Neeilinio visuotinio VRFS narių susirinkimo metu apžvelgti ir aptarti LFF Vykdomojo komiteto sprendimai bei surengtas balsavimas dėl pasitikėjimo VRFS prezidentu.
„Drauge sprendžiame kokią žinutę pasiųsti Lietuvos futbolo bendruomenei. Ar išliekame padoria ir sąžininga futbolo tvirtove, ar nuolankiai nuleidžiame galvas prieš kitokio pasaulio diktatą ir futbolą paliekame užribyje?“, – skambiai renginį anonsavo organizatorius.
Į šį kvietimą aktyvi Vilniaus futbolo bendruomenė atsiliepė noriai. Iš 56 VRFS narių pareikšti savo nuomonę atvyko 44. Svečių teisėmis atviroje diskusijoje pasirodė ir LFF svarbiausi asmenys – prezidentas Tomas Danilevičius ir generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius. Jie, kaip jau pastaruoju metu tapo įprasta, pasirodė drauge su advokatu Algimantu Šindeikiu.
„Pati didžiausia ir gausiausia organizacija LFF struktūroje tapo neatstovaujama. Kodėl? Formaliai buvo paaiškinta, kad tai nulėmė mano įrašas feisbuke. Visgi, mano nuomone, tikroji priežastis yra visai kita. Tai – LFF kultūra. Kalbant paprasčiau – faktinio jos vadovo Arūno Pukelio mentalitetas. Kai reikalaujama prisiekti, o ne įsipareigoti, tarnauti, bet ne dirbti. Būti ištikimam arba būti pašalintam. Būtent toks mąstymo būdas atsiskleidė mūsų ir LFF vadovų konflikte. Jame nubalsavę prieš užėmė principinę poziciją ir palaikė prieštaringai vertinamą ir tam tikrai subkultūrai bei mentalitetui atstovaujantį A.Pukelį“, – ugningai kalbėjo P.Malžinskas.
Jo teigimu, prieš dvejus metus vilties teikęs ir LFF paruoštas gerosios valdymo praktikos raportas paslėptas giliai stalčiuje. „Esame futbolo pasaulio užribyje, o tiksliau – nuošalėje. Atvirai klausiame, kokia yra moralinė LFF narių pozicija? Kodėl LFF nebrangina savo prestižo? Kodėl nevyksta pokyčiai?“, – audringoje savo kalboje į susirinkusius kreipėsi VRFS prezidentas.
Jis neslėpė, jog yra pasiryžęs teikti rekomendacijas dėl griežto etikos normų ir moralinių principų laikymosi.
„Siekčiau, kad LFF struktūroje dirbantys ir jai vadovaujantys asmenys būtų nepriekaištingos reputacijos. Futbolo klubai ir bendruomenės turi būti įtraukti žymiai aktyviau į futbolo federacijos sprendimus. Maža to, turime laikytis gerosios valdymo praktikos raporto gairių. Tik taip galime atkurti pasitikėjimą futbolo federacija“, – savo idėjomis dalijosi P.Malžinskas.
Jis skaičiuoja, kad Vilniaus futbolo bendruomenę vienija apie 4 tūkst. narių, o sostinės regione vyksta apie pusė visų Lietuvoje organizuojamų futbolo veiklų.
„Akivaizdu, kad federacijai esame galvos skausmas, nes jie kontroliuoja LFF, bet nekontroliuoja Vilniaus. Su tokiais iššūkiais iš federacijos pusės susiduriame jau ne pirmą kartą, su jų bandymais spręsti už mus ar be mūsų. Nenoriu dramatizuoti, bet ant kortos pastatyta labai daug. Tai yra tik ledkalnio viršūnė. Kur kas rimtesni procesai valdžios viršūnėse vyksta nematomai“, – rėžė VRFS vadovas.
Balsavimas dėl P.Malžinsko pasitikėjimo priminė formalumą. Prieš tai ironišku juoku palydėjusi LFF teisininko A.Šindeikio kalbą, kurioje pastarasis futbolo bendruomenę supainiojo su bendrove, Vilniaus futbolo bendruomenė už VRFS prezidento darbo tąsą atidavė 40 balsų, prieš pasisakė trys konferencijos dalyviai.
