Apie būtinybę rekonstruoti 1925 m. pastatytą S.Dariaus ir S.Girėno stadioną kalbama seniai, o rėkti pradėta po šiemet kovo 29 d. vykusių Europos čempionato atrankos rungtynių, kurias Lietuva žaidė su pasaulio ir Europos čempione Ispanija. Tik paskutinę akimirką buvo leista žaisti bulvių lauką primenančiame stadione. Visą futbolo pasaulį apskriejo vaizdai su Ispanijos futbolo žvaigždėmis ant vejos, kurioje žolės – nė kvapo.
Vyriausybės, Kauno savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD), Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai iš karto po rungtynių buvo vieningi – tokios gėdos antrąkart nesinorėtų patirti. Todėl nutarta kuo skubiau už maždaug 10–12 mln. Lt rekonstruoti S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, kad jame galėtų vykti aukščiausio lygio futbolo varžybos.
Tuometinio Kauno mero Rimanto Mikaičio tvirtinimais, rekonstrukcija galėjo prasidėti jau 2012 m. pavasarį. Tačiau karti tikrovė yra kitokia: jau tuomet beveik buvo aišku, kad tai tik tušti pažadai, nes Kauno biudžetas jau buvo patvirtintas, o techniniam projektui rengti pinigų – apie 0,5 mln. Lt – nebuvo numatyta. Be šio projekto KKSD, kaip tvirtinama, negali prašyti finansavimo iš Valstybės investicijų programos.
„Aš jau praradau viltį, kad kitąmet bus skirti pinigai ir rekonstrukcija prasidės. O techninio projekto parengimo procesas, kaip žinome iš patirties, užtrunka apie metus“, – atvirauja Vytas Snarskis, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro, kuriam priklauso stadionas ir Halė, direktorius.
Pinigų nėra
Jo nuogąstavimus patvirtina KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis: „Apie spalio 10 d. Departamentą pasiekė ne techninis projektas, o su Kultūros paveldo departamentu derinta studija (priešprojektiniai pasiūlymai, – red. past.), kurią pateikėme Finansų ministerijai. Spalio 17 d. Vyriausybė jau pateikė Seimui svarstyti biudžeto projektą. Išeina taip: mes techninio projekto neturime, nes jį dar reikia parengti, todėl rekonstrukcijos finansuoti negalime.“
K.Rimšelis pabrėžia ir pasikeitusią ekonominę padėtį: „Kai svarstyta lėšų skyrimo stadiono rekonstrukcijai galimybė, buvo skaičiuojama vienokia Lietuvos finansinė perspektyva ir augimas. KKSD asignavimas sumažėjo 2 proc., vėliau – dar apie 4 proc. Todėl Valstybės investicijų programoje neliko lėšų net techniniam projektui parengti“.
K.Rimšelis atkreipia dėmesį, kad stadionas yra saugomoje Ąžuolyno teritorijoje, todėl viską privalu derinti su paveldosaugininkais, o tai užtrunka labai ilgai. Be to, spalio 20 d. buvo nuverstas Kauno meras R.Mikaitis, o kol keitėsi miesto valdžia, stadiono klausimas buvo pamirštas.
Stabdys – A.Kupčinskas?
„Stadiono rekonstrukcijos klausimas naujos valdžios buvo paliktas likimo valiai. Praėjusiame tarybos posėdyje meras Andrius Kupčinskas tai pats patvirtino ir pasakė, kad kiti prioritetai – Panemunės tilto, A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcijos – yra svarbesni“, – stebisi R.Mikaitis.
A.Kupčinskas buvusio mero kalbas apie 10 mln. Lt skyrimą iš valstybės biudžeto vadina svaigimu. Esą, apie jokius pažadus skirti tokias lėšas jis nėra girdėjęs, valstybės biudžete eilutės stadionui nematęs, o miestas pats vykdyti statybų finansiškai nepajėgus. Be to, esą, buvusi valdžia nepadarė visų namų darbų, norėdama gauti finansavimą.
„Tačiau aš spalio 14 d. neformaliai bendravau su Andriumi Kubiliumi ir jis nesakė, kad nereikia daryti rekonstrukcijos ar neskirti jai lėšų. Premjeras išsakė tik vieną abejonę: „Ar visi 10 mln. Lt jums būtini 2012 m., ar visus juos įsisavinsite?“ – atsikerta R.Mikaitis.
Jo žiniomis, LFF atstovams teko ilgai belstis į naujo miesto vadovo duris, o prisibeldus išgirstas pažadas apie stadiono rekonstrukciją pakalbėti su premjeru nebuvo įvykdytas. „Iš futbolo federacijos mane pasiekė signalai, kad dabartinėje miesto valdžioje nėra tiek optimizmo, šito objekto svarbos supratimo“, – tvirtina R.Mikaitis.
Premjero pažadas buvo tvirtas
Buvusio Kauno meto žodžius patvirtina LFF prezidentas Liutauras Varanavičius: „Iš A.Kubiliaus girdėjome labai konkretų dalyką – lėšos stadiono rekonstrukcijai buvo numatytos iš kitų metų biudžeto. Gal, esant sunkiai ekonominei padėčiai, ne per vienus metus, o per kelerius metus skirtų tą sumą. Tačiau niekada nebuvo kalbos, kad iš viso nėra pinigų. Sporto departamentui pateikus priešprojektinius pasiūlymus Finansų ministerijai, miesto valdžiai reikėjo rūpintis, kad pinigai būtų skirti. Tačiau, pasikeitus Kauno valdžiai, niekas nebevyksta. Dabartinis meras žadėjo, kad važiuos susitikti su premjeru ir pakalbės apie stadioną, tačiau yra kiti prioritetai. Mes negalime prievarta liepti, ką kalbėti ir daryti“.
