Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Leonidas Donskis: „Kovingos rungtynės su Anglija Lietuvos rinktinei būtų didelis pasiekimas“

Kovo 27 -ąją laukia neeilinis įvykis mūsų futbolo istorijoje – Lietuvos futbolo rinktinės dvikova su futbolo tėvynės Anglijos atstovais. Filosofas, visuomenės veikėjas Leonidas Donskis mano, kad dvikova legendiniame stadione su legendine komanda – puiki galimybė susitelkti lietuvių bendruomenei Jungtinėje Karalystėje.
Leonidas Donskis
Leonidas Donskis / Alvydo Januševičiaus nuotr.

LFF.lt svetainės skaitytojais L. Donskis pasidalijo mintimis apie savo santykį su futbolu, šio sporto reikšmę ir sąveiką su pilietiškumu bei rungtynių Anglijoje svarbą.

– Koks jūsų asmeninis santykis su futbolu, kaip reiškiniu, bei Lietuvos futbolu?

– Futbolas yra mylimiausia mano sporto šaka. Tai sportas, kurį aš labiausiai mėgstu ir myliu, bei sportas, kuris man gražiausias estetiškai, kuriuo mėgaujuosi. Geram futbolui esu neatsparus, aš jį pamatęs galiu sustoti ir pamiršti viską; nueiti į barą, kuriame rodomos rungtynės, ir iškart pasinerti į futbolo spektaklį.

Santykis su Lietuvos futbolo rinktine ir Lietuvos futbolu taip pat egzistuoja todėl, kad esu tos kartos atstovas, kuri augo su Vilniaus „Žalgiriu". Būdamas Klaipėdos vaikas prisimenu dar senąjį „Atlantą", gana gerą komandą, kuri žaidė Sovietų Sąjungos II lygoje kartu su „Žalgiriu" ir net gerokai pasipriešindavo pastarajam.

Paauglystėje mačiau „Žalgirio" triumfą, kai jis pateko į I lygą, o vėliau į aukščiausiąją ir tapo bronzos medalių laimėtoju. „Žalgiris" tapo komanda, mačiau jos didžiulį skrydį, ir tai buvo Lietuvos futbolo pakilimas. Turiu daug sentimentų Lietuvos futbolui, su daugeliu futbolo žmonių bičiuliauju.

– Numatoma, kad rungtynės Londone sutrauks rekordinį lietuvių sirgalių skaičių. Jūsų nuomone, ką išduoda tokia lietuvių elgsena, toks susidomėjimas? Ar ją galima būtų laikyti tautinės vienybės rodikliu?

– Iš dalies taip, nes sportas yra gana simbolinė sporto šaka, kuri suvienija šalį. Žinoma, Lietuva yra krepšinio šalis ir jis taip pat turi galią, bet pripažinkime, kad niekas pasaulyje taip neįkvepia ir nesiunčia tokios galingos žinios apie šalį, kaip futbolas ir futbolo komandos pergalės. Todėl, manau, šaliai pelnyti tokią pagarbą, simpatijos, susidomėjimo galima vien geru žaidimu futbolo aikštėje.

Apie ką liudija šitas susidomėjimas rungtynėmis Vemblio stadione Londone? Pirmiausia, Anglija yra legendinė rinktinė, o anglų klubinis futbolas, turbūt, yra geriausias pasaulyje. Rinktinė yra tarp geriausiųjų, bet ne pati geriausia. Nekelia abejonių, kad kaip Kanada ledo ritulyje, Anglija yra futbolo forpostas, tvirtovė. Rungtynės Londono Vemblio stadione yra simbolinis veiksmas: tu išmėgini save legendiniame stadione su legendine komanda ir šalyje, kurioje futbolas buvo išplėtotas iki pasaulinio lygio sporto.

Tai yra didelė proga lietuviams susitelkti. Sėkmės atveju, pavyzdžiui, sugebėjus pasipriešinti Anglijos rinktinei, būtų didelė sėkmė. Futbolas sutelkia žmones ir sukelia pasididžiavimą savo šalimi. Kita vertus, nepamirškime didelės lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje ir Londone. Žmonės neabejotinai susitelks, kad palaikytų Lietuvos rinktinę.

– Tad nudažyti Vemblį geltonai ir būti matomiems bei išgirstiems įmanoma?

