LFF skelbia parengusi naują Lietuvos futbolo finansavimo programą, prie kurios bus prašoma dosniai prisijungti ir valstybę.
Metinį daugiau nei 13 mln. eurų biudžetą valdanti LFF viliasi, kad valstybė pridės 37,5 mln. eurų per 5 metus. Po 7,5 mln. eurų kasmet.
Palyginimui, visam šalies sportui – aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti – šiemet išdalinta 20 mln. eurų.
Naujoji Lietuvos futbolo finansavimo programa jau pristatyta šalies klubų ir akademijų atstovams. LFF skelbia, kad programa rengta ilgą laiką, o jos pristatyme buvo pateikti pagrindiniai akcentai dėl galimo būsimo Lietuvos futbolo finansavimo.
LFF prezidento Edgaro Stankevičiaus teigimu, norisi įsivesti aiškius kriterijus ir rodiklius, pagal kuriuos būtų galima tikėtis finansavimo iš valstybės.
„Kalbame ne apie trumpą laikotarpį, kad vieną kartą pavyktų gauti finansavimą, norime turėti aiškius kriterijus, aiškiais kriterijais paremtą finansavimą, ar tai būtų per akademinę prizmę, ar per aukštą meistriškumą“, – sakė LFF prezidentas.
„Mūsų pasiūlymas, mūsų programa susideda iš kelių dalių, tai yra kalbame apie sertifikuotų futbolo akademijų pagalbą ir prisidėjimą prie jų, taip pat apie aukštą meistriškumą, kaip A lyga, moterų A lyga ar Pirma lyga ir kad ta pagalba nebūtų vienkartinė, o kad būtų tęstinis projektas, programa, apimanti mažiausiai 5 metus. Kad klubai, akademijos žinotų savo įsipareigojimus prieš bendruomenę ir kad tas rezultatas iš tikrųjų ateitų“, – pridūrė E.Stankevičius.
Susitikime dalyvavo ir ne vieno klubo atstovas, rašo LFF.lt. Vilniaus „Žalgirio“ vadovė Vilma Venslovaitienė teigė besidžiaugianti, kad buvo žengti pirmieji žingsniai.
„Kas labiausiai nuteikia pozityviai ir optimistiškai, tai pradėti žingsniai ta linkme. Privalome vienytis, privalome jungtis, turėti statistiką, argumentus ir eiti į bendradarbiavimą su valstybe, ne tik savivalda.
Kaip sporto klubai mes sprendžiame ir labai daug socialinių klausimų, sportas prasideda nuo vaikų, tai yra ir visa bendruomenė, tėvai, seneliai, o apskritai visas sportas yra ir kultūros dalis“, – mintimis dalinosi ji.
Tuo tarpu „Optibet“ Pirmos lygos valdybos pirmininkas Andrius Markevičius taip pat akcentavo, jog svarbu rasti gerą finansavimo modelį ir kad futbolas, kaip ir visas sportas, turėtų sulaukti dar daugiau investicijų, kurios ateityje gali valstybei ir atsipirkti.
„Valstybės požiūriu mes turėtume patys daugiau investuoti į aktyvumą ir iš to suprasti, kad fizinis aktyvumas sumažina išlaidas ir sveikatos apsaugai, taip pat suteikia prevenciją žalingoms jaunimo veikloms ir manau, kad jei mes neinvestuosime į šią sritį – ateityje turėsime tikrai daug problemų.
Manau, kad galime sukurti produktą, kuris ateityje valstybei galėtų grąžinti daugiau ir finansiškai, jau nekalbant apie kitas pridėtines vertes, kaip jaunimo užimtumą ar sveikatos apsaugą“, – sakė A.Markevičius.
Tuo tarpu E.Stankevičius dar pridėjo, jog pavyzdys šiai programai yra Sakartvelas. Šalis, pradėjusi įgyvendinti šį projektą, išgyveno nemažą šuolį aukštyn, o ne vienas šalies futbolininkas rungtyniauja ir stipriausiose Europos lygose.
„Sakartvelas 2016-aisiais paleido pilotinį tokios programos projektą ir sėkmingai gyvuoja, matome jų reitingo rezultatus, matome, kokius žaidėjus paruošia nacionalinių rinktinių pavidalu. Ten programa toliau tęsiama, tas finansavimas, požiūris iš valstybės tikrai didėja, to norėčiau palinkėti ir mūsų valdžios atstovams“, – teigė E.Stankevičius.
