Pagrindinis to kaltininkas – Mindaugas Nikoličius. Buvęs Vilniaus „Žalgirio“ sporto direktorius jau kuris laikas tokias pačias pareigas eina Velika Goricoje.
Mažeikių dydžio mieste Šiaurinėje Kroatijoje, 16 km į pietus nuo Zagrebo pastaraisiais metais maištą kelią ambicingas futbolo nykštukas.
Vos antrąjį sezoną stipriausiame divizione „1.HNL“ žaidžiantis „HNK Gorica“ griauna per dešimtmečius nusistovėjusią Kroatijos futbolo tvarką.
Praėjusiais metais Goričani elitinėje lygoje užėmė penktąją vietą ir tapo visų laikų geriausią rezultatą pasiekusiais Kroatijos lygos debiutantais. Nors tarpsezonio metu atsisveikino su keliais lyderiais, šiemet „HNK Gorica“ vėl taikosi į europines pozicijas – įpusėjus čempionatui žengia penkta.
Šios sėkmės architektą iš Lietuvos jau pradėjo medžioti ir stipriausi Kroatijos futbolo klubai, tačiau M.Nikoličius kol kas visus pasiūlymus atmeta ir svajonę tikisi įgyvendinti su savuoju kūdikiu. O siekti jos į Balkanus pasikvietė ir perspektyviausią lietuvį.
Apie P.Golubicko medžioklę, jo perspektyvas ir darbo Kroatijoje ypatumus 15min kalbėjosi su M.Nikoličiumi.
„Paulių stebėjome jau kuris laikas, nors rinkoje, kurioje dirbame, yra labai daug talentingų vietinių žaidėjų. Pagal klubų uždirbtą pelną pardavus žaidėjus Kroatija užima 6-8 vietą pasaulyje. Pagal pajėgumą „1.HNL“ užima 12-14 vietas Europoje. Konkurencija čia yra labai didelė, bet į Paulių atkreipiau dėmesį, nes pats esu lietuvis. Smagu, kad lietuvis gali suteikti šansą lietuviui, o dabar viskas Pauliaus rankose, kojose ir galvoje“, – įsitikinęs 35-erių metų nidiškis.
– Priimdamas šį sprendimą tarėtės su klubo vyriausiuoju treneriu Sergejumi Jakirovičiumi?
– Klube turime labai aiškią struktūrą. Sprendimų priėmimo procese dalyvauja ir treneris, taip pat turime kelis skautus, jie atlieka didelės apimties analizę.
Galutinis sprendimas priklauso man, bet Paulių pasikvietėme ne avansu. Norėdamas patekti čia, turėjo nukonkuruoti daug žaidėjų iš įvairių šalių. Pavyzdžiui, latvį Davį Ikaunieką iš Zlino „Fastav“ (Čekija). Jis taip pat yra „dešimtasis“ numeris, žaidžia Latvijos rinktinėje ir buvo vienas pagrindinių Pauliaus konkurentų. Visgi klubo viduje nusprendėme, kad Golubickas šiuo metu yra ne tik geresnis ir daug įdomesnis žaidėjas, bet ir perspektyvesnė opcija. Tai tarsi deimantas, turime galimybę jį nušlifuoti ir nuvesti iki topinio lygio.
Tai tikrai nebuvo protekcija ar žaidėjo piršimas per prievartą. Tiesiog įvertinome daug kriterijų ir bandome žiūrėti, koks Paulius gali būti po 2-3 metų.
– Pats futbolininkas šį tarpsezonį turėjo ne vieną pasiūlymą. Ar ilgai truko derybos su juo?
– Į Goricą buvo atvykę Pauliaus atstovai, jie apžiūrėjo klubą, bazę, pamatė visas mūsų siūlomas galimybes. Daug kalbėtasi tiek su manimi, tiek su treneriu. Procesas buvo pakankamai ilgas, kruopštus ir rimtas – taip, kaip ir turėtų būti dirbant aukščiausiame lygyje.
