Italija 22 metus sirgo ispaniškos baimės virusu. 22 metus „Squadra Azzurra“ Europoje ir pasaulyje susidūrusi su Ispanija rijo ir vis rijo kartėlio ašaras.
„Ispanija esame mes“ – pasakė du vyrai iš Apeninų: neišvaizdus gigantas ilgomis rankomis Giorgio Chiellini ir mažai kam Italijoje žinomas „Southampton“ puolėjas Graziano Pellè. Auksinis „La Roja“ – raudonosios ispanų rinktinės ciklas baigtas.
„Būkime teisingi: net patys didžiausi optimistai sakė, kad geriausiu atveju bandysime ispanus stabdyti, bandysime gintis, stengsimės kaip nors apsiginti, ir pasitaikius progai galbūt įmušti“ – stebėjosi savo rinktinės galia „Il Corriere“ apžvalgininkas.
Auksinis „La Roja“ – raudonosios ispanų rinktinės ciklas baigtas.
Bet pretenzingai spalvingi Ispanijos rinktinės marškinėliai šįsyk kėlė juoką arba liūdesį. Dienraštis „La Repubblica“ po rungtynių išrinko dešimt įdomiausių „whatsapp“ pranešimų. „Kas ten per dėmė nupiešta ant „La Roja“ marškinėlių? Ar tik ne paelja (ispaniškas ryžių patiekalas)? Tai buvo atšalusi, neskani paelja“ – samprotavo italų tifozis.
„Italija pirmajame kėlinyje buvo panaši į išalkusių po ilgo Ramadano pitbulių gaują“ – nevyniojo žodžių į vatą „La Gazzetta dello Sport“. Ispanija? „Jos žaidimo intensyvumas buvo lygus ritmui, kuriuo Italijos žaidėjai vakare prieš miegą lupa mandarinus“.
Italijos žiniasklaida po pergalės prieš Ispaniją išsirėkė. Pernelyg daug neišsipildžiusių vilčių, nuoskaudų ir nerimo buvo susikaupę šios šalies futbolo visuomenėje. Ta pati Italijos žiniasklaida nieko gero nesitikėjo iš šios rinktinės, kurią treneris Antonio Conte sulipdė likus maždaug 20 dienų iki Europos čempionato pradžios. Eiliniai Italijos tifoziai, kurie kažkadaise po rinktinės pergalių šokdavo į mašinas ir pypsindami lakstydavo visą naktį po miestus su plėvesuojančiomis trispalvėmis šįsyk apatiškai stebėjo aštuntfinalį.
Laimėjusi ispanišką koridą, Italija bunda. Po truputį įsivažiuoja diskusijos tema „ką šiame čempionate gali nuveikti komanda, kuri sumalė, uždusino Iberijos žvaigždyną?“.
Ispanų rinktinės smegenine vadinamas Andresas Iniesta neturėjo laiko galvoti. Alvaro Morata buvo „išjungtas“. Madrido „Realo“ kapitonas Sergio Ramosas tapo nervingu beviltiško ispanų žaidimo simboliu. „La Gazzetta dello Sport“ beveik 5 milijonus eurų uždirbančiai žvaigždei parašė patį blogiausią mačo pažymį – 4,5.
Jeigu ne vartininkas Davidas De Gea (geriausias Ispanijos gretose, įvertintas 7), atrėmęs pavojingus Emanuele Giaccherini ir G.Pellè išpuolius, rezultatas galėjo būti toks kaip Kijeve prieš ketverius metus 4:0. Tik nuliai – priešingoje švieslentės pusėje.
Kas buvo geriausias šio aštuntfinalio geriausias žaidėjas? Spėkime, bet neatspėsime. Juo tapo dvyliktasis Italijos žaidėjas Antonio Conte.
Kas buvo geriausias šio aštuntfinalio žaidėjas? Spėkime, bet neatspėsime. Juo tapo dvyliktasis Italijos žaidėjas Antonio Conte. Bet juk jis – treneris, ne žaidėjas... Nieko panašaus. Treneris buvo „hidalgas“ Vicente Del Bosque, nepajudėjęs iš vietos nei lietui lyjant, nei saulei šviečiant. A.Conte lakstė kaip išprotėjęs. Kaip apsėstasis.
Kartais jis paprasčiausiai pamiršdavo, kad yra treneris, o ne žaidėjas. Pamenate tą momentą, kai jam po kojomis nuriedėjo kamuolys, ir buvęs Turino „Juventus“ saugas spyrė, tarsi muštų 11 metrų baudinį? A.Conte nenustygo ištisas 94 minutes: bėgiojo ten ir atgal ties atsarginių suoleliu, rovėsi plaukus, rėkė tarsi jam būtų skaudėję, be perstojo mostagavo rankomis, pyko, džiaugėsi, gniaužė kumščius. „Conte vadovavo komandai taip, tarsi jo rankose buvo stebuklingas distancinis pultelis“, – stebėjosi „La Gazzetta dello Sport“.
Seniausias Europos sporto dienraštis Italijos strategui parašė neregėtą vertinimų istorijoje balą – 9. 46 metų Liūto ženkle gimęs treneris tapo šios „piktų, nudriskusių, įniršusių“ žaidėjų komandos simboliu. Jis ardėsi taip, tarsi tai būtų jo paskutinis mačas trenerio poste. Taip ir būtų atsitikę, jeigu Italija būtų pralaimėjusi. Jis valdė rinktinę taip, tarsi tai būtų ne rinktinė, o jo „Juventus“ klubas, – atgaivintas, prikeltas, padrąsintas po bjaurių itališkų futbolo skandalų ir diskvalifikacijos.
Įvartį pelnęs G.Chiellini po pasaulio čempionato buvo vadinamas „sukandžiotu nevykėliu“
Jis suteikė pasitikėjimo žaidėjams, kurie žaidė nebe už save, o už komandą. Įvartį pelnęs G.Chiellini po pasaulio čempionato buvo vadinamas „sukandžiotu nevykėliu“. Prancūzijoje jis atgimė. E.Giaccherini buvo vadinamas jaunuoliu, kuriam buvo lemta laiką leisti ant atsarginių suolelio, o ne žaisti pagrindinėje sudėtyje. G.Pellè buvo mažai kam žinomas Italijos „Serie B“ herojus, nė nesapnavęs tapti pagrindiniu rinktinės puolėju.
„Aš žaidėjus renkuosi ne pagal jų pajėgumą, o pagal tai, ką jie gali duoti mano komandai“, – neseniai pareiškė A.Conte. Jo strategija pasiteisino. Kol kas. Šios apžvalgos pabaigoje – maža italų kalbos pamokėlė, kurią pateikė „La Gazzetta dello Sport“. Ką reiškia pavardė Conte? Ne, ne grafas. Išskirkime į du atskirus žodžius ir turėsime „Con“ (su) ir „te“ (tavimi). Italija su tavimi!