– Esu įsitikinęs, kad lietuvių sirgaliai Vemblio stadione privers anglus labiau domėtis Lietuva ir ją iš naujo atrasti. Anglai žino Lietuvą nepalyginamai geriau, nei, tarkim, prieš 15–20 metų, todėl kad daug lietuvių gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Žino, kad esam darbštūs ir talentingi. Manau, daugelis lietuvių yra tapę Jungtinės Karalystės gyvenimo dalimi, todėl neabejoju, kad Lietuvos rinktinė ir jos fanatai, nusidažę geltonai  perkeltine ir tiesiogine prasme, paskatins dar labiau susidomėti Lietuva ir atkreipti dėmesį į Lietuvos futbolą.

Rungtynės Londono Vemblio stadione yra simbolinis veiksmas: tu išmėgini save legendiniame stadione su legendine komanda ir šalyje, kurioje futbolas buvo išplėtotas iki pasaulinio lygio sporto.

Ne paskutinėje vietoje yra faktas, kad esame žinomi kaip krepšinio šalis. Krepšinis Jungtinėje Karalystėje nėra populiari sporto šaka, turbūt, geriau britai žino Rūtą Meilutytę, gyvenančią Plymute ir pelnančią Lietuvai aukso medalius, bet abejoju ar gerai žino apie krepšinį. O futbolas yra futbolas – jeigu mūsų rinktinė neblogai pasirodys, tai yra didelė galimybė, kad šalis įgis dar daugiau žinomumo, matomumo ir pagarbos tų žmonių akyse.

– Visgi didžiai daliai lietuvių ir daliai sirgalių Londone bus aktualus rezultatas?

– Manau, kad čia dvilypis dalykas. Mums, kurie serga už savo šalį ir rinktinę, norisi gero rezultato. Kovingos lygiosios Londone būtų be galo daug, o jei daugiau – tai būtų didžiulis įvykis. Kovingos rungtynės jau būtų neabejotinai didelis mūsų pasiekimas. Manau, kad mūsų rinktinė gali tai pasiekti, nes ji yra gana gerai organizuota komanda.

Kovingos rungtynės jau būtų neabejotinai didelis mūsų pasiekimas. 

Žinoma, reikia suprasti, kad anglai yra stiprūs, turi beveik tobulą vadinamąjį „antrąjį aukštą". Visgi ir Lietuvos rinktinė yra gan aukšta ir gali pasipriešinti. Bet kuriuo atveju, tai yra sporto spektaklis, įvykis, savęs išmėginimas su garsia komanda. Jis yra prasmingas visiems žaidėjams, ypač jauniesiems. Aš akcentuočiau patį įvykį, patį susitikimą, kad tiktai mūsiškiai kovingai sužaistų. Kalbant apie rezultatą – fortūna yra permaininga.

– Jūsų nuomone, egzistuoja futbolo kultūra Lietuvoje? Kaip ją reiktų ugdyti?

– Futbolas Lietuvoje turi gražią tradicija ir yra gyvas. Kita vertus, krepšinis yra užvaldęs Lietuvą, tad tikėtis, kad futbolui bus skirta tiek pat dėmesio, finansinių galimybių, yra labai sunku. Vis dėlto, futbolo pozicijas reiktų ginti ir tą būtina daryti, nes turime tradicijų, legendinį Vilniaus „Žalgirio" klubą, kuris buvo pakėlęs Lietuvos futbolą į aukštumas, pagaliau, turime jaunų talentingų žaidėjų, žaidžiančių įvairiose užsienio komandose. Esame turėję žaidėjų, kurie žaidė tarp grandų, pavyzdžiui, Edgarą Jankauską.

Kitaip tariant, Lietuva tiesiog turi plėtoti futbolą ir su tuo yra susiję keli dalykai. Pirma, tai klubinis futbolas – svarbu, kad komandos būtų mylimos. Man gražus pavyzdys yra Gargždų „Banga". Yra tekę matyti, kaip šio nedidelio futbolo miesto, iš kurio yra kilę legendiniai žaidėjai, pvz., Arminas Narbekovas, gyventojai myli savo komandą, kaip jie švenčia „Bangos" pergales. Manau, jei Lietuvoje sustiprėtų toks futbolo sąjūdis, komandos sustiprintų ryšius su savo sirgaliais, padaugėtų futbolo klubų, atsirastų gera televizijos laida futbolui – tai būtų svarbūs žingsniai pagerinti mūsų futbolą.