Tai nebuvo spontaniškas sprendimas nė iš vienos pusės. Kiek žinau, Paulius turėjo daug viliojančių pasiūlymų. Finansiškai dauguma jų irgi turbūt buvo geresni, bet man labai smagu, kad atsižvelgdamas į savo amžių jis pasirinko geriausią galimybę tobulėti. Sužaidęs gerą sezoną ar du, Paulius turi puikų šansą atsidurti elitinėje lygoje. Ir ne kaip 30-as žaidėjas, o tas, kuris būtų realiai perkamas tam, kad darytų įtaką.
Sužaidęs gerą sezoną ar du, Paulius turi puikų šansą atsidurti elitinėje lygoje.
– P.Golubickas artimiausią pusmetį jūsų klube žais nuomos pagrindais. Ar sutartyje numatyta galimybė kontraktą išpirkti?
– Sutartyje viskas yra sudėliota labai aiškiai. Pusę metų nuomosimės žaidėją, o po to turėsime galimybę jį įsigyti ir pasiūlyti jam ilgalaikį kontraktą.
– Lietuvoje nemažai spekuliuojama apie tai, kad P.Golubickas Goricą pasirinko sulaukęs patikinimo, kad turės garantuotų minučių aikštėje. Kiek ši informacija turi pagrindo?
– Tokio kontrakto, kur aiškiai būtų nurodytas žaidimo laikas, per karjerą man dar nėra tekę matyti. Tai būtų visiškas tiek trenerio, tiek klubo šantažavimas. Tokie dalykai kenktų komandai ir nebūtų teisingi.
Žinoma, kalbėjomės ir apie žaidimo laiką, visiems norisi, kad Paulius rungtyniautų. Visgi turime suprasti, kad komandoje yra 22 futbolininkai ir visi nori tų minučių. Pirmiausia jis pats turės laimėti tą konkurencinę kovą.
– Kokias perspektyvas jūs matote?
– Pirmiausia noriu pakartoti, kad Kroatijos lyga yra labai stipri. Šalyje yra tik 4 mln. gyventojų, tačiau per du vienerių metų perėjimų langus kroatų klubai uždirba apie 100 mln. eurų. Tai yra fantastiškas rodiklis, visiškai nepalyginamas, tarkim, su Lenkija, nors ši ir turi stadionus, didesnį lankomumą ir pan.
– Kada Paulių galima išvysti „HNK Gorica“ sudėtyje?
– Šiuo metu dar sunku pasakyti, kiek reikės laiko Pauliui adaptuotis. Bet kuris čia atėjęs turi priprasti prie komandos, lygos, žaidimo stiliaus. Kroatijos lyga pasižymi tuo, jog čia propaguojamas techniškas futbolas, bet tuo pačiu žaidžiama agresyviai. Kontakto čia yra daug, automatiškai daugiau traumų, todėl komandos turi daugiau žaidėjų nei kitose šalyse.
Įprastai adaptacinis laikotarpis tęsiasi iki pusmečio, bet neabejoju, kad šansą Paulius tikrai gaus anksčiau. O čia jau paaiškės, kaip juo jis sugebės pasinaudoti – arba minutės augs, arba mažės.
Visada žaidėjams sakau, kad jeigu žaidi aikštėje, tai privalai padėti komandai laimėti. Kai laimi, tuomet ateina pasitikėjimas savimi, tavimi labiau pasitiki treneris. Į jauną žaidėją ir dar naujoką visada žiūrima kreivai. Ar tu padėsi mums laimėti? Ar tu padėsi mums patekti į Europos turnyrus? Reikia suprasti, kad kiekvienas atėjęs užsienietis užima kažkurio žaidėjo vietą, atima minutes, nulemia likimus.
