„Hajduk“ yra daugiau nei klubas“, – 15min pabrėžė vienas Kroatijos futbolo žurnalistas, kai išgirdo klausimą, ką Splito ekipa reiškia kroatams.
Nors pastaraisiais dešimtmečiais Splito „Hajduk“ jau neprimena tos galingos komandos iš praėjusio amžiaus, kėlusios problemų ir Europos stipriausiems, už pačią Kroatijos valstybę senesnis klubas vis dar išlaiko ypatingą statusą 4 mln. gyventojų pasaulio vicečempionų valstybėje.
Negandų purtytas ir mėtytas nuostabaus miesto prie Adrijos jūros futbolo klubas šį sezoną Kroatijos pirmenybėse žengia tik penktas ir jau įprato likti be trofėjų – pastarąjį kartą „Hajduk“ žaidėjai taurę virš galvų kėlė dar 2013 metais, kai Splito klubas laimėjo Kroatijos taurę.
Nepaisant to, lūkesčiai, keliami „Hajduk“ ekipai, išlieka aukšti. Šešis kartus Kroatijos čempione tapusiai komandai kiekvieną sezoną keliami aukščiausi tikslai, o iš geriausiu 2020 m. Kroatijos lygos sporto direktoriumi išrinkto M.Nikoličiaus tikimasi stebuklo.
37-erių futbolo vadybininkas jau išspaudė maksimumą iš „HNK Gorica“ klubo, kurį per kelerius metus iš antrosios Kroatijos lygos pavertė į galimai būsimą šalies čempionato prizininką, ateinančią vasarą turbūt debiutuosiantį ir UEFA turnyruose.
Užauginęs Kroatijos futbolo nykštuką, dabar M.Nikoličius bandys prikelti miegantį kroatų milžiną.
Kroatijos pasididžiavimas
„Hajduk“ klubo istorija neprimena kitų futbolo komandų.
Ypatingą statusą Splito komanda įgavo dar Antrojo pasaulinio karo metu. Už pačią Kroatijos valstybę senesnį 1909 metais įkurtą „Hajduk“ šalį įtraukus į Jugoslavijos sudėtį norėta paversti pavyzdiniu visos valstybės klubu.
Ilgamečiam Jugoslavijos vadovui Josipui Brozui Tito taip patiko Adrijos jūros pakrantės klubas ir jo žaidėjai, kad šis pasiūlė jį perkelti į Belgradą, kad iš Kroatijos kilęs revoliucionierius galėtų savo palaikomą komandą stebėti iš arti.
J.Brozo Tito svajonė neišsipildė – Splito komandos žaidėjai atsisakė kraustytis į dabartinę Serbijos sostinę, o tai lėmė Belgrado „Partizan“ klubo atsiradimą.
Nepaisant to, „Hajduk“ išliko Jugoslavijos šeimininko mylimiausia komanda ir jau netrukus tapo dominuojančia jėga Jugoslavijoje bei gerbiama komanda visoje Europoje.
Geriausius laikus „Hajduk“ išgyveno dar praėjusiame amžiuje, šeštajame ir aštuntajame jo dešimtmečiuose. Nesuiręs per karą, kaip daugelis kitų to meto komandų, Splito klubas greitai ėmė dominuoti Jugoslavijoje.
„Hajduk“ tapo šalies čempionais net trissyk per penkerius metus (1950, 1952 ir 1955 m.) ir įtvirtino savo, kaip ryškiausio šalies klubo, statusą.
Nors vėliau sekė keliolika sunkesnių metų, labiausiai susijusių su kitų iki dabar žymių klubų – Belgrado „Partizan“, Belgrado „Crvena zvezda“ ir Zagrebo „Dinamo“ – iškilimu, į viršūnę „Hajduk“ grįžo aštuntajame dešimtmetyje.
1971-aisiais Splito ekipa po 16 metų pertraukos susigrąžino Jugoslavijos čempionų titulą, tą pakartojo ir 1974, 1975 ir 1979 metais, o tuo pačiu metu jau kėlė bangas ir tarptautiniuose vandenyse.
