Kviesti ar nekviesti – ginčai dėl žvaigždžių jaunimo futbolo rinktinėse

Žvaigždžių pripildyti turnyrai

Visų pirma reikia pripažinti, jog Čekijoje šią savaitę prasidėjęs čempionatas neturi tokio kiekio žvaigždžių, kokį turėjo, tarkime, pastarieji trys turnyrai.

2009-aisiais turnyrą laimėjo vokiečiai su Mesutu Ozilu, Manueliu Neueriu, Matsu Hummelsu, Sami Khedira ir kitais priešakyje. Taip pat reikia pasakyti, jog minėti žaidėjai, išskyrus M.Hummelsą, jau to čempionato metu toli gražu nebebuvo neapsiplunksnavę paaugliai. M.Ozilas ar M.Neueris jau tada buvo ryškios Bundeslygos žvaigždės.

Ką vokiečiai darė gerai, ispanai darė dar geriau, į 2011 ir 2013 metų čempionatus atsivežę rinktines, su kuriomis būtų galima drąsiai vykti į Pasaulio čempionatą bei tikėtis patekti į ketvirtfinalį ar netgi dar toliau. Tarp tuometinių Ispanijos jaunimo rinktinės žaidėjų – Thiago, Juanas Mata, Javi Martinezas, Cesaras Azpilicueta, Ikeras Muniainas ar Davidas de Gea. Ir vėl – tai nebuvo šiaip jaunuoliai. Tai buvo savo klubų žvaigždės.

Šiame čempionate tokios įspūdingos komandos yra įmanomos dėl lankstaus amžiaus apribojimo. Iš esmės U-21 apribojimas čia skaičiuojamas nuo tos datos, kai prasideda turnyro kvalifikacija, t.y. 2 metus prieš pagrindinį turnyrą. Todėl nemaža dalis šio turnyro futbolininkų būna sulaukę 22 ar net 23 metų. Pavyzdžiui, šiais metais Čekijoje gali rungtyniauti visi žaidėjai, gimę 1992-ųjų sausio 1-ąją ir vėliau.

Teoriškai šiam turnyrui nėra per senas net atrodo jau visą amžinybę aukščiausiame lygyje žaidžiantis Londono „Arsenal“ saugas Jackas Wilshere‘as.

H.Kane‘as iš esmės save pasmerkia 3 metams su minimaliu poilsiu – šiemet turės geriausiu atveju dvi savaites, tada laukia klubinis sezonas, po kurio – Europos čempionatas, o tada dar vienas varginantis sezonas.

Nepasitenkinimų šaltinis

Ne visi džiaugiasi dėl to, kad daug laiko aikštėje praleidžiantys žaidėjai negali tinkamai pailsėti vasarą. Nėra ko stebėtis, jog Europos U-21 čempionatas dažnai įžiebia kibirkštis tarp šalių federacijų bei klubų. Ypač Anglijoje, kur nepakankamas žaidėjų poilsis itin dažnai įvardijamas kaip pagrindinė rinktinės nesėkmių priežastis.

Nevyniojant į vatą – Anglija šiemet turi ryškiausią viso U-21 čempionato žvaigždę – „Tottenham Hotspur“ puolėją Harry Kane‘ą. Jis pernai visuose turnyruose sužaidė 54 rungtynes ir pelnė 31 įvartį.

Šiemet H.Kane‘as prasimušė į pagrindinę Anglijos rinktinės sudėtį bei pelnė savo pirmąjį įvartį rungtynėse su Lietuva. Nors iki šiol už „Tris liūtus“ jis žaidė tik dukart, jo akcijos šovė taip aukštai ir taip staigiai, jog jau dabar jį galima vadinti svarbiu pagrindinės rinktinės žaidėju ir potencialiu Anglijos rinktinės atakų lyderiu kitų metų Europos čempionate.

