Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lenkijos vicečempionų nariu tapęs E.Girdvainis: „Tikslą pasiekiau ne per vieną dieną“

Po Panevėžio „Ekrano“ griūties 2015 metais kiek netikėtai į Ispaniją patraukęs Edvinas Girdvainis iš mūsų šalies trenerių radarų tarsi išnyko. Jaunimo rinktinei jis jau buvo per senas, o nacionalinei komandai – nereikalingas.
Kamilas Grosickis ir Edvinas Girdvainis
Kamilas Grosickis ir Edvinas Girdvainis / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Tačiau gynėjas rankų nesudėjo. Nuolat rungtyniaudamas Ispanijos trečioje lygoje jis darė viską, kad kažkada būtų įvertintas Lietuvos rinktinės trenerių bei klubų skautų, kurie dirba aukštesnio kalibro klubams.

Šie metai futbolininkui prasidėjo grandinine reakcija. Iš pradžių gynėjas sulaukė Edgaro Jankausko kvietimo į rinktinę, vėliau galimybės sužaisti starto sudėtyje, dar vėliau puikiu žaidimu su komanda iškovoti lygiąsias rungtynėse su Lenkija bei šią savaitę – užsitikrinti kontraktą su šios šalies vicečempionu Glivicės „Piast“ klubu.

„Nebuvo taip, kad kontraktą užsitarnavau per vieną dieną. Visus metus sunkiai dirbau, ruošiausi, todėl turėjo sėkmė nusišypsoti ir man. Aišku, dabar sunku įsivaizduoti, kaip greitai pasikeitė mano gyvenimas, tačiau labai džiaugiuosi, kad sunkus darbas pasiteisino“, – pokalbį su portalu futbolas.lt pradėjo E.Girdvainis.

– Edvinai, grįžkime į tą laiką, kai pirmąkart užsivilkote rinktinės marškinėlius. Tokiais atvejais neretai futbolininkai perdega. Jūsų atveju, tai net nekvepėjo. Iš kur toks pasitikėjimas?

– Nebuvo taip, kad nesijaudinčiau. Tačiau jaudulio jausmą turbūt permušė pastangos atiduoti visą save. Tikėjau, kad galiu ir apie nieką kitą negalvojau. Tam ruošiausi. Visus metus bendravau su psichologe Ieva Gircyte, kuri man nepaprastai padėjo.

– O kuo padėjo „Marbella“?

– Jei atvirai, tai daug kuo. Visų pirma, pamačiau ispanų futbolą bei jų profesionalumą siekiant rezultatų. Pasisėmiau daug naudingos patirties bei gavau galimybę varžytis su labai aukšto lygio futbolininkais.

– O kodėl neatsirado galimybės varžytis dar aukštesniu lygiu? Turiu omeny, tarkime, antrąjį divizioną.

– Kalbų buvo dėl komandos keitimo, tačiau nebuvo konkretumo. Sulaukęs „Piast“ pasiūlymo, tiesiog negalėjau atsisakyti. Šiuo metu manau, kad tai yra teisingiausias mano sprendimas.

– Tiesa, kad lenkai jus pastebėjo puikiai žaidžiant prieš jų šalį kontrolinėse rungtynėse?

– Nėra čia ko slėpti. Natūralu, kad po tų rungtynių atkreipiau didesnį dėmesį į save bei tai padėjo pasirašyti kontraktą.

– Grįžkime dar šiek tiek prie ispaniškojo laikotarpio. Kaip manote, kiek Lietuvos futbolininkų sugebėtų žaisti tokiu lygiu, koks žaidžiamas Marbeljoje?

– Tikrai ne vienas ir ne du. Lietuva turi gerų futbolininkų, kurie visiškai atitiktų „Marbella“ lygį bei padėtų jai siekti pergalių. Galbūt, yra viena detalė, kuri kartais mums lietuviams sutrukdo – tai adaptacija. Nenoriu kalbėti vardais, bet talento žaisti ten užtektų daug kam.

– Persikėlus į Lenkiją, netrūks nuostabaus Ispanijos oro?

– Tikrai pasiilgsiu tų karštų dienų (šypsosi). Bet aš lietuvis, reikia kažkada pamatyti, kaip atrodo sniegas. Tiesą sakant, tai yra dalykas, kurį mažiausiai imu į galvą.

– Kaip sureagavote, sužinojęs, jog yra galimybė persikelti į Lenkijos vicečempionų klubą?

– Natūraliai apsidžiaugiau, jog toks klubas pastebėjo mane. Iš tikro, dėl šio kontrakto labiausiai norėčiau padėkoti treneriui Edgarui Jankauskui, kuris manimi pasitikėjo bei suteikė šansą žaisti. Nėra lengva pastatyti jauną žaidėją, turintį minimaliai patirties, į tokią atsakingą poziciją.

– O kokia situacija su jūsų pozicija naujajame klube? Labai didelė konkurencija?

– Esame keturi vidurio gynėjai. Tiesa, yra ir daugiau žaidėjų, kurie, reikalui esant, drąsiai galėtų tapti vidurio gynėjais. Norėdamas išsikovoti vietą starto sudėtyje, turėsiu įdėti maksimaliai pastangų.

– Vicečempiono titulas visur ir visada įpareigoja stengtis žengti ir tą paskutinį žingsnį. Jau galvojote apie tai?

– Apie tai galvoti dar per anksti. Dabar reikia gerai pasiruošti sezonui ir žingsnis po žingsnio eiti jo link. Aišku, čempiono titulas būtų puiku.

– Kada pradedate treniruotes?

– Ketvirtadienį jau dirbau maksimaliai.

– Dažnai įprasta kažko linkėti kitiems, tačiau ko norėtumėte palinkėti sau?

– Norėčiau palinkėti kantrybės siekiant įsitvirtinti savo pozicijoje ir kiekvienose rungtynėse judėti į priekį. Tikrai norėčiau patekti į Europos lygos grupės varžybas, o tada iškovoti Lenkijos čempiono titulą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?