Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kol LFF vadovai dirsčioja į Kauną, škotų ir anglų sirgalių armijas panoro priimti Marijampolė

Kiaurymės LFF stadiono tribūnose per Lietuvos futbolo rinktinės atrankines rungtynes su Malta iškėlė aibę klausimų,  į kuriuos šią akimirką atsakymų, atrodo, jog nežino niekas. Atsidūrę aklavietėje, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai pradėjo dirsčioti į Kauną, tačiau tikėtina, kad laikinoji sostinė išspręsti stadiono infrastruktūros problemų taip ir nespės, tad opi problema neišnyks. Tiesa, šioje istorijoje yra ir trečias žaidimo dalyvis – Marijampolė. Bet Suvalkijos pusėn LFF vadovybė žvelgia nelabai noriai.
Marijampolės stadionas galėtų būti išeitis?
Marijampolės stadionas galėtų būti išeitis? / 15min koliažas

Virš Kauno – vis didesnis klaustukas

Iki tų akimirkų, kai mūsų nacionalinė rinktinė priims gausias Škotijos ir Anglijos futbolo sirgalių armijas, liko mažiau nei metai. Dvikova su Škotija suplanuota kitų metų rugsėjo 1-ą dieną, o mačas su anglais vyks spalio 8-ąją.

Neabejotina, kad tiek „Tartano armiją“, tiek „Tris liūtus“ į Lietuvą atlydės keliatūkstantinės aistruolių minios, tad namų darbus reikėtų pradėti dirbti jau dabar. Pastaroji anglų viešnagė Vilniuje praėjusį spalį baigėsi skandalingai. Nuotraukos su skylėmis LFF stadiono tribūnose jau kitą dieną mirguliavo 15min portale, o panašiam incidentui pasikartojus ir šiemet per rungtynes su Malta, LFF pradėjo ieškoti naujų išeičių.

Futbolo vadovai neslepia, kad tiek anglus, tiek škotus norėtų priimti didžiausiame šalies stadione – Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centre, tačiau jo rekonstrukcija vėluoja.

Stadiono statybos darbus, per kuriuos 9,2 tūkst. vietų tribūnas ketinama išplėsti iki 16 tūkst., buvo planuojama pradėti šių metų rudenį. Tačiau detaliojo plano parengimo darbai užstrigo. Dar rengiamas ir techninis projektas.

„Šiais metais – niekaip. Tikriausiai pradėsime pavasarį“, – 15min yra sakęs S.Dariaus ir S.Girėno stadiono direktorius Giedrius Bielskus. Jo teigimu, realiausia, jog renovuoti stadioną bus galima pradėti 2017 metų vasarą, o pabaigti – 2019 metais.

Augusto Četkausko nuotr./Kauno Dariaus ir Girėno stadionas
Augusto Četkausko nuotr./Kauno Dariaus ir Girėno stadionas

Marijampolė – pasirengusi

Nežinios slegiamiems LFF vadovams pagalbos ranką galėtų ištiesti marijampoliečiai, tačiau derėtis su Suvalkijos atstovais federacijos vadovybė kol kas neskuba ir laukia signalo iš Kauno.

Žvelgiant iš mūsų perspektyvos – mes būtume pasiruošę priimti rinktinę Marijampolėje.

Jei neskaitytume S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadiono, Marijampolė šiuo metu turi didžiausią futbolo areną, kurioje galima rengti tarptautines rungtynes. Suvalkijos „Arvi“ stadionas talpina 6,6 tūkst. aistruolių, o dabartiniai rinktinės namai – LFF stadionas – vos per 5 tūkst.

Marijampolėje Lietuvos rinktinė jau yra žaidusi 2010-ųjų metų pasaulio čempionato atrankos susitikimus, tiesa, dvikovą su pajėgiausia grupės komanda Prancūzija tąsyk buvo nuspręsta perkelti į Kauną.

Palikti Suvalkiją buvo nuspręsta po to, kai LFF išgelbėjo ir išpirko buvusį „Vėtros“ stadioną ir investavo į jo rekonstrukciją. Kurį laiką rinktinė dar glaudėsi Kaune, tačiau nuo 2012 metų su labai retomis išimtimis žaidžia sostinėje ir nerodo didelio noro rinktinės rungtynėms nuomoti kitus stadionus.