Rezoliucija ir UEFA korta
Išklausę VRFS narių nepasitenkinimus ir priekaištus, LFF vadovai apie P.Malžinsko sugrąžinimą į Vykdomąjį komitetą jau kalbėjo ne taip kategoriškai.
„Teisiškai yra tokia galimybė, kad P.Malžinskas būtų sugrąžintas į Vykdomąjį komitetą anksčiau nei iki eilinės LFF konferencijos. Vilnius turi teikti prašymą VK, kad būtų panaikintas šis suspendavimas. Jį įtraukus į darbotvarkę, reikėtų svarstyti. Kitas klausimas – ar yra objektyvių priežasčių, kad balsuoti iš naujo? Mano manymu, yra. Praėjusiame posėdyje buvo priimta tvarka, kaip yra platinama vieša LFF informacija“, – kalbėjo LFF atstovas A.Šindeikis.
Vilniečiai pateikė ir preliminarų veiksmų planą, jei LFF pozicija artimiausiu metu nesuminkštės. Konferencijos pabaigoje buvo patvirtinta rezoliucija, kuria VRFS siūlo LFF vadovams atšaukti diskriminacinį sprendimą dėl P.Malžinsko teisių suspendavimo, artimiausioje LFF konferencijoje peržiūrėti ir pakeisti organizacijos įstatus, suformuoti nepriklausomą ir autoritetingą Etikos komisiją.
Situacijai nepajudėjus iš mirties taško, VRFS neatmeta galimybes kreiptis į UEFA ir FIFA dėl situacijos LFF valdyme ir federacijoje priimamų sprendimų.
Konfliktą įplieskęs feisbuko įrašas
Pirmoji šio konflikto kibirkštis buvo įskelta liepos 8 dieną, kai LFF vykdomojo komiteto posėdyje buvo nuspręsta laikinai sustabdyti P.Malžinsko narystę.
Sprendimas suspenduoti VRFS vadovą galioja iki kitos eilinės LFF konferencijos, kuri įvyks 2020 metų balandžio mėnesį.
LFF viršūnėlių rūstybę P.Malžinskas užsitraukė dėl to, jog paviešino konfidencialią informaciją, susijusią su sporto aikštyno sostinės Pilaitės mikrokrajone rekonstrukcija.
Nors LFF vadovai nedetalizavo, kokius konkrečiai pažeidimus Vykdomojo komiteto narys padarė, nepasitenkinimo audrą veikiausiai iššaukė tai, kad P.Malžinskas viešai stebėjosi, jog LFF ir Vilniaus savivaldybei niekaip nepavyksta susitarti dėl Pilaitės aikštyno dangos pirkimo ir klojimo sutarties.
T.Danilevičiaus teigimu, P.Malžinskas jau buvo sulaukęs įspėjimo dėl LFF dalykinę reputaciją žeminančios informacijos skleidimo praėjusį gruodį.
„Mūsų pozicija tokia, kad visa LFF informacija į viešumą turi būti išnešama per spaudos konferencijas arba oficialius pranešimus, o visus kitus būdus laikome neetiškais“, – savo poziciją dėstė LFF vadovas.
Jis patikino, kad sankcijos skirtos tik P.Malžinskui, bet ne VRFS. „Pati VRFS gali nuspręsti, ar jai reikalingas toks prezidentas“, – po vieno Vykdomojo komiteto narių suspendavimo teigė T.Danilevičius.
Gavęs LFF kirtį, P.Malžinskas kurį laiką atsitvėrė tylos siena ir tikino, kad atsaką pateiks pasitaręs su VRFS bendruomene. Taip 49-erių vilnietis ir padarė, užkūręs savotišką teisine kalba parašytų pranešimų „apsišaudymo“ mašiną.
| Apie LFF sprendimą suspenduoti P.Malžinską skaitykite ČIA Pirmąjį VRFS atsaką rasite ČIA. P.Malžinsko atsaką LFF skaitykite ČIA. LFF išplatintą pranešimą rasite ČIA. Antrąjį VRFS atsaką rasite ČIA. LFF atsakymas Seimo nariams ČIA |
Lietuvos futbolo bendruomenė kelias savaites galėjo stebėti karą elektroninėje erdvėje ir gilintis į abiejų pusių teisininkų sukurptas „paklodes“ su vis naujais atsakymų variantais, kol galiausiai ėjimą žirgu atliko P.Malžinskas, pareiškęs, jog sušauks visuotinį VRFS narių susirinkimą, kurio metu balsavimu pasitikrins savo pasitikėjimą.
