Šventoje žemėje – kaip namuose
30-etis kaunietis Dž.Bartkus Kirjat Šmonos „Hapoel Ironi“ garbę gina nuo 2018-ųjų.
Penkeriais metais vyresnio tauragiškio E.Šetkaus karjeros vektorius į Izraelį pakrypo dar sezonu anksčiau.
Iš pradžių du metus praleidęs Haifos „Hapoel“ klube, Lietuvos rinktinės pirmasis numeris praėjusį sezoną jau vilkėjo Beer Ševos „Hapoel“ aprangą, o šią vasarą pasitinka naują iššūkį didžiausiame Izraelio mieste Tel Avive.
„Izraelyje jaučiuose gana stipriai įleidęs šaknis, tad ir adaptuotis naujoje komandoje beveik nereikėjo. Pažįstu nemažai futbolininkų, mane taip pat čia jau pažinojo iš anksčiau, taigi nebuvo sudėtinga, adaptacinis procesas praėjo gana greitai. Jaučiu, kad neblogai įsiliejau į komandą“, – šypsojosi parašą ant sutarties su „Hapoel“ prieš keletą savaičių suraitęs E.Šetkus.
Atsitiktinė ištikimybė „Hapoel“
Debiutuoti naujoje komandoje geriausias Lietuvos futbolininkas galėjo jau praėjusį pirmadienį vykusiose „Toto Cup“ varžybose, tačiau tą padaryti sutrukdė biurokratinės aplinkybės – senieji klubo savininkai pasitraukdami paliko skolą, tad pagal Izraelyje galiojančias taisykles „Hapoel“ lietuvį oficialiai įregistruoti galėjo tik tuomet, kai šis įsiskolinimas buvo padengtas.
„Bet dabar viskas išsisprendė“, – džiaugėsi lietuvis. Šeštadienį jis jau žaidė pirmojo turo rungtynėse su Kfar Sabos „Hapoel“ (1:2).
Paprašytas palyginti sąlygas naujame mieste su tomis, kurias turėjo Beer Ševoje ir Haifoje, E.Šetkus šyptelėjo.
„Gyvenimą palyginti būtų labai sunku, nes Beer Ševa – mažytis provincijos miestelis. Tel Avivas – didžiausias miestas, kuriame sukasi visas Izraelio gyvenimas, tad sąlygos tikrai pasikeitė į gera. Čia gyventi kur kas smagiau, – pažymėjo vartininkas. – Kalbant apie futbolo reikalus, tai išsiskyrimas su buvusiu klubu taip pat buvo logiškas. Nors Beer Ševa pastaraisiais metais buvo vienas Izraelio klubinio futbolo lyderių, bet pandeminį laikotarpį išgyveno labai sunkiai. Pasitraukė ilgametė klubo savininkė, klubui teko veržtis diržus ir mažinti biudžetą. Dėl finansinių aplinkybių teko ieškotis naujos komandos“.
Praėjusį sezoną su Beer Ševos komanda E.Šetkus antrą kartą karjeroje laimėjo Izraelio taurę, bet tauragiškio teigimu, priimant naują pasiūlymą ilgai svarstyti nereikėjo.
Tel Avivo „Hapoel“ yra vienas didžiausių vardų šioje šalyje ir nors pastaruoju metu rezultatai nėra patys aukščiausi, o klubas netgi buvo išmestas į žemesnį divizioną, dabar situacija yra stipriai pasikeitusi.
„Prieš dvejus metus klubas sugrįžo į elitą, išgyvena atsinaujinimo procesą ir bando susigrąžinti prarastas pozicijas. Treniruočių sąlygos čia puikios, o klubo vadovai tikisi, jog ir šiemet pavyks patekti į stipriausių šešetą. Taigi, kai sulaukiau „Hapoel“ pasiūlymo, ilgai nedvejojau – jis buvo pats pirmasis, tenkino finansiškai, o blaškytis po kitas šalis ir laukti nenorėjau. Pažįstamas treneris, geras klubas, puikus miestas – visa tai lėmė, kad susitarti nebuvo sunku“, – pasakojo geriausias Lietuvos futbolininkas.
Taip jau sutapo, kad ir ant trečio E.Šetkaus klubo marškinėlių Izraelyje puikuojasi „Hapoel“ pavadinimas.