Nuo šio sezono Kroatijos čempionato rungtynėse leidžiama registruoti 23 žaidėjus. Netenka abejoti, kad į sudėtį jis tikrai pateks. Paraiškoje Paulius turėtų būti nuolat.
Jam didžiulis pliusas, kad treniruojasi su mumis nuo pirmosios dienos. Pasiruošimui antrai sezono pusei turime tik keturias savaites. Vasario 2-ąją jau žaisime čempionato rungtynes. Šios septyniolika rungtynių ir atsakys į visus klausimus. Sutartis taip ir yra sukonstruota, kad iki balandžio ar gegužės tiek mes, tiek Paulius jau turėsim atsakymus, ar jis yra pasiruošęs ir gali žaisti šiame lygyje.
O jeigu viskas bus gerai, vasarą jau turėsime kur kas ilgesnį pasiruošimą (6-7 savaites), tikiuosi, kad iškovosime vietą Europos taurių turnyruose. Tada Paulius jau galėtų tapti svarbiu komandos žaidėju ir lemti rezultatą.
– Po pirmos sezono pusės „HNK Gorica“ žengia penktoje pozicijoje ir keturiais taškais atsilieka nuo artimiausių varžovų „Osijek“. Kokiu rezultatu sezono finiše būtumėte patenkintas?
– Kai praėjusį sezoną patekome į elitą, visi galvojo, kad kausimės dėl išlikimo. Lyginant biudžetus, mes stipriai atsiliekame nuo stipriausių Kroatijos futbolo klubų. Visgi jau tada buvau labai ambicingas ir sakiau, kad kovosime dėl vietų Europoje. Ir mums pavyko – praėjusį sezoną tapome geriausiais visų laikų lygos debiutantais. Surinkome 59 taškus ir tik trimis atsilikome nuo „Osijek“ ir Splito „Hajduk“ klubų, kurie pateko į taurių turnyrus.
Prieš šio sezono pradžią visi kalbėjo, kad tai buvo atsitiktinumas, o pakartoti rezultatą – neįmanoma. Juo labiau, praradome du komandos lyderius – už 2,65 mln. eurų į Zagrebo „Dinamo“ išvyko mūsų lyderis iš Nigerijos Iyayi Atiemwenas, už 1,5 mln. į „Konyaspor“ persikėlė Ugandos rinktinės pagrindinis puolėjas Faroukas Miya.
Visgi ir vėl esame toje pačioje penktoje vietoje, kuri jau nieko nebestebina. Maža to, svarbus faktorius yra tai, kad šiemet Kroatija Europos taurių turnyruose turi penkias vietas. Dvi pirmos vietos žais Čempionų lygoje, o 3-4 ir galbūt 5 vieta – Europos lygoje.
Vieta | Komanda | + | = | - | Įvarčiai | Taškai |
---|---|---|---|---|---|---|
1 | Dinamo | 15 | 2 | 2 | 36:8 | 47 |
2 | Hajduk | 10 | 5 | 4 | 30:17 | 35 |
3 | Rijeka | 10 | 4 | 5 | 33:24 | 34 |
4 | Osijek | 9 | 6 | 4 | 34:22 | 33 |
5 | Gorica | 8 | 5 | 6 | 26:27 | 29 |
6 | Lokomotiva | 8 | 4 | 7 | 27:25 | 28 |
7 | Slaven | 5 | 3 | 11 | 18:35 | 18 |
8 | Inter | 2 | 7 | 10 | 21:37 | 13 |
9 | Istra 1961 | 2 | 6 | 11 | 16:30 | 12 |
10 | Varaždin | 2 | 6 | 11 | 14:30 | 12 |
Viskas priklausys nuo Kroatijos taurės varžybų rezultatų. Jei taurę laimės komanda, kuri lentelėje yra žemiau už mus, užėmę penktąją vietą liktume be Europos. Visgi iš keturių pusfinalį pasiekusių komandų dvi yra priekyje mūsų, tad yra 50 proc. tikimybė, jog bilietui į Europą gali užtekti ir dabartinės pozicijos.