1972-1973 m. sezone „Hajduk“ žengė iki pat Europos Taurių laimėtojų taurės pusfinalio, pakeliui įveikdamas Norvegijos, Velso ir Škotijos klubus. Splito komandą sustabdė tik „Leeds United“ iš Anglijos.
Europoje „Hajduk“ spurdėjo dar artimiausius keliasdešimt metų. Kroatijos klubas du sykius pasiekė Europos taurės (dab. UEFA Čempionų lygos) ketvirtfinalį, sykį žaidė Taurių laimėtojų taurės ketvirtfinalyje, po kartą pateko į UEFA taurės (dab. UEFA Europos lygos) pusfinalį ir ketvirtfinalį.
Tarp tuo laikotarpiu „Hajduk“ įveiktų žymių Europos klubų buvo Eindhoveno PSV, „Valencia“, Londono „Arsenal“ ir „Tottenham Hotspur“.
Splito „Hajduk“ pasiekimai
- Kroatijos čempionai – 6 kartus;
- Kroatijos taurės laimėtojai – 6 kartus;
- Kroatijos Supertaurės laimėtojai – 5 kartus;
- Jugoslavijos čempionai – 9 kartus;
- Jugoslavijos taurės laimėtojai – 9 kartus;
- Geriausias pasiekimas Europos taurėje/Čempionų lygoje – ketvirtfinalis;
- Geriausias pasiekimas UEFA taurėje/Europos lygoje – pusfinalis.
„Hajduk“ priešakinėse pozicijose buvo ir Kroatijai atkūrus nepriklausomybę 1991-aisiais. Su trumpam pavadinimą iš „Dinamo“ į „Croatia“ pakeitusia Zagrebo komanda Splito klubas lenktyniavo dėl šalies čempionų taurių, kurių „Hajduk“ surinko šešias 1992, 1994, 1995, 2001, 2004 ir 2005 m. Antro pagal dydį Kroatijos miesto komanda nebuvo pastumdėlė ir Europos turnyruose, o sėkmingiausiame 1994-1995 m. sezone ji žygiavo iki pat Čempionų lygos ketvirtfinalio.
Bet tada prasidėjo juodas „Hajduk“ laikotarpis, besitęsiantis iki pat šiolei.
Po krizių – suveržti diržai
Pirmoji krizė „Hajduk“ užklupo iš karto po sėkmingiausiu klubo istorijoje laikomo 1994-1995 m. sezono, kai kelerius metus „Hajduk“ skendėjo skolose ir nesugebėjo prilygti amžinam varžovui iš Zagrebo, bet dar niūresni laikai Splito klubui atėjo 2012-aisiais.
Finansiškai beveik iki bankroto nuvarytas klubas tam, kad išsigelbėtų, buvo priverstas griebtis paskolos iš Splito miesto. Taip ilgus metus privatiems asmenims priklausiusi komanda perėjo miesto globon ir turėjo susiveržti diržus.
Šiuo metu sunkius laikus užnugaryje palikęs, bet nė iš tolo tos didingos praėjusio amžiaus komandos jau neprimenantis „Hajduk“ klubas savo finansais stipriai lenkia stipriausias Lietuvos komandas, bet europiniame kontekste jų biudžetas yra pakankamai kuklus.
2019 metais „Hajduk“ operavo 21,8 mln. eurų suma, bet į ją buvo įtrauktos ne tik išlaidos komandai, bet ir administracinės išlaidos, dublerinių komandų išlaikymas bei nemenkas kąsnis skolų dengimui.
Anot 15min šaltinių, šiame sezone, kai klubas neteko dar ir didelės dalies pajamų iš sirgalių, žaidėjų atlyginimams turėtų būti išleisti apie 8 mln. eurų. Tai gerokai daugiau nei Vilniaus „Žalgirio“ ir Marijampolės „Sūduvos“ finansai sudėjus – stipriausi Lietuvos klubai pastaraisiais metais išleisdavo vos po 1,5–2,5 mln. eurų per sezoną.
Kroatijoje pagal išlaidas žaidėjams „Hajduk“ jau nusileidžia ne tik vien už žaidėjų pardavimus net iki 20 mln. eurų per metus surenkančiam ir iš viso net po 40–50 mln. eurų kiekvieną išleidžiančiam „Dinamo“, bet ir per pastarąjį dešimtmetį iškilusiai 2017 m. čempionei „Rijeka“ ar stabiliam „Osijek“ klubui.
