagli, pasitelkęs garsaus italų filmo pavadinimą.
Vis dar dievai? Paskutiniosios Italijos treniruotės aštuntfinalio išvakarėse vyko labai slaptai, už visiškai uždarų durų. Jokių žiūrovų. Jokių stebėtojų. Jokių pareiškimų apie tai, kas būtų jeigu. Italų strategas Antonio Conte nori, kad jo žaidėjai sukauptų beprotišką kiekį įniršio ir išlietų jį aikštėje.
Visiškai priešingai vyko Europos čempionų treniruotė. Vicente Del Bosque atvėrė stadioną smalsuoliams ir garbintojams. Ta proga RAI televizijos apžvalgininkas, pasakodamas apie komandų pasiruošimą rungtynėms, sudejavo: „O Dieve, jie vis dar jaučiasi esą dievai...“ Dievai nebijo eilinių mirtingųjų.
Muzika. Viskas priklausys nuo to, kokią melodiją primes varžovams viena ar kita komanda. „La Gazzetta dello Sport“ prognozuoja: girdėsime flamenką arba juodąjį metalą. Jeigu vyraus flamenkas ir kamuolio valdymo technika – laimės ispanai. Italams teks sugroti juodąjį metalą, jų repertuare – kieta gynyba, kontroliuojamas aikštės vidurys. Tai nebus labai maloni ausiai muzika, bet tik toks žanras gali sugriauti „La Roja“ žaidimo gijas.
Referendumas. Taip, iš esmės tai bus pietietiškas Viduržemio jūros futbolo galių referendumas. „Remain“ arba „Leave“. Kuri futbolo mokykla – keturis kartus pasaulio ir vieną kartą Europos (1968 metais) čempionų italų ar tris kartus Europos ir vieną kartą pasaulio čempionų ispanų yra verta „remain“?
Nepaisant skaudžių Italijos pralaimėjimų serijos, kuri prasidėjo 2008 metais, bendras rinktinių susidūrimų rezultatas šiuo metu yra lygus: 34 mačai – po 10 pergalių ir 14 lygiųjų.
Conte motyvacija. Italijos strategas Antonio Conte faktiškai neturi ką prarasti. Rungtynės su Ispanija gali būti paskutinės vyriausiojo trenerio poste, nes liepos 12 dieną jo laukia nauja darbovietė – Londono „Chelsea“.
Todėl „grafas“ nuolat kartoja keistą frazę „niente è impossibile“ (it. nieko nėra neįmanomo). Kas galėtų reikšti: išspausiu iš savo komandos viską, kas tik įmanoma. Kita vertus, A.Conte nebijo „la Roja“, nes treniruodamas rinktinę su ispanais susidūrė tik vieną kartą: draugiškas mačas baigėsi taikiai 1:1.
Del Bosque motyvacija. Ispanijos stratego kurtas ir sukurtas rinktinės pergalių ciklas prasidėjo nuo pirmojo Italijos sutaršymo 2008 metais. „Idalgu“ (isp. hidalgo – bajoras) vadinamas futbolo veteranas iš Salamankos dar nežino, koks jo tolesnis likimas.
Penkios baimės. Madrido dienraštis „Marca“ išrikiavo „penkias ispanų baimes“ prieš aštuntfinalį su Italija. Pirmoji: italų kontratakos. „Jie kiekvieną akimirką stengiasi atimti kamuolį ir kontratakuoti. Antroji – italai turi geriausiai veikiančią Europos čempionato gynybą. Trečioji: nenuspėjamas duetas Antonio Candreva – Graziano Pelle („Lazio“ žaidėjas šįvakar rungtyniauti negalės). Ketvirtoji: nenuspėjamas Italijos atsarginių suolelis. Tokie žaidėjai kaip Simone Zaza veržiasi į aikštę ir nori nuversti kalnus. Penktoji: pabaigos minutės. Tai Ispanijos „Achilo kulnas“. Priešingai, italai pabaigoje užsiveda ir muša įvarčius – 88 minutę (Ederis mače su Švedija) arba 92 minutę (G.Pelle mače su Belgija).
Buffono korta. Italijos rinktinės vartininkas Gianluigi Buffonas pasiekė asmeninį rekordą – šįvakar žais 160 karjeros rungtynes rinktinėje. Intelektualus, gudrus, patyręs, psichologiškai tvirtas Džidži – toks mažybinis vartininko vardas puikiai prisimena 2012 metų finalą ir gėdingus keturis įvarčius.
Romos „Corriere dello Sport“ paklaustas, kas jam tada buvo atsitikę, G.Buffonas atsakė: „Norėčiau tą mačą sužaisti dar kartą. Arba užmiršti. Ar pavyks? Parodys aštuntfinalis. Ispanijos bet kuriuo atveju laukia kančios...“