Rugpjūčio 18 d. Kauno „Akropolyje“ įvyko S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos projekto pristatymas. Paskelbta, jog dėl kritikos sulaukusio detaliojo plano korektūros ilgą laiką strigęs techninis projektas paruoštas, leidimas statyboms suteiktas, tad belieka duoti startą viešajam konkursui. Techniniame projekte buvo numatyta ir rekonstrukcijos kaina – 25 mln. eurų.
Konkurse panoro dalyvauti 7 įmonės. Tačiau nė vienas iš pasiūlymų neatitiko konkursinių sąlygų – visų įmonių pateiktos sumos viršijo numatytąją rekonstrukcijos darbų sąmatą, tai yra 25 mln. eurų.
Skelbta, jog dalį šios sumos – 5 mln. eurų, sudarys ES lėšos, likutį Kauno miesto savivaldybė ir Vyriausybė dengs perpus. Nors spalį kilo problemų dėl vyriausybinės biudžeto dalies (Vyriausybė atsisakė finansuoti stadiono rekonstrukciją – biudžeto projekte investicijos kitąmet nebuvo numatytos), visi nesusipratimai galiausiai buvo užglaistyti lapkritį – premjeras Saulius Skvernelis patikino, jog žadėta suma vis dėlto bus skirta ir kitąmet Kauną pasieks stadiono rekonstrukcijai skirti 1,5 mln. eurų. Didžiausią finansavimo intensyvumą Vyriausybė planuoja 2019 m.
Stadiono rekonstrukcijos darbų viešųjų pirkimų procedūros pradėtos rugsėjo pabaigoje. Trečiadienį atplėšus stadiono rekonstrukcijos konkurso vokus paaiškėjo, kad nustatyti nugalėtojui prireiks dar vieno raundo. Visų konkurse dalyvavusių kompanijų pasiūlymai viršijo Kauno miesto savivaldybės nustatytą maksimalią darbų kainą, siekusią 25 mln. eurų. Iš viso konkurse dalyvavo 7 statybų bendrovės.
15min primena, jog analogiška situacija susiklostė ir perkant Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus. Ar tai reiškia, kad Kauno valdžia nusimatė per mažą tokiems projektams biudžetą? O gal konkurso dalyvės tokiu būdu sutarė pakelti sutarties kainą? Į visus klausimus atsakys tolimesnė konkurso eiga.
Naujas konkursas – nauja pasiūlymų riba
Kauno miesto savivaldybė po dviejų savaičių skelbs atnaujintą konkursą, kurio rezultatai, jei nenutiks nieko netikėto, paaiškės sausio mėnesio viduryje. Konkurse bus numatyta jau kiek didesnė pasiūlymus ribojanti rekonstrukcijos darbų kaina, tačiau kokia ji, Kauno valdžia dar neatskleidžia.
„Gavome septynis pasiūlymus. Tai rodo, jog objektas patrauklus ir dėl teisės jį statyti verda nuožmi kova. Kauno miesto savivaldybė visus darbus daro nešvaistydama pinigų ir mokėdama adekvačią rinkos kainą. Mūsų skaičiavimais, 25 mln. eurų yra visiškai pagrįsta kaina šiam projektui. Deja, ji statybinėms kompanijoms pasirodė šiek tiek per maža, todėl skelbdami naują konkursą ją pakoreguosime“, – 15min teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Koks buvo mažiausias ir koks didžiausias pasiūlymas, Kauno valdžia atskleisti negali. Negali ji atsakyti ir į klausimą, ar visos konkurse pasiūlymus pateikusios įmonės yra įsikūrusios Lietuvoje, – tokią informaciją teikti draudžia įstatymas. Tačiau rugpjūtį vykusiame viešame projekto pristatyme administracijos direktorius G.Petrauskas užsiminė, jog Kaune lankėsi lenkų bei vokiečių didelių statybinių organizacijų vadovai, kurie su džiaugsmu laukia šio konkurso. Tad tikėtina, kad nors vienas iš pasiūlymų atkeliavo ir iš užsienio.
Iš kur gaus papildomų lėšų, jei vis dėlto ir antrojo bandymo metu visi pasiūlymai viršys 25 mln. eurų, Kauno valdžia dar nežino.
Atidarymas planuojamas 2019 m. pradžioje
Sportinių renginių – futbolo rungtynių ar lengvosios atletikos varžybų – metu stadionas po rekonstrukcijos talpins 15 tūkst. žiūrovų. Koncertų metu talpa išaugs dvigubai – iki 30 tūkst. Svarbiausi techniniai sprendimai: numatyta Lietuvoje dar neregėta šildoma natūrali aikštės danga su laistymo ir drenažo sistemomis (tai aikštės naudojimą pratęs keturiems mėnesiams), virš visų tribūnų iškils stogas, bus įrengtos naujos stadiono konstrukcijos, Ąžuolyno pusėje pastatyta VIP tribūna, rekonstruotos potribūninės erdvės.
Iš pradžių norėta atlikti tik kosmetinį stadiono konstrukcijų remontą, renovuoti lavoną, kaip anksčiau yra teigęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, užpildyti tuščias erdves, tačiau galiausiai apsispręsta palikti tą patį tik cokolinį aukštą, o ant jo statyti naujas tribūnų konstrukcijas. Toks sprendimas priimtas siekiant ilgaamžiškumo.
1936 m. pastatyto, o 1969–1979 m. rekonstruoto stadiono fasadas, pasak projekto autorių, bus išskirtinis – dominuos medis, taip sukuriant aliuzija, jog statinys – Ąžuolyno dalis.
Jei konkursas nepateiks daugiau staigmenų, stadiono atidarymas planuojamas 2019 m. I–II ketvirtį. Tuomet Lietuva turės ne tik naują stadioną, bet ir naujas galimybes rengti ir organizuoti aukščiausio lygio sporto, kultūros renginius bei koncertus, kurių tik daugės artėjant 2022 m., kuomet Kaunas bus Europos kultūros sostinė.
