Vis dėlto 15min.lt kalbintam Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentui Juliui Kvedarui kelia nerimą ir džiugina kiti dalykai. Lietuvos futbolo vadas teigė, kad 2013-aisiais metais jį labiausiai džiugino gerėjanti futbolo infrastruktūra, ypač jis tai pastebi mažesniuose miestuose.
Labiausiai J.Kvedarą liūdina naujų futbolo talentų stoka ir, žinoma, menkos Lietuvos klubų finansinės galimybės. Su LFF prezidentu kalbėjome ir apie neseniai pasklidusias kalbas dėl naujos bendros Lietuvos ir Latvijos futbolo lygos, tačiau J.Kvedaras paragino neskubėti ir pirmiausia gerai viską apskaičiuoti bei prasitarė, kad tam pritaria ir pati UEFA.
Sporto rėmimo įstatymas, ne vien futbolo – viso sporto, yra netobulas. Nėra skatinama remti sportą, išlaikyti infrastruktūrą.
– Pasklido kalbų apie planuojamą naują Lietuvos ir Latvijos futbolo čempionatą. Kiek tai realu? – 15min.lr paklausė J.Kvedaro.
– Taip, kalbama, bet tam reikia pinigų. Tiek Latvijos, tiek Lietuvos klubai gyvena sunkiai – jeigu būtų tokia lyga, išlaidos tik padidėtų. Juk žaidėjus reikėtų išvežti į kitą šalį, ten užsakinėti viešbutį, maitinti. Iš ko?
Kelionė į Rygą kainuoja nemažai ir trunka dvi dienas. Lengva Valerijui Gazajevui (Jungtinės futbolo lygos organizacinio komiteto vadovas, – red. past.) kalbėti, kai jis turi „Gazprom“ pinigų, apie rusų ir ukrainiečių lygas.
Šiandien Lietuvos ir Latvijos klubai neturi pinigų nuolat važinėti į užsienį. Kalbų apie tokį turnyrą buvo ir iš UEFA pusės, bandoma ieškoti modelio, tačiau viskas remiasi į finansus. UEFA supranta situaciją ir skaičiuoja kaštus – tik po to bus galima kažką daryti arba tai liks tik fantazijos.
– Galime pafantazuoti apie rėmimą iš UEFA?
– Nemanau, kad tai įmanoma, UEFA galėtų padėti nebent pritraukdama rėmėjų.
– Estų į lygą nepriimtumėte?
– Tokiu atveju išlaidos tik padidėtų. Nusprendėme iš pradžių apskaičiuoti, kiek kainuotų lyga su dviem valstybėmis – Lietuva ir Latvija. Jeigu pavyktų padaryti tokį čempionatą, būtų galima prijungti ir Estiją. Pirmiausia reikia surasti pinigų, o tik tada galima rimčiau galvoti apie tokius turnyrus.
– Tačiau šiemet situacija atrodo pagerėjusi. Nors buvo sunkumų, tačiau visos „A lygos“ komandos baigė sezoną.
– Taip, yra tų problemų, bet jos nedidelės, žaidėjai į federaciją nesikreipė. Mūsų taisyklės griežtos, yra aiškus licencijavimo punktas, sakantis, kad nesvarbu, jog tu esi naujas investuotojas – turi pirmiausia padengti klubo skolas.
– Bet dėl „Šiaulių“ klubo turbūt neramu?
– O dėl kurio ramu – dėl visų neramu. Sporto rėmimo įstatymas, ne vien futbolo – viso sporto, yra netobulas. Nėra skatinama remti sportą, išlaikyti infrastruktūrą.
– Darbą vėl pradeda klubų licencijavimo komitetas. Ar tai reikalinga? Neužtektų, kad klubai dokumentais užtikrintų turintys pinigų?
– Manau, kad reikalinga. Trūksta Lietuvoje įstatymų, kad suvaldytume rėmimo procesus. Atsiranda mistinių rėmėjų, kurie pasižada remti komandą, o paskui dingsta, ir klubas nebežino, ką daryti. Paskui prasideda skandalai. Licencijavimas įveda kažkokią tvarką, bandome taip užtikrinti, kad komanda dalyvaus čempionate iki pabaigos. Jeigu prie to prisidėtų ir Lietuvos įstatymai, būtų tik geriau.