Ar nekeista, kad dabartinėje situacijoje, kai nacionalinė rinktinė neturi kur rungtyniauti, kalbama apie perspektyvas dvikovas su Škotija ir Anglija surengti Kaune, tačiau į Marijampolės pusę net nesižvalgoma?

„Sunku pasakyti, ar situacija keista, ar nekeista, čia jau ne mums spręsti. Žvelgiant iš mūsų perspektyvos – mes būtume pasiruošę priimti rinktinę Marijampolėje“, – 15min kalbėjo stadioną valdančios VšĮ „Marijampolės futbolo klubas“ direktorius Antanas Popiera.

Anot jo, veikiausiai nemenką vaidmenį suvaidina tai, kad Marijampolė nėra didmiestis.

K.Linkevičiaus/fksuduva.lt nuotr./Marijampoles „Arvi“ arena
K.Linkevičiaus/fksuduva.lt nuotr./Marijampoles „Arvi“ arena

Svarstys įvairius variantus

LFF prezidentas Edvinas Eimontas tikino nenorintis skubėti degti raudonos šviesos marijampoliečiams, tačiau neslėpė, kad kol kas federacijos prioritetu išlieka galimybė anglus ir škotus priimti renovuotame Kauno stadione.

Kol kas tikrai nesakome griežto „Ne“. Svarstome įvairius variantus.

„Esame Marijampolės variantą svarstę tiek anksčiau, tiek dabar. Licencijavimo skyriaus infrastruktūros ekspertas yra pateikęs tam tikras išvadas.

Kiek aš prisimenu, tai pagrindinė problema tame stadione yra žiniasklaidai skirtų darbo vietų neatskyrimas nuo svarbiems asmenims (VIP) skirto sektoriaus. Naudojant europinius pinigus, jokių pakeitimų, susijusių su tuo, anuomet nebuvo galima daryti, nes nebuvo praėję penkeri metai nuo stadiono naudojimo. Šią akimirką tuos pakeitimus būtų galima padaryti ir net buvo pradinės kalbos bei svarstymai ta tema. Kol kas tikrai nesakome griežto „Ne“. Svarstome įvairius variantus“, – 15min kalbėjo E.Eimontas.

Anot LFF vadovo, nemažą įtaką galutiniam sprendimui turės ir UEFA atstovų nuomonė bei rekomendacijos.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./LFF prezidentas Edvinas Eimontas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./LFF prezidentas Edvinas Eimontas

Atbaido nuomos mokestis?

Vis dėlto futbolo kuluaruose kalbama, kad pagrindinė priežastis, kodėl LFF vadovų akys nekrypta į „Arvi“ areną, yra tai, jog Marijampolės stadionas yra pusiau privatus, todėl norint jame žaisti reikėtų mokėti nuomos mokestį.

Kalbama, kad pagrindinė priežastis, kodėl LFF vadovų akys nekrypta į „Arvi“ areną, yra tai, jog Marijampolės stadionas yra pusiau privatus.

Nuomą už naudojimąsi „Arvi“ stadionu moka netgi A lygoje rungtyniaujantis vietos „Sūduvos“ klubas, bet vieša paslaptis, kad septintajame pagal dydį šalies mieste visas su futbolu susijusias vadeles tampo „Sūduvos“ klubo prezidentas Vidmantas Murauskas.

Tą puikiai iliustruoja ir faktas, jog stadioną valdančios įmonės direktorius A.Popiera V.Murausko „Sūduvos“ futbolo klube dirba ryšių su visuomene atstovu.

„Visos gautos pajamos už nuomą skiriamos stadiono bei šalia esančio maniežo išlaikymui. Galbūt nuomos mokestis kiek atbaido federaciją organizuoti rungtynes Marijampolėje“, – svarstė A.Popiera.

Pasirengę išplėsti tribūnas

Tiek stadiono vadovas, tiek LFF atstovai neslėpė kad kalbų apie galimybę rinktinei žaisti Marijampolėje būta nemažai tiek vadovaujant E.Eimontui, tiek tuomet, kai prie federacijos vairo stovėjo jo pirmtakas Julius Kvedaras.