Tiesa, pagal išleidžiamus pinigus „Hajduk“ lenkia greitai augantį buvusį M.Nikoličiaus klubą „HNK Gorica“, kuris pastaraisiais metais gavo nemažai pajamų iš žaidėjų pardavimų.
Nepaisant susitraukusių kišenių, Kroatijoje vis dar tikima „Hajduk“ finansiniu potencialu – ne tik dėl legendinės klubo praeities, bet ir dėl savo pramone stipraus Splito miesto ir iš to išplaukiančių galimybių.
Ilgos Zagrebo rankos
Kai kurie „Hajduk“ sirgaliai dėl savo mylimos komandos negandų kaltina ne beveik iki bankroto jį nuvariusius komandos vadovus, o iki pat Splito siekiančias ilgas rankas iš Zagrebo.
„Hajduk“ Kroatijoje visais laikais turėjo ryškią atsvarą – sostinės „Dinamo“ klubą. Dažniausiai ši priešprieša vadinama Kroatijos derbiu, bet kartais jai klijuojama ir dar skambesnė etiketė – amžinasis derbis.
Ilgus metus tai buvo laukiamiausias reginys dėl futbolo pakvaišusioje valstybėje, kuri tarsi sustodavo 22 abejų komandų futbolininkams žengus į aikštę Zagrebe arba Splite.
Nors Jugoslavijos laikotarpiu „Hajduk“ buvo sėkmingesnė komanda, Splite visuomet buvo juntamas nepasitenkinimas dėl Zagrebo komandos.
15min kalbinti kroatai pasakoja, jog industrinis šalies centras ir uostas Splitas visada buvo darbininkų klasės miestas, jautęs Zagrebo priespaudą.
Anksčiau, dar Jugoslavijos laikais, „Hajduk“ sirgaliai kaltindavo „Dinamo“ klubą už vis pasikartodavusius policijos reidus Splito komandos rungtynių metu, kai būdavo suimami šimtai „Hajduk“ aistruolių. Vėliau, Kroatijai jau atkūrus nepriklausomybę, Splitas vis mesdavo šešėlį ant nešvarių „Dinamo“ darbelių pasitelkiant įtakingus politinius veikėjus ar įtaką Kroatijos futbolo federacijoje.
Ypač tai paūmėjo per Zdravko Mamičiaus valdymo erą „Dinamo“ klube. Jam šeimininkaujant sostinėje, „Dinamo“ tapo kone neįveikiamu Kroatijos galiūnu, šalies čempionatą laimėjusiu net 11 sykių iš eilės, o Splite beveik neabejojama, kad tai neribota Z.Mamičiaus įtaka Kroatijos futbole nustūmė „Hajduk“ į paraštes ir privedė klubą prie bankroto slenksčio.
Tiesa, Z.Mamičiaus pasaulio vicečempionų šalies futbole nėra jau penkmetį po to, kai buvo atskleisti nešvarūs jo darbeliai. Dar 2018 m. jis buvo nuteistas 6,5 metų už grotų dėl nelegalių Lukos Modričiaus ir Dejano Lovreno sandorių, kai buvo „išplauta“ net apie 15 mln. eurų ir valstybei nesumokėta per 1 mln. eurų mokesčių.
Kaltu pripažintam Z.Mamičiui teko sprukti iš Kroatijos ir ieškoti prieglobsčio Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur jis slapstosi iki šiol.
Tiesa, kroatai pabrėžia, kad nors konkurencija tarp „Dinamo“ ir „Hajduk“ visais laikais buvo didžiulė, ji niekada neperauga į nesveiką lygmenį. Zagrebo ir Splito klubų sirgaliai turi ir nemažai bendrų priešų, pavyzdžiui, serbus, o žaidžiant rinktinei susivienija ir išvien palaiko nacionalinės komandos žaidėjus.
„Būti iš Splito reiškia sirgti už „Hajduk“
Nors pastaraisiais dešimtmečiais jų klubas jau nepriklausė Europos futbolo elitui, „Hajduk“ sirgaliai išlieka vienais geriausių žemyne.
