Dar pirmajame kėlinyje lietuvius į priekį galėjo išvesti nuostabią progą turėjęs Matas Vareika, tačiau iš kelių metrų Kauno rajono „Hegelmann“ žaidėjas smūgiavo į virpstą.
Po pertraukos Estija tik didino Lietuvos vartų spaudimą, ilgiau kontroliavo kamuolį, o lietuviams buvo sudėtinga rasti išėjimus į atakas.
Galiausiai įvartis prie Edvino Gertmono vartų subrendo 82-ąją minutę. Markas Andersas Lepikas baudos aikštelės kampe gal ir ne taip kaip norėjo pataikė į kamuolį, tačiau šis pasišokinėdamas įriedėjo į vartų kampą.
„Praleidome kažkokį stebuklingą įvartį, nežinau, kaip ten jis įkrito“, – stebėjosi po rungtynių E.Gertmonas.
„Iš krūvos smūgiavo, net nemačiau, kaip jis smūgį atliko. Kai pamačiau, kamuolys jau už manęs buvo. Galvojau vytis, nepasivijau. Kuriozinis, bet tokių būna“, – atsiduso Rumunijoje rungtyniaujantis vartininkas.
Estijos džiaugsmas truko gana trumpai – jau po dviejų minučių Lietuvos rinktinė galiausiai surengė kokybišką ataką, kurios smaigalyje atsidūrė Giedrius Matulevičius. Vilniaus „Žalgirio“ saugas keliais lietimais kantriai suklaidino varžovus ir užtikrintai siuntė kamuolį į vartus.
„Gera ataka, įžaistas kamuolys krašte. Reikėjo mušti įvartį, tad atsidūriau priekyje. Justas atliko gerą perdavimą tarp kojų, įvertinau tą situaciją, apsisukau, atėjo dar vienas žmogus, atlikau papildomą lietimą ir įmušiau įvartį“, – epizodą komentavo įvarčio autorius.
Netrukus Fiodoras Černychas turėjo progą nunešti Dariaus ir Girėno stadiono stogą, tačiau jo smūgiuotas kamuolys drebino virpstą.
90 minučių baigėsi lygiosiomis 1:1, tad komandos stojo mušti baudinių. Pirmieji du lietuvių smūgiai, kuriuos atliko Justas Lasickas ir Fiodoras Černychas, nebuvo sėkmingi – kamuolius atmušė vartininkas Karlas Andre Vallneris.
Ir nors vėliau Artemijus Tutyškinas, Arvydas Novikovas ir Linas Klimavičius neklydo, o vieną varžovų smūgį atrėmė E.Gertmonas, to neužteko – 20-mečio „AS Roma“ priklausančio talento Martino Vetkalo tikslus smūgis įteikė taurę estams.
„Pasiruošimas irgi turi daug reikšmės, bet yra ir loterijos. Estai mušė geriau, būkim teisingi“, – kalbėjo E.Gertmonas.
Baltijos taurė ir vėl negrįžo į Lietuvą. Pastarąjį kartą lietuviai ją iškovojo seniai – dar 2010-siais.
„Per pagrindinį rungtynių laiką finalo nepralaimėjome. Aišku, 11 metrų baudinių serija visad yra loterija, – po rungtynių dėstė treneris E.Jankauskas. – Mes kiekvieną dieną treniravomės, mušėme tuos baudinius po treniruočių, bet čia loterija. Deja, mums joje nepavyko ištraukti laimingo bilieto. Pačios rungtynės, teisingai pastebėjote, kamuolio laikymo jose buvo mažiau, nors neleidome kažko labai pavojingo sukurti iki to sėkmingo estų epizodo.
Puolėjas blogai pataikė, bet tai ir suklaidino vartininką. Iškart grįžome, pasiekėme puikų įvartį, turėjome dar vieną progą – Fedia pataikė į virpstą. Be galo apmaudu, nes manau, kad verti buvome pakelti taurę į viršų mes.
Tenka pasveikinti priešininkus, kurie irgi mane kažkiek nustebino. Jie darė mažiau techninių klaidų, kas mums irgi neturėtų būti būdinga. Netikslių perdavimų buvo per daug mūsų lygiui. Taip kontrolė pereina į varžovų rankas, mes nesugebame kamuolio išlaikyti, priešininkai neeikvoja energijos. Šitame komponente – kamuolio laikyme – nebuvome savo lygyje.“
– Treneri, kaip manote, jei formatas pasikeistų ir būtų žaidžiamas pratęsimas, ar rungtynių tėkmė tokiu atveju būtų palankesnė Lietuvai?
– Čia tik spėlioti galima. Vyrai kovėsi, žaidė iki galo. Praleidę įvartį 82 minutę, po dviejų minučių sugrįžome – nuostabų įvartį mušė Matulevičius, iškart turėjome dar vieną progą, padarėme spaudimą jų vartams. Koks tas būtų pratęsimas, kita baudinių serija, jei eitume mušti iš naujo – nesužinosime. Baudinių serijos visad yra loterijos dalis.
– Edvinas Gertmonas jau antroje Baltijos taurėje pralaimi baudiniuose, po rungtynių jis atrodė labai susikrimtęs. Ar radote paguodos žodžių?
– Prieš baudinių seriją, po jos vyrams pasakiau, kad tai loterija. Kiek besitreniruosi, kas yra stovėjęs prie balto taško, žino, kaip viskas atrodo, kad įtampa duoda savo, apie save primena rungtynių reikšmė.
Mano noras buvo nuimti įtampą prieš seriją, o pralaimėjus reikia pasakyti paguodos žodį, nes visi norėjo įmušti. Iš šitų rungtynių turime išsinešti pozityvius dalykus, kovą iki galo. Mes nenuleidome rankų, nors ne viskas pavyko. Žaidėjai žino, kad gali geriau.
– Iki Estijos rinktinės įvarčio varžovai daug daugiau laiko leido Lietuvos aikštės pusėje. Kodėl niekaip nepavyko perlaužti rungtynių tėkmės?
– Estai buvo ramesni su kamuoliu. Ar tai jų nuopelnas, ar mūsų presingo momentai nebuvo gerai išpildyti, tokias detales galima atsakyti tik peržiūrėjus įrašą. Nežaidėme rungtynėse tam, kad nuvestume jas iki baudinių serijos.
Mažiausiai jos norėjau, bet tokį scenarijų diktavo rungtynių eiga. Kamuolio kontrolėje estai buvo geresni, nors jų kamuolio laikymas gal nelabai aštrėjo. Tai mus turėtų erzinti, nes mes norime daugiau turėti kamuolį ir tas nelabai pavyko.
– Kaip jums, kaip buvusiam puolėjui, patiko Giedriaus Matulevičiaus įvartis?
– Nuostabus išpildymas. Pasimetė, užsikirto, paguldė priešininką. Giedrius jau yra šiemet pademonstravęs gebėjimus mušti įvarčius, bet prie tokios įtampos taip išspręsti situaciją – bravo.