„Jei ne Jeruzalės „Beitar“, tai Izraelyje beveik visi klubai yra „Hapoel“ ar „Maccabi“, tad ir tikimybė yra 50/50, – juokiasi vartininkas. – Izraelyje komandos skirstomos tarp kairiųjų ir dešiniųjų, tai „Hapoel“ visuomet yra prie dešiniųjų. Bet manuoju atveju, tai tik sutapimas.“
Sirijos ir Libano pašonėje
Iki šios vasaros 14 klubų turinčioje Izraelio „Premier“ lygoje žaidė ir trečias Lietuvos rinktinės vartininkas Emilijus Zubus, tačiau jo karjera visai neseniai pakrypo į Turkiją ir nuo šiol panevėžietis gina Adanos „Demirspor“ spalvas.
Nors yra konkurentai nacionalinėje rinktinėje, visi vartininkai palaiko ypač artimus santykius.
„Tiek su Džiugu, tiek su Emilijumi palaikydavome ryšį, susiskambindavome ar net susitikdavome šeimomis, pakalbėdavome apie futbolą. Lietuvių futbolininkų nėra tiek daug, tad labai smagu, kad gyvename palyginus arti vienas nuo kito“, – teigė E.Šetkus.
23 tūks. gyventojų turinti Kirjat Šmona yra pats šiauriausias Izraelio futbolo žemėlapio taškas ir pats šiauriausias šalies miestas. Tik 2000 metais įkurto klubo istorija tęsiasi vos du dešimtmečius, tačiau per šį laiką „Hapoel Ironi“ jau spėjo kartą tapti Izraelio čempione (2012) ir iškovoti šalies taurę (2014).
Nors pastaraisiais metais lyderių estafetės lazdelę klubas yra perleidęs kitoms ekipoms, visiškai šalia sienos su Libanu esančiame Kėdainių dydžio mieste D.Bartkus jaučiasi puikiai ir užtikrintai.
„Nors tai yra nedidelis miestelis, jame tiek aš, tiek mano šeima jaučiasi labai komfortiškai. Esame laimingi ir žiūrim pozityviai. Kirjat Šmonos specifika yra ta, kad Izraelio šiaurėje yra kur kas daugiau žalumos, gyvename pakalnėje, nėra taip karšta kaip šalies viduryje, kur dominuoja dykuma. Taip pat čia mokesčiai yra kiek mažesni, nei kituose regionuose, – šypsojosi Dž.Bartkus. – Visai šalia Sirija ir Libanas, bet jaučiamės visiškai saugiai ir ramiai.“
Pandemijos akivaizdoje – išaugusios ambicijos
Per visą istoriją šią komandą treniravo tik vietos specialistai, o iš šešių Izraelio klubams leidžiamų legionierių dabar „Hapoel Ironi“ turi vos tris – lietuvį vartininką ir puolėjus iš Ganos ir Brazilijos.
„Dėl vietos pagrinde niekuomet negali būti užtikrintas, tačiau galiu pasidžiaugti, kad tuos dvejus metus palaikymą iš klubo vadovybės ir trenerių tikrai jaučiau nemažą. Tai suteikia ramybės ir pasitikėjimo. Izraelio lyga yra neblogo lygio. Negali būti atsipalaidavęs ir kiekviename mače tenka kautis iš visų jėgų, kad ir su kuo bežaistum“, – 15min kalbėjo Dž.Bartkus.
Baltarusijoje, Lenkijoje ir Maltoje legionieriaus duonos ragavęs Dž.Bartkus nė vienoje iš šių šalių nežaidė ilgiau kaip sezoną. Atvykus į Izraelį, viskas pasikeitė iš esmės.
„Adaptuotis čia man nebuvo sunku. Galbūt apmaudu tik tiek, kad abu sezonus buvome priversti kovoti dėl išlikimo ir vietą aukščiausiame divizione išsaugodavome tik paskutiniuose sezono mačuose. Prieš 5-6 metus klubas priklausė Izraelio futbolo elitui, žaidė Europos taurių pozicijose, tad šiemet pagrindinis tikslas yra sugrįžti bent jau tarp čempionato vidutiniokų – į pirmąjį šešetuką“, – 15min sakė trečią sezoną Kirjat Šmonoje pradėjęs Lietuvos vartininkas.
Anot Dž.Bartkaus, pagrindo tokiems lūkesčiams suteikia tai, kad tarpsezonio metu klubui gerokai pavyko „pagilinti“ sudėtį.
„Pasikeitė beveik pusė komandos. Atėjo nemažai pajėgių žaidėjų, tad ir klubo vadovų ambicijos bent jau prieš sezono startą yra didesnės nei pastaraisiais metais“, – pasakojo futbolininkas.
30-etis sutartį su „Hapoel Ironi“ turi dar vienam sezonui su galimybe ją pratęsti vieneriems metams.