Viename pirmųjų savo viešai išplatintų laiškų P.Malžinskas teigė, jog sankcijų veikiausiai sulaukė po to, kai pavasarį vykusios LFF konferencijos metu prieš televizijos kameras pareiškė, jog vilniečiai nepalaikys kriminalinės praeities nestokojančio Arūno Pukelio-Šviniaus kandidatūros į LFF viceprezidentus.
Tauragiškis laimėjo šiuos rinkimus triuškinančia persvara, o po kurio laiko žibalo į ugnį pilstelėjo LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius, užsiminęs, jog visi „Vykdomojo komiteto nariai, tame tarpe ir P.Malžinskas, pasisakė už A.Pukelio kandidatūros teikimą“.
„Vienaip jis elgėsi posėdžio metu, visai kitaip – prieš žurnalistų kameras“, – tuomet rėžė E.Stankevičius.
Paaiškėjo, kad šis generalinio sekretoriaus kirtis nebuvo laužtas iš piršto.
Nors VRFS tuoj pat išplatino maskuojančia teisininko ranka surašytą paneigimą ir tvirtino, jog A.Pukelio nepalaikė, P.Malžinskas galiausiai prisipažino, kad LFF paviešintas Vykdomojo komiteto posėdžio protokolas su jo parašu, kuriame jis pasisako už kontroversiško Tauragės verslininko kandidatūros teikimą, yra tikras.
Anot VRFS vadovo, jis neprieštaravo A.Pukelio kandidatūros teikimui, bet jos nepalaikė balsavimo metu. Į klausimą, ar nebūtų situacija buvus kur kas paprastesnė, jeigu P.Malžinsko parašo tame protokolo išraše nebūtų buvę, vilnietis kalbėjo aptakiai.
„Mūsų valdybos sprendimas buvo tvirtas ir vieningas. Tai, kad federacija metė didžiules pajėgas, bandydama mano procedūrinį balsavimą vykdomajame komitete pateikti kaip mano balsavimą už A.Pukelį, rodo kokia svarbi jiems yra ši istorija. Daugelis klausia, kodėl tame posėdyje nepasisakiau prieš. Sakau atvirai – tai formali procedūra, pritarianti teisei kandidatuoti, iš esmės nieko nelemianti ir nereikšminga. Eiti į konfrontaciją nemačiau prasmės“, – savo versiją dėstė P.Malžinskas.
Europinė karjera pakibo ant plauko?
Per devyniolika metų trukusią profesionalaus futbolininko karjerą P.Malžinskas atstovavo Vilniaus „Panerio“, Mažeikių ROMAR, Kauno „Inkaro-Grifo“ ir Rūdiškių „Vėtros“ klubams, o jos pabaigoje paėmė teisėjo švilpuką ir 2000-2010 metais buvo FIFA kategorijos teisėjas. Baigęs arbitro karjerą, nuo futbolo nenutolo ir nuo 2013-ųjų dirba UEFA kategorijos inspektoriumi.
Visgi panašu, jog po pastarųjų įvykių ir maišto prieš LFF, P.Malžinsko pozicijos Europoje gali kaip reikiant susvyruoti, nes rekomendacijas UEFA teikia būtent LFF.
Tačiau tai nebūtų vienintelės permainos, kurias vilniečiui teko išgyvent šiemet. 2019-aisiais P.Malžinskas su nauja politine jėga „Judėk, Vilniau“ nesėkmingai dalyvavo savivaldos rinkimuose, taip pat po 15 metų darbo pasitraukė iš Sekmadienio futbolo lygos (SFL) vadovo pareigų.
VRFS vairą jis laiko nuo 2017-ųjų gruodžio.