34 tūkst. vietų Poljudo stadionas, dažnai pavadinamas „Poljudska Ljepotica“ (Poljudo gražuoliu), ne pandemijos metu niekada nebūna apytuštis, o „Hajduk“ futbolininkai, net ir kapanodamiesi Kroatijos lygos viduryje, jaučia didžiulį palaikymą iš tribūnų.
Kroatų teigimu, būtent „Hajduk“ sirgaliai pirmieji Europoje susibūrė į organizuoto palaikymo grupę.
Pasakojama, jog Splito ekipos sirgaliai užsiimti organizuotu palaikymu užsimanė grįžę iš 1950 m. pasaulio futbolo čempionato, vykusio Brazilijoje.
Kroatai buvo taip sužavėti atsidavusiais brazilų futbolo sirgaliais, kad ir patys panoro rinktis į stadioną ir atiduoti visą savo širdį palaikydami savo miesto komandą.
Nenuostabu, kad ir „Hajduk“ sirgalių grupuotės pavadinimą nuspręsti pasiimti iš portugalų kalbos, kuria šnekama Brazilijoje. Taip Splito futbolo tvirtovėje atsirado „Torcida“ – nuo portugališko žodžio „torcer“, reiškiančio „palaikyti“.
Legenda teigia, jog šį pavadinimą sirgaliams pasiūlė Bernardas Vukašas – „Hajduk“ legenda, dar iki šiol laikomas bene geriausiu visų laikų klubo futbolininku.
Nors pradžia buvo graži, „Torcida“ greitai susidūrė su jugoslavų valdžios priespauda.
Belgrado kabinetuose šeimininkaujantiems kostiumuotiems ponams nepatiko idėja apie organizuotą ir sunkiai kontroliuojamą grupę, kuri išpopuliarėjo žaibiškai – prie „Torcidos“ per keletą mėnesių prisijungė keli tūkstančiai Splito gyventojų.
J.Brozo Tito nurodymu „Hajduk“ aistruolių veiklą buvo bandyta apriboti, šimtai ar tūkstančiai sirgalių buvo suimami policijos, bet jų entuziazmas ir aistra futbolui dėl to nedingo. Netgi priešingai – neapykanta Belgrado ir, daugelio manymu, Zagrebo pasiųstiems policininkams tik dar labiau suvienijo ir išaugino „Hajduk“ sirgalių būrį bei sustiprino klubo ryšį su miestu.
„Būti iš Splito reiškia sirgti už „Hajduk“, – dažnai mėgstama sakyti antrame pagal dydį Kroatijos mieste.
Turbūt ne be reikalo legendiniame Kroatijos mieste žaidėjams draudžiama rinktis 12-ąjį marškinėlių numerį. Jis yra neliečiamas ir skirtas 12-ajam „Hajduk“ žaidėjui – sirgaliams.
Tiesa, pastaraisiais dešimtmečiais „Hajduk“ aistruoliai Europoje skamba ne tik dėl įspūdingo palaikymo, bet ir dėl agresijos išpuolių.
Šimtais ar tūkstančiais su komanda į išvykas traukiantys „Torcida“ nariai jau ne sykį pasižymėjo muštynėmis ar apgadintu inventoriumi, o vienas paskutinių jų išpuolių įvyko 2017 metais Liverpulyje, kai „Hajduk“ sirgaliai šėlo „Goodison Park“ stadione po rungtynių su „Everton“ klubu.
Unikalus valdymo modelis
Tai, kad „Hajduk“ Splito žmonėms yra daugiau tik eilinis futbolo klubas, įrodė ir pastaroji finansinė ekipos krizė prieš devynerius metus.
Nors klubą išgelbėjo miesto paskola, gyvuoti toliau jį įkvėpė ir sirgalių veiksmai.
Jie vienu metu net bandė perimti absoliutų klubo valdymą, o galiausiai išsikovojo teisę turėti savo žmones klubo valdyboje. Vos per kelerius metus prie „Hajduk“ bendruomenės prisidėjo 31 tūkst. žmonių – tai yra daugiau nei šeštadalis Splito gyventojų.