54 rungtynės per sezoną yra didžiulis skaičius. Žaidėjui, atlaikiusiam tokį krūvį, labai reikalingas poilsis tam, kad kitą sezoną jis vėl būtų geriausios formos. Poilsis nelyginių metų vasarą taip pat reikalingas dėl to, kad kitą vasarą teks vykti į Europos čempionatą Prancūzijoje.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Jackas Wilshere'as vis dar
galėtų žaisti U-21 rinktinėje

„Tottenham“ H.Kane‘o išleisti į Čekiją nenorėjo ir tai buvo suprantama. Be kita ko, pasibaigus sezonui, klubas išvyko į posezoninį turą Australijoje, į kurį pasiėmė ir H.Kane‘ą. Provokacija prieš Anglijos futbolo asociaciją (FA)? Sakykime taip – variantas neatmestinas. Skraidymai į kitą pasaulio kraštą žaidėjo fizinei formai greičiausiai nebuvo naudingi. Tačiau FA tai buvo nė motais ir jie norėjo, kad H.Kane‘as žaistų Čekijoje. 

„Turiu pripažinti, jog nuovargio argumentas man nelabai patinka. Jeigu nori žaisti tarptautiniu lygmeniu, turi suvokti, jog turnyrai vyksta vasaromis“, – teigė Anglijos vyrų rinktinės treneris Roy‘us Hodgsonas.

Poilsio reikia visiems

Be abejo, galima sakyti, kad aukščiausio lygio atletų kūnai turi pakelti didžiulius krūvius, tačiau tai yra labiau „romantiškas“ ir su realybe mažai ką bendro turintis požiūris. Šiais laikais aukščiausio lygio futbolas reikalauja itin gero fizinio pasirengimo, o jam, be sunkaus darbo, reikalingas ir adekvatus poilsis. Jeigu jo nėra – žaidėjui, net jei jis ir labai jaunas, tai atsilieps arba padidėjusiu traumų skaičiumi, arba suprastėjusiu žaidimo lygiu.

Dar prieš 2009-ųjų Europos U-21 čempionatą „Arsenal“ treneris Arsene‘as Wengeras prašė tuometinio Anglijos U-21 trenerio Stuarto Pearce‘o į čempionatą nekviesti Theo Walcotto. Pagrindiniai argumentai – jis jau buvo prasimušęs į pagrindinę rinktinę bei jautė poreikį pailsėti po sezono.

Kaip dažniausiai atsitinka, ginčą tarp klubo ir rinktinės laimėjo rinktinė ir T.Walcottas vyko į Europos U-21 čempionatą Švedijoje. Ten Anglija nužygiavo iki pat finalo, kur juos 4:0 sutriuškino jau minėta Vokietijos rinktinė su būsimu T.Walcotto komandos draugu M.Ozilu priešakyje.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Theo Walcottas

„Arsenal“ baimės tada virto realybe – kitą sezoną T.Walcottas niekaip nesugebėjo įgyti geros formos bei nuolat gydėsi traumas ir tai jam kainavo vietą 2010-ųjų Pasaulio čempionate. Nenuostabu, kad A.Wengeras pirštais badė būtent į Anglijos futbolo asociaciją.

Galime sakyti, jog panašų efektą žaidėjams turi ir Pasaulio bei Europos čempionatai. Tačiau pagal juos, skirtingai nei pagal jaunimo čempionatus, nacionalinės lygos stato savo tvarkaraščius. Tarkime, sezonas, po kurio vyks Europos čempionatas, visada prasidės 1–2 savaitėmis anksčiau ir lygiai taip pat anksčiau ir baigsis. O sezonas po Europos čempionato prasidės tomis pačiomis 1–2 savaitėmis vėliau, kad ten dalyvavę žaidėjai turėtų bent truputį daugiau poilsio.

Šiemet tarp paskutinių Europos U-21 čempionato rungtynių ir klubinio sezono Anglijoje pradžios tėra viso labo šiek tiek daugiau nei 30 dienų. Per tą laiką žaidėjas turi spėti ir pailsėti, ir atlaikyti fizinio pasirengimo treniruotes prieš naują sezoną. Misija praktiškai neįmanoma.

Nebaigtas darbas?

Galima sakyti, jog jaunimo rinktinių darbas nėra skinti laurus tarptautinėje arenoje, o ugdyti žaidėjus vyrų komandai. Tačiau pasakykite tai žmogui, kurio darbas priklauso nuo to, kokius rezultatus jis parodys Europos U-21 čempionate.

