974 stadione vyko septynerios šio čempionato rungtynės, iš kurių paskutinės – pirmadienį, kai aštuntfinalyje Brazilija 4:1 nugalėjo Pietų Korėją.
Katariečiai tvirtina, kad stadionas išnyks, tačiau kol kas nėra aišku, kada tai įvyks.
Persijos įlankos šalyje netrukus vyks Azijos taurė, įvairių sporto šakų Azijos žaidynės, galbūt net olimpinės žaidynės.
FIFA turi labai konkrečius reikalavimus tiek pasaulio čempionatą norinčioms organizuoti šalims, tiek stadionams, kuriuos valstybės turi pastatyti.
Pagrindinis finalo stadionas turi talpinti ne mažiau kaip 80 000 žiūrovų. Reikalaujama turėti dar bent vieną 60 000 vietų stadioną, kuriame žaidžiamas pusfinalio susitikimas, visos kitos arenos turi talpinti bent 40 000 vietų.
Tiesa prieš ketverius metus FIFA padarė išimtį Rusijai ir leido čempionato rungtynes vykdyti dviejuose stadionuose, kuriuose vietų skaičius nesiekia 35 tūkst.
Kai 2010 m. Kataras teikė paraišką ir laimėjo teisę rengti pirmenybes, žadėjo turėti 12 stadionų.
Maždaug po trejų metų projekto planas staiga „susitraukė“ iki aštuonių stadionų. Septyni iš jų buvo pastatyti nuo nulio, o tarptautinis Chalifos stadionas renovuotas prieš surengiant 2019 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionatą.
FIFA su šiais pakitimais sutiko. Visi puikiai suprato, kad pakankamai ribotam Kataro futbolui paprasčiausiai nereikia tiek daug naujų arenų.
Kataro žvaigždžių lygoje žaidžia dvylika komandų, o vietinio čempionato rungtynėse paprastai susirenka tik keli tūkstančiai žiūrovų.
Pristatydami savo viziją katariečiai žadėjo, kad daugelis stadionų po čempionato buvo „pažeminti“ vienu aukštu, o išmontuotas plienas ir kėdės bus padovanotos skurdesnėms šalims, stokojančioms infrastruktūros.
Tiksli Kataro stadionų kaina neaiški. Apskaičiuota, kad visos išlaidos projektams, kurie buvo susiję su pasirengimu pasaulio futbolo čempionatui, siekia apie 200 mlrd. dolerių.
Už didžiulius pinigus Kataras pasistatė septynias naujas ir išskirtines arenas. Visos jos įkvėptos vietinės kultūros.
89 tūkst. vietų „Lusail“ stadionas atrodo tarsi amatininko rankomis suformuotas dubuo; 69 tūkst. vietų „Al Bayt“ primena milžinišką vietos klajoklių palapinę; „Al Thumama“ – austą kepurę.
„Al Janoub“ stadioną suprojektavo tuomet, ko gero, garsiausia pasaulio architektė Zaha Hadid. Areno fasadas spinduliuoja moteriškumu subtilumu, tai tarsi valtis, kuria vietos žvejai plaukdavo rinkti perlų, kai Kataras dar nebuvo atradęs naftos ir dujų.
Stadionus statė dešimtys tūkstančių darbininkų migrantų, daugiausia iš Pietų Azijos. Jie atvežti dirbti tokiomis sąlygomis, kurios net ir prasidėjus čempionatui viešojoje erdvėje kelia labai daug diskusijų.
Tikslus su turnyru susijusiuose projektuose žuvusių ar sužeistų darbininkų skaičius neaiškus. Kodėl? Nes Kataras nerinko duomenų ir netyrė mirties atvejų.
Kataras pertvarkė vadinamąją kafalos sistemą, pagal kurią darbuotojai buvo pririšti prie darbdavių, įskaitant Europos statybos įmones, ir nustatė 1 tūkst. Kataro rialų (275 Eurų) minimalų mėnesinį darbo užmokestį.
Teisių gynėjai teigia, kad Kataras nepakankamai griežtai vykdo savo įstatymus.
FIFA buvo parodžiusi norą sukurti kompensacijų fondą žuvusių ir sužeistų darbuotojų migrantų šeimoms, bet Kataro vyriausybė šiuos raginimus atmetė kaip reklaminį triuką ir pažymi, kad pati stengiasi užtikrinti, jog žmonės gautų jiems neišmokėtą atlyginimą.
Stadionų ateitį taip pat gaubia nemažai paslapties.
Taip ir nėra aišku, kur keliaus išmontuotų stadionų dalys.
Lusailo stadione pažadėta įkurti „bendruomenės erdvę su mokyklomis, parduotuvėmis, kavinėmis, sporto įrenginiais ir sveikatos priežiūros klinikomis“.
„Al Bayt“ stadione bus vystomas penkių žvaigždučių viešbutis, prekybos centras ir sporto medicinos klinika.
Dviem stadionais naudosis vietos futbolo klubai. Ahmado bin Ali stadione žais „Al Rayyan“ klubas, o „Al Wakrah“ rungtyniaus „Al Janoub“ stadione.
Nacionalinė Kataro rinktinė namų rungtynes ir toliau turėtų žaisti Chalifos tarptautiniame stadione. Čia vyks ir atrankos kovos į 2026-ųjų pasaulio pirmenybes.
Manoma, kad Kataras neskuba atskleisti visų planų dėl stadionų ir dėl dar vienos labai konkrečios priežasties.
Kai kurie stadionai veikiausiai vėl bus naudojami 2024 m. sausio mėn. numatytam Azijos taurės turnyrui.
Likus mėnesiui iki pasaulio futbolo čempionato pradžios Kataras oficialiai perėmė rengimo teises, pakeisdamas Kiniją. Ji šios teisės atsisakė motyvuodama COVID-19 pandemija. Pagal pirminį planą Azijos čempionatas turėjo vykti 2023-iųjų birželį.
Tai reiškia, kad 974 stadionas taip pat gali būti nugriautas tik po šio čempionato.
Arena Dohos uosto teritorijoje primena „Lego“ konstruktorių. Stadionas pastatytas iš 974 jūrinių konteinerių. 974 – Kataro tarptautinis telefono kodas.
Maža to, žemyno pirmenybėmis Kataras nepasisotins.
2030 m. šioje mažoje šalyje vyks ir Azijos žaidynės – daugelio sporto šakų varžybose, kuriose kovos daugiau sportininkų nei olimpinėse žaidynėse.
Kataras vis garsiau kalba ir apie didžiausią pasaulio sporto kąsnį – 2036-ųjų vasaros olimpines žaidynes.
