Trečius metus svarbiausias pareigas Lietuvos futbole užimantis 34-erių kaunietis, į futbolo aikštę žengęs iš krepšinio arenos, penktadienį atsakinėjo į svarbiausius žurnalistų klausimus – apie V.Ivanausko likimą, galimą jo įpėdinį ir teismus su žinomu vaizdo tinklaraštininku Skirmantu Malinausku, apmokamus iš federacijos kišenės.
„Šiuo metu yra trys variantai – V.Ivanauskas liks prie rintinės vairo, jį pakeis kitas lietuvis arba užsienietis“, – teigė E.Stankevičius.
„V.Ivanausko ateitis bus sprendžiama artimiausio Vykdomojo komiteto posėdžio metu gruodžio 7 d. Išgirsime trenerio ataskaitą, įvertinsime nuveiktą darbą ir Vykdomojo komiteto nariai nuspręs, ar tęsti bendradarbiavimą su juo, ar ieškoti kito“, – pridūrė LFF vadovas.
– Kokia jūsų asmeninė nuomonė – palikti V.Ivanauską ar atsisveikinti?
– Rezultatai – neįgyvendinti. Nei buvusio (V.Ivanauskas prie rinktinės vairo pakeitė vasarą atleistą Valdą Urboną, – past.), nei dabartinio trenerio. Rezultatai – netenkina. Tikslas buvo ne žemesnė nei 4 vieta atrankos į pasaulio futbolo čempionatą grupėje ir laimėta Baltijos taurė. Nepavyko pasiekti nei to, nei to. Taip, pergalė prieš Bulgariją (3:1) tuo metu nudžiugino, bet žiūrint į visą kontekstą – taškų surinkta per mažai.
Baltijos taurė yra viena iš mūsų siekiamybių (Lietuva jos nelaimi nuo 2010 metų, – past.). Tai yra oficialus turnyras, kuriame skaičiuojami reitingo taškai. Jeigu nesugebame jos iškovoti, tai prieš ką tuomet mes galime kovoti, prieš ką esame pajėgūs laimėti? Lygiai tas pats buvo ir su Kuveitu. Varžovas buvo pasirinktas su mintimi, kad iškovosime pergalę ir pelnysime kiek įmanoma daugiau įskaitinių FIFA reitingo taškų. Lygiosios su Kuveitu (1:1) tikrai netenkina federacijos.
– Kaip vertinate V.Ivanausko bendravimą su žaidėjais, su federacija, su žurnalistais?
– Charizmatiška persona. Tiek bendraujant su federacija, su jos darbuotojais, tiek ir su rinktinės žaidėjais. Turime nuomonę, dvipusę nuomonę – tiek iš žaidėjų, tiek iš federacijos administracijos. Treneris adaptavosi. Rugsėjo mėnesio situacija buvo vienokia, paskutiniuose atrankos languose – jau kitokia. Atėjo į šias pareigas galbūt jas įsivaizduodamas vienaip, bet situacija privertė judėti visai kita linkme.
Turėjome su juo susitikimą po paskutinės spaudos konferencijos ir tam tikrų patarimų, kaip turėtų būti bendraujama vienu ar kitu atveju. Manau, tai normalu, kad reikia tų edukacinių paskaitų tiek treneriams, tiek personalui, tiek ir patiems žaidėjams. Kaip bendrauti, kokiu tonu ir t.t.
– V.Ivanausko likimas – Vykdomojo komiteto narių rankose, bet turbūt žinote, kokia yra jų nuomonė?
– Sakyčiau, dviprasmiška. Konkretaus atsakymo – tęsti bendradarbiavimą ar ne šiandien tikrai nėra.
Jeigu kalbėtume apie lietuvį trenerį, tai matau vienintelį variantą – palikti Valdą Ivanauską. Kitų lietuvių šiuo metu nėra – jie arba turi sutartis su klubais, arba yra kitame lygmenyje ir mes jų neprisikviesime, į mus nežiūri rimtai.