Visgi prieš sezoną išsikėlėme sau tikslą būti bent laipteliu aukščiau nei pernai. Taigi bandysime kabintis į ketvirtą vietą. Iš vienos pusės tai yra labai ambicingas tikslas, iš kitos – turnyro lentelė rodo, kad viskas įmanoma.
Kita vertus, reikia suvokti su kuo mums tenka konkuruoti. Zagrebo „Dinamo“ yra pajėgiausias ir didžiausias šalies klubas, su 40-50 mln. eurų pinigine ir net Čempionų lygoje rodo gerus rezultatus. Už jų turime taip pat istoriškai pajėgias „Hajduk“, „Osijek“ ir „Rijeka“ ekipas. Visos jos disponuoja 15 mln. eurų siekiančiais metiniais biudžetais. Palyginimui mūsiškis – vos 3 mln.
Bet pinigai yra viena. Mūsų varžovai turi tradicijas, stiprias fanų bazes, įtaką žiniasklaidoje ir kautis su tokiomis jėgomis nėra lengva. Tikiuosi, kad penktąją jėga artimiausiais metais taps ir „HNK Gorica“, nors prieš dvejus metus apie mus išvis niekas nežinojo.
Prisimenu, kai užpernai iškopėme į aukščiausią divizioną, neretai sulaukdavau klausimo: „Kur yra ta Gorica? Ar tai Slovėnijos miestas?“
Pastarųjų pusantrų metų rezultatai yra fantastiški. Žaisdami su „Rijeka“, „Osijek“ ir „Hajduk“ turime geresnius tarpusavio rezultatus. Klubus su dideliais pinigais sugebame nugalėti, bet per daug taškų prarandame prieš likusias komandas.
Prieš mėnesį „Hajduk“ klubo vadovybė bandė mane perpirkti ir kvietė keltis į Splitą bei būti šio klubo sporto direktoriumi. Buvo „pajungta“ ir šalies žiniasklaida, bet aš atsisakiau. Esu davęs pažadą sau ir klubui išvesti Goricą į Europos taurės turnyrus.
– Prieš keletą metų atsisveikindamas su Vilniaus „Žalgiriu“, užsiminėte, jog esate išsisėmęs ir norite naujų iššūkių. Panašu, kad Kroatijoje vėl jaučiatės savose rogėse...
– Taip ir yra. Per šį laiką turėjau tikrai nemažai pasiūlymų – iš Anglijos, Vokietijos, Kipro, tos pačios Kroatijos. Visgi jaučiu, kad šis mano karjeros etapas yra labai geras. Čia man sekasi. Jaučiu komandos užnugarį, turiu autoritetą, manimi čia tiki, galiu priimti sprendimus. Tai yra pliusai, kurie dažnai nusveria.
Nesinori keisti darbo vietos vien tam, kad keisti. Ambicija mano lieka ta pati – dirbti vienoje iš Europos „Top 5“ lygų. Visgi šiuo metu Kroatijos čempionatas visiškai tenkina tiek mano lūkesčius, tiek norus. Džiaugiuosi, jog čia turiu daug iššūkių – keturis galijotus, kuriuos stengiuosi nugalėti. Tai yra labai įdomu.
Su „Hajduk“ turėjau keturis susitikimus, jie įvairiais būdais bandė mane prisivilioti. Tai yra geriausias darbo įvertinimas.
Džiaugiuosi, jog čia turiu daug iššūkių – keturis galijotus, kuriuos stengiuosi nugalėti.
– O lietuviškais futbolo reikalais dar nors kiek domitės? Ar išliko kontaktai su Vilniaus „Žalgirio“ klubu?
– Labai minimalus. Visgi jei kažkas paskambina iš Lietuvos ir prašo patarimo, ar nori atvykti į stažuotę, niekada neatsisakau padėti.