„Vartininkui tai yra neblogas laikas. Dabar esu laimingas žaisdamas čia, o kas bus toliau, kol kas neaišku. Žinoma, norėtųsi kilti kažkur aukščiau, bet dabar svarbiausia, kad sezonas puikiai susiklostytų komandai. Jei taip bus, rezultatai atsispindės ir mano statistikoje“, – svarstė Dž.Bartkus.
Susiveržus diržus ir be žiūrovų
Dėl koronaviruso pandemijos praėjęs „Premier“ lygos sezonas užsitęsė ilgiau nei planuota. Iki šio savaitgalio 9 mln. gyventojų turinčioje šalyje nustatyta per 112 tūkst. COVID-19 atvejų ir 894 mirtys, tad ir futbolo funkcionieriams teko kaip reikiant pasukti galvą braižant naujo sezono gaires.
Vis dėlto pirmenybes nuspręsta pradėti, nors žiūrovai į Izraelio stadionus nebus įleidžiami ir nepanašu, kad situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti.
„Pasiruošimas sezonui šiemet buvo perpus trumpesnis nei įprastai – vos dvi trys savaitės. Izraelio klubams ši pandemija atsiliepė ir finansiškai, teko mažinti biudžetus, karpyti atlyginimus“, – kalbėjo Dž.Bartkus.
Dėl susidariusios pandeminės situacijos bei derybų dėl naujos sutarties Dž.Bartkus ir atostogų šiemet neturėjo daug.
„Dėl visų karantinų ir izoliacijų nebuvo tikslo kur nors važiuoti iš šalies. Tiesiog su šeima nuvykome prie jūros, pakeitėme aplinką ir labai greitai grįžome į įprastą ritmą“, – pasakojo vartininkas.
„Izraelyje situacija yra tikrai sudėtinga. Kiekvieną dieną užfiksuojama apie 2 tūkst. naujų susirgimų. Kalbama, jog netrukus gali būti netgi sugrįžta prie karantino, tad ir virš futbolo gali iškilti klaustukas. Tikimės, kad viskas bus gerai, bet apie sirgalių sugrįžimus į stadionus kol kas niekas nekalba. Šį sezoną klubų biudžetai traukiasi 30-40 proc., tad tikėtina, kad tai atsilieps ir komandų rezultatuose“, – savo tautiečiui pritarė E.Šetkus.
Anot tauragiškio, „Hapoel“ futbolininkų laisvė šiuo neramiu laikotarpiu yra gana stipriai suvaržyta – galima vykti tik į treniruotes ir rungtynes.
„Mums taikoma savotiška izoliacija. Po rungtynių ir treniruočių privalai būti namuose. Sunkus periodas visiems, bet žiūrime pozityviai ir tikimės, kad futbolas sugrįš į įprastas vėžes“, – kalbėjo E.Šetkus.
Į rinktinę – tik Džiugas
Abu Izraelyje žaidžiantys vartininkai neseniai sulaukė ir Valdo Urbono kvietimo į Lietuvos rinktinę, kuri jau penktadienį pradės UEFA Europos lygos kampaniją su Kazachstanu ir Albanija.
Tiesa, abiejų vartininkų situacija šįkart yra skirtinga. Dž.Bartkus veikiausiai atvyks į rinktinės stovyklą ir bus pagrindinis vartininkas, tuo tarpu E.Šetkų šį kartą sustabdė šeimyniniai džiaugsmai.
„Kvietimą gavau, o ir klubas džiaugiasi, kad jų žaidėjas yra kviečiamas į nacionalinę komandą. Tiesa, kol kas situacija nėra visiškai aiški, nes LFF dar turėtų gauti Vyriausybės leidimą, jog sugrįžusiems futbolininkams nereikėtų karantinuotis. Aš asmeniškai tikiuosi, jog pavyks, labai norėtųsi sugrįžti“, – tikino Dž.Bartkus.
Tuo tarpu visuomet noriai į rinktinę vykdavęs E.Šetkus šį kartą nusprendė padaryti pertrauką.
„Kvietimą gavau praėjusią savaitę ir atvykti galbūt ir sugebėčiau, bet žmona paskutiniame mėnesyje laukiasi naujagimio ir palikti jos vienos Izraelyje nenoriu. Artimieji atvykti čia šiuo metu irgi dėl visos pandeminės situacijos negali, tad treneriui pranešiau, kad pirmą Tautų lygos turą praleisiu“, – savo sprendimą argumentavo E.Šetkus.