Jie kas kelerius metus renka valdybos narius, kurie, būdami atskaitingi visiems „Hajduk“ sirgaliams, rūpinasi klubo gerove ir skiria svarbiausius žmones, tokius kaip M.Nikoličius.
Tai šiek tiek primena „Barcelona“ klubo, turinčio net 150 tūkst. narių, valdymo modelį, tačiau kroatų teigimu, Splito klube sirgaliai turi didesnę valdymo galią dėl klubo priklausymo miestui faktoriaus.
Nors teoriškai klubas priklauso būtent Splito miesto savivaldai, ši iš esmės rūpinasi tik finansine „Hajduk“ valdymo dalimi, rinkdama biudžetą ir užtikrindama, kad praeityje pasitaikiusios finansinės duobės nepasikartotų ir kad skola valstybei būtų grąžinta.
Iš M.Nikoličiaus nori stabilumo
37-erių lietuvį į Splitą pasikvietė vos prieš kelis mėnesius „Hajduk“ prezidentu išrinktas Lukša Jakobušičius.
Mariną Babičių, kuriam vadovaujant klubas nusirito iki penktosios vietos Kroatijos pirmenybėse, pakeitęs kroatas kol kas palieka gerą įspūdį ekipos sirgaliams, o M.Nikoličiaus pasikvietimas Splite taip pat buvo įvertintas teigiamai.
Tiesa, Kroatijoje kalbama, kad lietuvis į Splitą pasuko ne iš gero gyvenimo. Teigiama, jog „Hajduk“ pasinaudojo šansu pačiupti geriausią praėjusių metų Kroatijos sporto direktorių po to, kai šis susipyko su „HNK Gorica“ komandos savininku Nenadu Črnko.
Į Splitą atvykusiam ir kojas apšylančiam lietuviui Adrijos jūros pakrantėje niekas jau nekelia čempioniškų tikslų, kaip buvo dar prieš gerus penkerius metus, kai „Hajduk“ sirgaliai vis dar nebuvo susitaikę su „Dinamo“ dominavimu šalyje.
Splito komanda per pastaruosius dešimtmečius ne vieną sykį buvo purtyta ne tik dėl tuščių kišenių, bet ir dėl daugybės eksperimentų. Nuo 1997 m. klube dirbo net 33 skirtingi vyr. treneriai, bent keliolika strategų buvo pakeisti per pastarąjį penkmetį, tačiau niekas vaisių neatnešė.
Po nesėkmingų metų „Hajduk“ sirgalių ir vadovybės lūkesčiai nukrito. Dabar pagrindinis komandos tikslas yra laimėti bilietą į tarptautines varžybas, be kurių Splito klubas rizikuoja likti pirmąsyk po 14 metų pertraukos.
Tą Kroatijos klubas mėgins padaryti su nauju vyr. treneriu, pradėjusiu darbą prieš dvi savaites – italu Paolo Tramezzani. Šveicarijoje ir Kipre dirbęs specialistas yra pažįstamas ir Lietuvos futbolo sirgaliams, nes 2017-aisiais jo vadovaujamą šveicarų „Sion“ klubą iš UEFA Europos lygos atrankos išmetė „Sūduva“.
Tiek jam, tiek M.Nikoličiui per likusius sezono mėnesius iškeltas tikslas stabilizuoti situaciją ir pasistengti pakovoti dėl vietos Europoje. Tą padaryti bus labai nelengva, nes Kroatijos pirmenybėse nuo trečiosios vietos, garantuosiančios vietą UEFA Konferencijų lygoje, „Hajduk“ skiria jau 10 taškų.
Tiesa, Splito ekipa į Europą gali prasmukti ir pro galines duris, jei netikėtai pirmą sykį nuo 2013-ųjų triumfuotų Kroatijos taurės turnyre.
Vis dėlto dar svarbiau už šio sezono pasiekimus „Hajduk“ sirgaliams bus stebėti komandos pokyčius. Pavargę nuo permainų karuselės jie nori ramybės ir užtikrintumo, o aukštus tikslus jie yra pasirengę nukelti į kitą sezoną.
