„Tai buvo nuostabus vakaras, gražus sapnas“, – po fantastiškos 4:1 pergalės, kurią Milane stebėjo 40 tūkstančių bergamiečių, „Sky Sports Italia“ sakė „Atalanta“ kapitonas Papu Gomezas.
„Tai nuostabi naktis. Jei atvirai, nesitikėjau, jog tiek žmonių atvyks iš Bergamo. Tai fantastiška ir unikalu. Tai mūsų širdyse liks iki gyvenimo pabaigos“, – sakė 32-ejų saugas.
Deja, praėjus mėnesiui šis Čempionų lygos aštuntfinalio etapo pirmasis mačas dabar atrodo visai kitomis spalvomis.
Vasario 21-osios vakarą „Atalanta“ žaidimo apstulbinta sirgalių minia po P.Gomezo, Josipo Iličičiaus ir Hanso Hateboerio įvarčių iš džiaugsmo mušė delnais ir apsikabindavo su šalia esančiais fanais.
Dabar manoma, kad švęsdami tą naktį kartu, šie gerbėjai netyčia prisidėjo prie mirtino koronaviruso išsiplėtimo, niokojančio ir 120 tūkstančių gyventojų turintį Bergamą, ir visą Italiją, kurioje bendras mirčių skaičius jau viršijo 5 tūkst.
Pasak pagrindinės miesto ligoninės infekcinių lygų skyriaus vedėjo, „Atalanta“ ir „Valencia“ rungtynės dabar yra vadinamos „Partita Zero“ („Nulio rungtynėmis“) arba „biologine bomba“, kuri sprogo „San Sire“.
Garsus italų imunologas Francesco Le Foche su „Goal.com“ dalijosi pasvarstymais.
„Tikėtina, kad buvo keli pagrindiniai viruso pasklidimo veiksniai ir katalizatoriai, o „Atalanta“ ir „Valencia“ dvikova galėjo būti vienas iš jų, – sako F.Le Foche. – Nuo tų rungtynių praėjo mėnuo, todėl laikas atitinka situaciją. Tūkstančiai žmonių, būdami vienas nuo kito per kelis centimetrus, išvien įsitraukė į tokias euforijos apraiškas, kaip apkabinimas ir šaukimas. Visa tai galėjo būti labai palanku virusiniam abipusiškumui.
Galime įsivaizduoti, jog daugelis žmonių nenorėjo praleisti mačo, jei jau turėjo įsigiję bilietus. Net jei jie tuo metu jautė nedidelį karščiavimą. Žvelgiant dabar, tai buvo beprotiškas sprendimas žaisti prie žiūrovų, bet tuo metu situacija nebuvo pakankamai aiški. Toks scenarijus dabar būtų neįmanomas.“
Dar prieš mėnesį Italijoje buvo tik nedidelis susirūpinimas dėl koronaviruso nešamos ligos protrūkio, o didžiausias dėmesys krypo į Uhano provinciją Kinijoje.
COVID-19 susirgusių žmonių Italijoje tuomet buvo tik vienas, aptiktas prieš dvi dienas pirmajame Italijos karantino mieste Kodonjoje.
Kaip nurodė „Atalanta“ saugas Robinas Gosensas, visuomenėje dar nebuvo iki galo suvokta grėsmė, kurią kelia žaidimas „San Siro“ stadione trečdalio Bergamo miesto gyventojų akivaizdoje.
„Mes visi neįvertinome COVID-19, įskaitant ir mane, – prisipažino vokietis R.Gosensas. – Aš sau pasakiau, kad geriausiu atveju tai gripas. Ėjau iš namų, vaikščiojau į restoranus, susitikinėjau su draugais. Tuomet mes nežinojome apie šį priešą ir jo galimybes, o supratome tik tada, kai Italijoje jau buvo pasirodė daugybė atvejų.“
Iki atsakomųjų rungtynių Valensijoje virusas užvaldė šiaurės Italiją, o Bergamas nukentėjo ypač stipriai.
Buvo abejonių, ar „Atalanta“ komandai bus leista net keliauti į Ispaniją, tačiau žaidimas vyko, nors ir be žiūrovų.
„Atalanta“ užsitikrino vietą ketvirtfinalyje, triumfavusi ir antrajame mače 4:3, o bendrai dvejų rungtynių serijoje laimėjo 8:4.