Pažiūrėkime į Vokietiją – jeigu pažadėjai remti komandą, turi tai vykdyti. O Lietuvoje atsiranda ir tuoj pabėga.
Liūdna, kad iš čempionų komandos nacionalinėje rinktinėje yra tik vienas žaidėjas.
– Vis dėlto naujas investuotojas prikėlė Klaipėdos „Atlantą“ ir „A lygos“ sezonas buvo kaip niekada įdomus. Galime sakyti, kad jis buvo įdomiausias istorijoje?
– Pabaiga, žinoma, kad buvo įdomi, „Žalgiris“ „prisidarė“ intrigų. Atsimenu praeityje panašių čempionatų, bet kad intriga būtų iki paskutinės minutės – tikrai ne. Taip iki šiol nėra buvę.
Jau žadėjome taurę vežti į Kauną papildomoms rungtynėms, bet viskas baigėsi Vilniuje. Todėl manau, kad tai buvo įdomiausias čempionatas.
– Bet ar futbolui tai išėjo į naudą? Visi tuoj kalba apie lažybas, susitarimus, netikrą intrigą.
– Lietuvoje visi kalba, rašo, bet įrodymų neturi. Negalima kaltinti be faktų. LFF su UEFA inicijavo tyrimą, mums padeda ir prokuratūra – tiriami trejų metų rezultatai, yra galimybė visas kalbas patvirtinti arba paneigti. Jeigu tokie dalykai vyksta, reikia susitvarkyti, tuo suinteresuota ir UEFA.
– Ar galėtumėte apibendrinti, kas Lietuvos futbole šiemet labiausiai nudžiugino?
– Džiugina, kad po truputį tvarkoma infrastruktūra. Be jos šiais laikais futbole nėra ką veikti, ypač džiugina mažesni miestai – Kazlų Rūda, Šilalė, Utena. Jau sakiau, kad Utena yra pavyzdys visai Lietuvai.
Žinoma, dabar jau viskas priklauso nuo trenerių – reikia tinkamai išnaudoti tą infrastruktūrą. Valdžiai dėkojame už pagalbą. Žinoma, nereikia užmiršti ir Kauno su Klaipėda, to paties Vilniaus – kodėl niekas nekalba, kad neleidome sugriauti „Vėtros“ stadiono (dabar LFF stadionas – red. past.)?
Kultūros ministerija jau prašo jo dainų šventei, aistruoliai dėkoja. Visi norėjo ten statyti namus, bet neleidome, išsaugojome. Kur daugiau Vilniuje žaisti futbolą?
Šiandien Lietuvos ir Latvijos klubai neturi pinigų pastoviai važinėti į užsienį.
– O kas jus labiausiai liūdina?
– Liūdina, kad atsiskleidžia mažai talentų. Liūdna, kad iš čempionų komandos nacionalinėje rinktinėje yra tik vienas žaidėjas.
Žinoma, smagu, kad „Žalgiris“ taip toli nužygiavo Europoje, tačiau federacijai pirmoje vietoje yra rinktinė. Žiūri į kandidatų sąrašą ir nematai jaunuolių. Tam reikia laiko, svarbu, kad klubai atsisuktų į jaunimą. Jeigu ta linkme klubai eis – bus tik geriau.
– Vadinasi, esate patenkintas, kad į rinką atėjo naujas žaidėjas – „Milan“ futbolo akademija?
– Žinoma, kad patenkintas. Kuo daugiau tokių akademijų – tuo geriau. Paskui vaikšto vieni ir sako, kad nėra su kuo žaisti, mes čia labai geri. Tai jau geriau, kad gautų tie gerieji į skudurus, kad būtų konkurencija, pasikeistų mentalitetas. Patenkinti mes tokiomis akademijomis, tik joms reikia duoti laiko.
– Baigiantis metams išsirinkome 2013-ųjų geriausius – kodėl nebalsavote jūs?
– Aš niekada nebalsuoju, nenoriu, kad paskui būtų kalbama, kad aš kažką proteguoju. Manau, kad tokiuose rinkimuose sirgalių ir futbolo specialistų nuomonė yra svarbiausia.
Žinoma, aš turiu mėgstamų žaidėjų ir komandų, tačiau geriau nebalsuosiu ir neskatinsiu kalbų. Smagu, kad geriausiu išrinko Mindaugą Kaloną, – duok Dieve, jam sveikatos ir kad kojos dar tiek pat metų laikytų.