Facebook.com/Antanas Popiera
Facebook.com/Antanas Popiera

„Mūsų stadione yra 6600 sėdimų vietų ir techninės galimybės, esant iniciatyvai iš LFF pusės, apčiuopiamai padidinti šį skaičių – iki tokios talpos, kokia šiandien atitiktų Lietuvos rinktinės interesus tarptautinėje arenoje. Mes siūlėme federacijai suteikti galimybę praplėsti vieną iš stadiono tribūnų, įrengti joje VIP ložes ar kitas patalpas, investuoti ir naudoti kaip savo nuosavybę“, – pasakojo A.Popiera.

Pats klubas ar Marijampolės miestas sėdimų vietų skaičiaus didinti nėra linkęs. Anot A.Popieros, šiuo metu miesto interesus visiškai tenkina dabartinė stadiono tribūnų talpa.

Drenažo problemos – praeitis?

Paskutinės 2010-ųjų metų pasaulio čempionato atrankos ciklo rungtynės su serbais įsimintinos dėl kelių priežasčių. Tai buvo paskutinės rungtynės, kai prie komandos vairo stovėjo vienas sėkmingiausių ir labiausiai gerbiamų rinktinės trenerių Jose Couceiro. Tąkart su specialistu iš Portugalijos vyrai atsisveikino sensacingai įveikdami serbus 2:1, o dvikova Marijampolėje dėl gausybės telkšančių balų priminė labiau vandensvydį nei futbolą.

„Scanpix“ nuotr./Lietuvos ir Serbijos dvikova Marijampolėje
„Scanpix“ nuotr./Lietuvos ir Serbijos dvikova Marijampolėje

Po šio balų mūšio nacionalinė rinktinė Marijampolėje lankėsi tik kartą – 2013-ųjų rugsėjį, kai Europos čempionato atrankoje pavyko 2:0 įveikti Lichtenšteiną.

A.Popieros teigimu, ši septynerių metų istorija – jau praeitis ir panašios problemos šiomis dienomis tikrai nepasikartotų.

„Po minėtų rungtynių buvo imtasi veiksmų – buvo nuimta aikštės veja bei sutankintas drenažas, pakeistas po aikšte buvęs filtracinio smėlio sluoksnis. Verta pažymėti ir tai, kad rungtynės, kuomet iškildavo drenažo problema, vykdavo išties blogomis oro sąlygomis.

Nuo to laiko stadione vyko nemažai svarbių tarptautinių rungtynių, 2013 metais buvo žaidžiamos UEFA U-19 čempionato rungtynės, tarp kurių buvo ir finalas, taip pat kitos varžybos, kurių metu orai ne visada lepindavo ir jokių problemų su drenažu nebeiškildavo.

Prieš keletą savaičių mūsų stadione vyko trejos UEFA U-19 atrankos etapo rungtynės. Visos jos vyko prastomis oro sąlygomis, tomis dienomis daug lijo. Tačiau rungtynių delegatai liko patenkinti esama natūralios vejos kokybe“, – tikino stadioną valdančio įmonės direktorius.

Sėkmingas stadionas

Dar viena priežastis, galinti priversti rimtai pasvarstyti galimybę rinktinės mačus perkelti į Suvalkiją, galėtų būti ta, jog Marijampolės stadionas mūsų nacionalinei komandai yra nepaprastai sėkmingas.

Nei Kaune, nei Vilniuje mūsų šalies futbolininkams nesisekė taip gerai, kaip arenoje šalia Kauno gatvės.

Iš viso lietuviai čia yra žaidę penkis mačus ir iškovoję net keturias pergales. Vienintelį kartą varžovų pranašumą mūsiškiai pripažino mače su Rumunija (0:1), tačiau yra nugalėję Austriją (2:0), Moldovą (3:0), Serbiją (2:1) ir Lichtenšteiną (2:0).

Sėkmingiau nei Marijampolėje mūsų rinktinė yra žaidusi tik Klaipėdoje, kur laimėjo visas tris dvikovas. Tačiau visos jos buvo draugiškos arba Baltijos taurės rungtynės ir prieš tą patį priešininką – Estiją.

Lietuvos rinktinės namų rungtynės
Miestas Rungtynės Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai
Kaunas 67 22 12 33
Vilnius 56 22 13 21
Marijampolė 5 4 0 1
Klaipėda 3 3 0 0
Kretinga 1 0 1 0
Viso 132 51 26 55

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?