– Kokie yra federacijos prioritetai? Kas būtų pagrindinis kandidatas lietuvis?
– Šiandien didžiausią karjerą iš lietuvių yra padaręs Valdas Dambrauskas. Normalu, kad jis būtų prioritetas numeris vienas. Ne kartą esame su juo kalbėję, bet vertinant jo asmeninę profesinę karjerą – nerealu tikėtis, kad turėsime jį nacionalinėje rinktinėje. Jeigu atvirai, šiuo metu net nesvarstome tokios galimybės. Jis turi kontraktą su Splito „Hajduk“ klubu, turi įsipareigojimus, jam sekasi ir dirba jis tikrai aukšto lygio klubuose. Kiek yra tekę su juo bendrauti, šiuo metu jis save mato, kaip klubo, o ne rinktinės trenerį.
Taip, galbūt ateityje turėsime galimybę jį prisišnekinti užimti šią poziciją. Pirminis pokalbis su juo dar senesniais laikais buvo, kad jis galėtų derinti tiek vyr. rinktinės trenerio pareigas, tiek techninio direktoriaus. Manau, kad V.Dambrauskas ateityje tikrai tiktų tokiai pozicijai. Tikiuosi, kad tas laikas ateis.
– Ar kandidatų sąraše yra Marius Stankevičius, U-21 rinktinės treneris?
– Tai tikrai augantis treneris. Ne be priežasties su juo pasirašėme ilgalaikį kontraktą. Investuojame į jį tikrai daug. Jis pradėjo lankyti PRO licencijos kursus Italijoje. Matome jį kaip ateities trenerį, bet šiandien tarp kandidatų jo nėra.
– Kiek gaunate CV iš užsienio trenerių?
– Oi, tikrai labai daug įvairaus plauko agentų atakuoja tiek per socialinius tinklus, tiek elektroniniu paštu. Per daug į juos nereaguojame. Bendraujame su FIFA, su UEFA, su kitomis federacijomis, su kuriomis turime glaudžius santykius. Su tuo pačiu Jose Couceiro (treniravusiu Lietuvos rinktinę 2008-2010 m., – past.) tariamės, kokios galėtų būtų pavardės ir t.t.
Jeigu tikėtume tais visais siunčiamais CV – reikėtų juos ilgai ir nuobodžiai nagrinėti. Rinktinės trenerio pozicija yra tramplinas atvažiuoti neaiškios kilmės treneriui, užsidėti įrašą, kad esi nacionalinės rinktinės strategas, ir toliau tęsti karjerą kitose šalyse.
– Gal tarp kandidatų yra ir pats J.Couceiro?
– Kalbėjome su juo tikrai ne kartą ir ne du, bet šiandien tai – nerealus variantas. Jis užima techninio direktoriaus pareigas Portugalijoje.
– Lietuvoje jau ne vienerius metus sėkmingai dirba Vladimiras Čeburinas. Gal jį matote tarp kandidatų?
– Teko su juo apie tai kalbėti praėjusį sezoną. Ta nuomonė išsiskyrė. Manau, šiuo metu tai yra nerealu. Kitas dalykas – jis turi įsipareigojimų Vilniaus „Žalgirio“ klubui, o derinti rinktinės trenerio darbą su darbu klube, mūsų nuomone, yra neįmanoma. Treneris turėtų dirbti tik rinktinėje, be jokio klubo.
– Kokią algą LFF galėtų mokėti rinktinės treneriui?
– Atitinkamą nuo jo kompetencijų. Šiandien federacijos finansinė situacija leidžia prisiimti didelius finansinius įsipareigojimus. Tai gali būti 10, 15 ar 20 tūkst. eurų per mėnesį. Federacija tikrai pajėgi tiek mokėti.
– V.Ivanausko sutartis baigėsi, rinktinė šiuo metu yra be trenerio, kiek gali tęstis ši situacija?