Lietuvoje yra daug žmonių, kurie myli futbolą. Priklausau futbolą mylinčių fanatų neformaliam klubui, turiu skirtingų bičiulių, tarp kurių ir futbolininkai. Mokslo ir meno žmonių, kurie myli futbolą, yra daug. Manau, kad mes sutelkę pajėgas galėtume populiarinti futbolą ir ugdyti meilę futbolui, tam tikrą kultūrą. Futbolas turi tokią galią, sakyčiau, ir kultūrinės bei viešosios diplomatijos srityje, jis populiarina šalį.

Sutikite, yra šalių, kurios mylimos tiesiog dėl gero futbolo – žmonės gali mažai žinoti apie Argentiną ir Braziliją, bet jaučia simpatiją šioms šalims matydami nuostabų futbolą, arba tokioms šalims kaip Nyderlandai. Futbolas Lietuvai būtų svarbus dar tuo, kad gali ugdyti estetiką, skatinti mėgautis gražiu sportu. Gali taip pat sutvirtinti ryšius bendruomenėse, mažuose miesteliuose, kurie gali naujai save atrasti vien todėl, kad turi gerą futbolo komandą. 

– O dėl futbolo sąveikos su patriotizmu ir pilietiškumu Lietuvoje?

– Futbolas yra daugialypis dalykas. Egzistuoja ir tamsioji pusė, kaip ir kitose sporto šakose, tačiau futbole ypač. Tai populiarus sportas ir apeliuoja į žmogaus aistras, tad atsiranda įvairių futbolo chuliganų, kurie dangstosi futbolu, nors jo iš tikro nemyli. Dangstosi futbolo spektakliais, kad įteisintų savo smurtinius veiksmus, ypač rasistinius. Bet yra ir kitas futbolo aspektas, šviesioji pusė: pilietinis pasididžiavimas, solidarumas ir supratimas, kad ten, kur yra tavo šalies komanda ir skamba jos himnas, yra tavo valstybė. Tie 11 asmenų aikštėje tampa tautos atstovais, jos simboliu, todėl korektiškas pasididžiavimas savo šalimi yra labai gražus jausmas.

Tikrai žinoma, kad futbolas turi edukacinių ir pedagoginių galių. Daugelis neturtingų šalių vaikų gali papasakoti savo sėkmės istorijas vien todėl, kad žaidžia futbolą, patenka į gerus klubus ir patys padeda vaikams. Yra daugybė atvejų, kai treneriai ir futbolininkai padėjo vaikams iš skurdžių miestų ir lūšnynų tapti talentingais sportininkais. Futbolas yra atvedęs į sėkmę ir šlovę daug jaunų žmonių, tad tai yra didis dalykas. Jeigu jam skirsime daugiau dėmesio, nuo to padaugės meilės Lietuvai.

Darbas su vaikais, ypač mažuose miesteliuose, yra labai prasmingas. Pavyzdžiui, futbolo mokyklos ar treneriai gali padėti mokytojams, kurie ne visada susitvarko su sudėtingomis situacijomis ugdydami vaikus, kai dėl emigracinių procesų daug kas keičiasi. Sportas turi didelę ugdomąją galią, dėl to sakyčiau, futbolas yra reikšmingas mūsų gyvenime.

– Jeigu jūsų paklaustų, ką galėtumėte motyvuojančiai patarti mūsiškiams futbolininkams, prieš svarbią dvikovą Vemblyje?

– Pasakyčiau, kad tikiu žaidėjais, nes lietuviai yra organizuota komanda. Anglai nėra iš greičiausių komandų ir dėl to neturėtų būti didelio šoko, tačiau yra taip pat gerai kaip ir mes organizuoti. Varžovai gerai atlieka klasikinius dalykus kaip smūgiai kojom ir galva, standartinių padėčių realizaciją, geba sukurti įvarčio galimybę iš niekur. Visa tai reikia turėti omenyje, bet tikiu, kad mūsiškiams reikia prisiminti savo organizuotumą, būti savimi, neatsipalaiduoti, būti susitelkusiems ir gerai sužaisti pirmąsias 15 minučių, kad tik anglai neįgytų kokio nors pranašumo, nepalikti laisvų varžovų, kurie sukeltų grėsmę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?