V.Snarskis taip pat neatmeta galimybės, kad ne visi centrinės valdžios atstovai nori, jog didysis futbolas ateitų į Kauną. Todėl visi klausimai ir sprendimai vilkinami, atsiranda nenumatytų trukdžių.
Vilčių dar yra
Jei tikime kalėdiniais stebuklais, vilčių gauti finansavimą stadiono rekonstrukcijai dar yra. Valstybės biudžetas bus tvirtinamas gruodžio 20 d., todėl ir paskutinės minutės siūlymai teoriškai gali būti priimti.
Tačiau pats realiausias variantas, kaip tvirtino „15min“ pašnekovai, – kitų metų miesto biudžete numatyti lėšas techninio projekto ir detaliojo plano rengimui. Tai būtų labai svarbus žingsnis į priekį, nes, V.Snarskio žodžiais, centrinė valdžia nebeturėtų argumentų neskirti pinigų. K.Rimšelis taip pat pritaria, kad tuomet būtų galima patekti į Valstybės investicijų programą.
Tačiau A.Kupčinskas skurdžiame miesto biudžeto pusės milijono projekto rengimui nemato. Vis tik R.Mikaitį nudžiugino, kad tarybos posėdyje meras paminėjo ir vieną optimizmo įkvepiantį dalyką – ministro pirmininko kancleris jam užsiminęs, kad gal galėtų būtų skirti 1–2 mln. Lt stadionui.
Investicija į ateitį
„Tai Kauno šansas dar 10 metų turėti geriausią futbolo stadioną šalyje, nes greitu laiku pabaigti Nacionalinį stadioną – nerealu. O futbolas reiškia pinigus miestui. Kauno viešbučių ir restoranų savininkai jau įteikė raštą A.Kupčinskui, prašydami kuo greičiau spręsti stadiono rekonstrukcijos klausimą“, – teigia R.Mikaitis.
„Mes esame į miestą daug lėšų investavę, o Kaunas kol kas nieko neįdėjo. Kiti miestai klausia – kodėl viską dedate į Kauną? Jei Kaunas nenori, tai kodėl federacija čia turi dėti savo pinigus? Panevėžys turi gerą iniciatyvą, nori remontuoti savo stadioną. Jei Panevėžys rekonstruotų savo stadioną – automatiškai visos rinktinės varžybos, turnyrai persikeltų ten. O jie atneša nemažus pinigus miestui. Nes, skirtingai nei krepšinis, mes padengiame visas išlaidas, neprašome nieko iš miesto, tik prašome, kad stadionus pasitvarkytų“, – teigia L.Varanavičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad 2013 m. Europos jaunimo (19 m.) futbolo čempionato finalas bus rengiamas nebūtinai Kaune, o tame stadione, kuris geriausiai atitiks keliamus reikalavimus. Paskutinė inspekcija, įvertinsianti stadionų būklę, atvyks 2012 m. rudenį. Vadinasi, Kaunas dar turi šiek tiek laiko įrodyti darbais savo pasiryžimą ilgam tapti Lietuvos futbolo sostine.
Siekia 4 kategorijos
Vadovaujantis UEFA 4 kategorijos stadionams keliamais reikalavimais, S.Dariaus ir S.Girėno stadione turėjo būti įrengta šildoma aikštė, VIP žiūrovų sektorius su 500 vietų bei 400 kv. m priėmimo patalpa, 150 vietų VIP žiūrovų transportui, vietos žiniasklaidos atstovams ir komentatoriams, sanitariniai mazgai, liftas neįgaliesiems.
Tokiame stadione galėtų vykti Čempionų lygos rungtynės, Europos taurės mačai, kitos tarptautinės rungtynės. Čia taip pat galėtų treniruotis lengvosios atletikos, regbio bei kitų sporto šakų atstovai.
Stadionas – ne paminklas
Vidimantas Žekas, viešbučių „Daugirdas“ ir „Perkūno namas“ generalinis direktorius:
„Verslui – tas pats, kas yra valdžioje. Mums reikia rezultato. „Ryanair“ dedame didžiulį pliusą, Kauno „Žalgirio“ arenai – taip pat. Iš stadiono padarėme paminklą, kurį reikia saugoti nežinia nuo ko, saugoti nuo investicijų. Stadione sėdint ant galvos varva vanduo, jei lyja lietus. Mes kaip tas šuo, kuris sėdi ant šieno ir nei pats ėda, nei kitam duoda. Jei mes neturime pinigų, gal yra kas turi pinigų ir leiskime – jie investuos į stadioną.
Miestas turi pasiskaičiuoti savo prioritetus. Visame pasaulyje žinoma, kad pagrindinis sporto verslas yra futbolas. Mums nereikia išradinėti dviračio. Jei Europos miestai „kažkodėl“ investuoja į futbolo stadionus, vadinasi, tai apsimoka. Vokiečiai, italai, anglai ar ispanai ne iš meilės tai daro, o dėl to, kad tai atneša gerus pinigus“.