– Labai tikiuosi, kad gruodžio 7 dieną mums pavyks patvirtinti naują techninį direktorių. Labai norime tai padaryti, nes techninis direktorius yra viena svarbiausių pozicijų federacijos struktūroje. Tikiu, kad pokyčiai tikrai pasijus. Norime pasirašyti ilgalaikį kontraktą.
Tuo pačiu arba jau per kitą Vykdomojo komiteto posėdį pateiktume kandidatūras nacionalinės rinktinės trenerio pozicijai užimti.
– Kaip vertinate LFF įvaizdį, teismus su vaizdo tinklaraštininku Skirmantu Malinausku ir tam leidžiamus federacijos pinigus?
– Jeigu kalbame skaičiais, tai 2017 ir 2018 metais federacija teisinėms paslaugoms išleido po 200 tūkst. eurų. Praėjusiais metais – 51 tūkst., o šiemet – 67 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina ir visos visuomenėje plačiai aptarinėjamos bylos, taip pat ginčas su VMI ir kiti teisiniai procesai. Tai lyginant su 2018 metais suma yra sumažėjusi trigubai.
Kitas dalykas – mus žeidžia ir skaudina, tiek futbolo federacijos bendruomenę, tiek joje dirbančius žmones. Dar kartą pasikartosiu: neleisime savęs žeminti ir neleisime, tie dalykai atsilieptų mūsų tiesioginėje veikloje – bendraujant su rėmėjais, su partneriais ir su visais kitais. Visi esame žmonės – visi dirbame savo darbą.
– Tačiau teismai su S.Malinausku nebūtinai yra susiję su pačia federacija, labiau su vienu asmeniu, Vykdomojo komiteto nariu Arūnu Pukeliu. Ar teisinga už tuos teismo posėdžius mokėti iš federacijos kišenės?
– Bet ar yra teisinga, kai yra žeminama futbolo federacija? Kada yra žeminami futbolo federacijoje dirbantys asmenys? Yra vadinami kriminalu, banditais ir t.t.? Šių epitetų aš asmeniškai nepriimu ir nesitaikstysiu su šia situacija ir tikrai su ja kovosiu.
– Bet ar nemanote, kad LFF Vykdomajame komitete yra tokie asmenys, kurie yra susiję su tokiais dalykais? Ar nepavargote konkrečiai nuo vieno asmens, kuris figūruoja ir tuo pačiu juodina futbolą?
– Mes pavargome nuo bendro negatyvo, formuojamo LFF atžvilgiu. Kritiką priimame asmeniškai. Noras yra koncentruotis į tiesioginį savo darbą, o ne dirbti toje užklasinėje veikloje. Tam reikia visų mūsų supratimo ir palaikymo.
Yra nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti Vykdomojo komiteto nariai. Tokios pačios nuostatos yra ir Seime. Jeigu žmonės atitinką šią įstatymo nuostatą, jie gali dalyvauti futbolo veikloje, gali dalyvauti Seimo gyvenime ir t.t. Lygiai tas pats yra pas mus.
– A.Pukelis praleido paskutinį teismo posėdį. Ar jis serga?
– Taip, serga. Ketvirtadienį jam buvo atlikta operacija.
– Ar per tuos kelerius metus, kuriuos esate šioje pozicijoje, pavyko pagerinti LFF įvaizdį? Kaip manote?
– Tyrimai rodo, kad pavyko, bet normalu, kad priimu viską asmeniškai. Norėtųsi, kaip įmanoma greičiau tą padėtį pataisyti, bet tam prireiks, manau, dar bent kelių metų, kad tas įvaizdis pasikeistų. Man atėjus ir tapus generaliniu sekretoriumi niekas nepristatydavo federacijos biudžeto, federacijos faktinio biudžeto panaudojimo. Aš tą darau ir darysiu, kol dirbsiu šiose pareigose.
