Oficialiai į prezidento postą pretenduoja trys kandidatai. Visi trys – šiuo metu aukščiausius postus LFF užimantys asmenys: federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, viceprezidentas Gintautas Babravičius ir generalinis direktorius Julius Kvedaras.
Iš trijų kandidatų 62-ejų J. Kvedaras yra su pačiu futbolu susijęs daugiausia. 17 metų J. Kvedaras žaidė Kauno „Bangos“, Kauno „Inkaro“, Vilniaus „Žalgirio“, Tomsko „Tomles“ (Rusija), Klaipėdos „Atlanto“ ir Kauno „Kelininko“ ekipose.
Treniravo Kauno „Maistą“, Kauno „Kelininką“ ir Kauno „Inkarą“. taip pat buvo Lietuvos rinktinės vyr. trenerio asistentu. Nuo 2000-ųjų dirba LFF generaliniu direktoriumi.
Užkulisiuose kalbama, kad nepaisant bene žemiausio iš visų trijų kandidatų oficialaus posto LFF, iš tiesų J. Kvedaras yra įtakingiausias Lietuvos futbole, žmogus.
– Ar turite parengęs kandidato programą? – klausėme J. Kvedaro.
– Aišku, yra programa. Ką, manote, aš futbolo nesuprantu? Aš matau kokios problemos, žinau, ką reikia daryti, ką įmanoma, ko neįmanoma padaryti. Aišku, jeigu reikia muilo burbulų, aš irgi galiu juos leisti. Bet aš matau, ko reikia konkrečiai.
Jau esu sutaręs, kad jeigu tapsiu LFF prezidentu, rasime rėmėjų Vokietijoje. Tai yra mano pažįstami žmonės.
– Ką darytumėte konkrečiai, jei taptumėte LFF prezidentu?
– Yra daug veiklos, pradedant darbu su veteranais ir baigiant darbu su A lyga.Ypatingai reikia dirbti su vaikų jaunių futbolu. Taip pat reikia stengtis, kad bazės treniruotėms būtų sutvarkytos. Viskas turi būti: ir pagarba veteranams, ir aistruoliams, kurie per karštį ar šaltį palaiko savo komandas. Ir reikia pasiekti, kad kuo daugiau vaikų pabėgtų nuo kompiuterių ir ateitų į vieną ar kitą stadiono dalį: į aikštę arba į tribūną. Prieš porą metų juk visi bendrai priėmėme strategiją. Ir reikia jos laikytis. Aišku, jos skaičiai yra pasakiški, ir jeigu pavyktų viską įgyvendinti – būtų pasaka.
– Paminėjote darbo su vaikas svarbą...
– Suprantu, kad yra sunki finansinė padėtis, kad mūsų klubai nėra pajėgūs dirbti su vaikais. Manau, reikia pakeisti tiek vaikų parengimo, tiek jų varžybų sistemą. Rūpinantis rinktinės ateitimi, reikia įrengti futbolo akademijos dalis ir kituose miestuose: Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Vilniuje. Kokio lygio ir pajėgumo – priklausys nuo finansų. Bet be šito mes tūpčiosime vietoje. Reikia sukurti tokią sistemą, kad skirtingų metų gimimo rinktinės bazuotųsi skirtinguose miestuose. Mes neturim tiek vaikų, kad būtų po to paties amžiaus rinktinę – kiekvienam miestui. Jeigu turėsime kada nors, tai džiaugsimės.
– O koks būtų darbas su A lyga?
– Skauda galvą dėl Klaipėdos, skauda galvą dėl Kauno. Jeigu šiuose miestuose dings futbolas, bus visiškai ne kas. LFF negali nesirūpinti tokiais dalykais.
– Organizacijos vadovas turi rasti jai pinigų. Ar turite idėjų, planų šiuo klausimu?
– Jau esu sutaręs, kad jeigu tapsiu LFF prezidentu, rasime rėmėjų Vokietijoje. Tai yra mano pažįstami žmonės. Noriu, kad tie pinigai ir būtų skirti toms akademijoms įvairiuose miestuose, kad į jas būtų investuojama.