Tačiau yra ir kita medalio pusė, ypač kai kalbame apie H.Kane‘ą. Visų pirma, pati „Tottenham“ puolimo žvaigždė norėjo atstovauti savo šaliai Europos U-21 čempionate, nes buvo svarbus komandos žaidėjas atrankos cikle. Nevykdamas į Čekiją jis iš esmės nubrauktų visą dvejų metų darbą, nors žiūrint iš racionaliosios pusės – tai, ko gero, būtų teisingas sprendimas.

Tokiu būdu H.Kane‘as save iš esmės pasmerkia trejiems metams su minimaliu poilsiu – šiemet jis jo turės geriausiu atveju dvi savaites, tada laukia klubinis sezonas, po kurio – Europos čempionatas, o tada dar vienas varginantis sezonas.

Anglijos FA argumentas prieš „Tottenham“ taip pat labai aiškus – davėte mums H.Kane‘ą atrankoje, duokite ir čempionate. U-21 rinktinės treneris Garethas Southgate‘as nori remtis tais žaidėjais, kurie rinktinę atvedė į Čekiją. Jo noras rinktinėje turėti H.Kane‘ą suprantamas, kadangi jo darbas bus vertinamas pagal tai, kaip rinktinė pasirodys Europos čempionate.

Ir iš tikrųjų, G.Southgate‘as liko visiškai lojalus savo žaidėjams. Anglijos U-21 rinktinėje galėtų žaisti daugelis kitų garsių šalies futbolininkų, kaip Alexas Oxlade'as-Chamberlainas, Raheemas Sterlingas ar Jackas Wilshere‘as, tačiau jų kandidatūros nebuvo rimtai svarstytos. Beje, pastarojo paslaugas U-21 rinktinei siūlė pats A.Wengeras, motyvuodamas tuo, jog traumų nukamuotam saugui reikia žaidybinės praktikos ir tokio pobūdžio turnyras padėtų jam grįžti į formą.

Tačiau G. Southgate‘as nukirto šaltakraujiškai – J.Wilshere‘o mums nereikia. Tad pasidaro akivaizdu, jog H.Kane‘o kvietimas labiau reiškia norą užbaigti pradėtą darbą, o ne siekį surinkti stipriausią įmanomą komandą jaunimo čempionatui.

Ginčas – be pabaigos

Klubų ir rinktinių ginčai turbūt yra tokie pat seni, kaip pats futbolas. Be abejo, šiais laikais jie tapo dar aštresni, kadangi didėja tiek žaidėjų algos, tiek fiziniai krūviai, kuriuos jiems tenka atlaikyti sezono metu.

Ir įdomiausia tai, jog abiejų pusių argumentai iš esmės būna teisingi. Klubas moka pinigus žaidėjui už tai, jog jis komandai duotų kiek įmanoma daugiau naudos, o ne už tai, kad naudotųsi jų medicinine infrastruktūra.

Tuo tarpu šalis yra lygiai taip pat suinteresuota laimėti. Ypač kai kalbame apie Angliją, kur spauda žaidėjus kala prie kryžiaus po kiekvieno nesėkmingo turnyro. Geras pasirodymas ypač svarbus dabar, kai nesėkmingi tarptautiniai turnyrai tiesiog seka vienas kitą.

Lygiai taip pat galima suprasti ir G.Southgate‘ą. Galima sakyti, jog jaunimo rinktinių darbas nėra skinti laurus tarptautinėje arenoje, o ugdyti žaidėjus vyrų komandai. Tačiau pasakykite tai žmogui, kurio darbas priklauso nuo to, kokius rezultatus jis parodys Europos U-21 čempionate.

Paulius Viluckas – futbolą įdėmiai seku jau daugiau nei 7 metus ir per tą laiką savo galvoje sukaupiau daug žinių ir faktų, kuriais noriu pasidalinti. Atidžiai domiuosi Anglijos, Ispanijos, Vokietijos ir ypač Italijos futbolo lygomis. Džiaugsiuosi, jeigu perskaitęs mano rašinius bent vienas futbolo nesekantis žmogus susidomės šia sporto šaka.