Žaidėjai po dvikovos tuščiame „Mestalla“ stadiono centre susirinko į ratuką ir atidengė mažą žinutę po marškinėliais: „Bergamo, tai tau. Niekada nepasiduok“.
Sirgaliai namuose tai priėmė entuziastingai, kaip ir pačią „Atalanta“ vienuolikės pergalę.
Prieš mačą žaidėjai buvo gavę palaikymo žinutes iš Bergamo mero ir netgi vietinės ligoninės direktoriaus, kuri kovojo su stulbinamai išsiplėtusiu koronavirusu.
Sirgaliai norėjo atitrūkti nuo iškilusios krizės, o jų palaikoma komanda padėjo jiems tai padaryti.
„Jie mums dovanojo dvi valandas pramogų ir džiaugsmo“, – susižavėjimo auklėtiniais neslėpė „Atalanta“ prezidentas Antonio Percassi.
„Futbolininkai pergalę dedikavo Bergamui ir Italijai, kuri išgyvena sunkų momentą dėl siaubingo viruso, sukrėtusio mūsų gyvenimą“, – pridėjo A.Percassi.
Vis dėlto atsakomosios rungtynės Ispanijoje neturėjo įvykti.
„Atalanta“ saugas R.Gosensas pagrįstai paklausė, kodėl jie varginosi žaisti už uždarų durų, jei niekas nekliudė „Valencia“ sirgaliams susirinkti už stadionų ribų?
„Atalanta“ sirgaliai atkreipė dėmesį į vyriausybės įspėjimą nesveikinti oro uoste sugrįžusios į Italiją komandos ir nešvęsti istorinės sėkmės miesto centre.
Tačiau žala, padaryta žaidžiant pirmąjį mačą savų gerbėjų akivaizdoje, jau buvo jaučiama Bergame. Nuo to nukentėjo ir „Valencia“ klubas, kuriame 35 proc. narių susirgo koronavirusu.
Neįmanoma nustatyti, ar visi asmenys COVID-19 susirgę Milane, Valensijoje ar dar kitur.
Bet aišku tai, jog rungtynės turėjo neįvykti.
„Atalanta“ treneris Gianas Piero Gasperini su auklėtiniais iš Valensijos grįžo į visai kitą Italiją, nei ją paliko.
„Sugrįžimo į Bergamą ketvirtadienį apie 3:30 valandą nakties. Iškart supratau, kad turėsime pasinerti į baisią realybę“, – kovo 12-ąją dieną sakė strategas.
„Pokytis nuo sekmadienio buvo labai didelis. Vienas pasaulis buvo prieš keturias dienas, kitas – pirmadienį, o šiandien – dar kitas. Tai kaip maras. Mūsų gyvenimas labai pasikeitė“, – pridėjo treneris.
G.Gasperini ir jo auklėtiniai dabar yra karantine, apsiriboję buvimu namie jie kiekvieną rytą atsibunda su naujausiomis žiniomis apie vis didesnį skaičių COVID-19 atvejų ar parazito pasėtų mirčių.
Vietos laikraščių turinį dabar sudaro nekrologai, o vaizdai per televiziją rodo karinius sunkvežimius, gabenančius karstus su mirusiais, ar perpildytus morgus ir miesto krematoriumus.
Nepaisant to, Italijoje dar yra tokių žmonių, kurie nekreipia dėmesio į visuotinį karantiną, o tai pykdo „Atalanta“ kapitoną P.Gomezą.
Virusas vis dar plinta, o kai kurių virusologų spėjimais, šis parazitas Lombardijos regione galėjo mutuoti bei tapti dar mirtingesniu ir sunkiau neutralizuojamu.
„Lombardijoje yra kažkas, ko mes nelabai galime suvokti“, – sakė gydytoja Maria Rita Gismondo iš Milano „Sacco“ ligoninės.
„Mažesniame regione per trumpesnį laiką mirčių skaičius viršijo visą Kiniją. Vyksta labai keisti dalykai“, – sakė M.Gismondo.
Bergame ir visoje Italijoje tvyro nežinomybė, kada visa tai pasibaigs. Jau nekalbant apie tai, kada „Atalanta“ gali grįžti ant futbolo vejos.
Viskas, ką žinome, yra tai, kad klubas, miestas ir jo žmonės prieš daugiau nei mėnesį gyveno gražia svajone, o dabar jie jaučiasi įstrigę nesibaigiančiame košmare.
