Pasiūlymas – keturioms bendrovėms
LFF išsiuntė užklausas keturiems aprangos gamintojams – „Hummel“, „Adidas“, „Nike“ ir „Joma“. Jų pasiūlymų laukiama iki pirmadienio vakaro.
„Šių bendrovių atstovai Lietuvoje yra gavę oficialius kvietimus teikti pasiūlymus. Norėjome sužinoti, kaip įmonės matytų bendradarbiavimą ir partnerystę. Gavę pasiūlymus svarstysime, kuris yra geriausias ir su kuo reikėtų pasirašyti sutartį“, – 15min sakė LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
LFF norėtų su naujuoju aprangos tiekėju pasirašyti 4-5 metų bendradarbiavimo sutartį.
Anot E.Stankevičiaus, sporto gamintojų ir federacijų bendradarbiavimo praktikų pasaulyje yra įvairiausių – vieni skiria reklaminį rinkodarinį biudžetą, kiti nemokamai rengia nacionalinę ir kitas rinktines. „Žiūrėsime, kas ką pasiūlys“, – teigė LFF generalinis sekretorius.
LFF aiškiai yra nurodžiusi, kad aprangos tiekėjo siūloma ekipuotė turėtų būti aukščiausios kokybės, spalvos atitikti UEFA ir FIFA keliamus reikalavimus, o LFF atstovai galėtų dalyvauti aprangos kūrimo procese ir pareikšti savo nuomonę.
Sprendimą dėl naujojo aprangos techninio rėmėjo priims LFF vykdomasis komitetas. Tikėtina, kad tai bus padaryta jau artimiausiame posėdyje, kuris vyks ateinantį ketvirtadienį.
E.Stankevičius neslėpė, kad aktyviausiai derybos vyko su „Hummel“ ir „Adidas“ atstovais.
„Šių kompanijų pasiūlymus pirmiausia gavome ant stalo. „Joma“ žadėjo patikslinti savo paraišką, o „Nike“ išvis nereagavo į užklausą ir neatsiuntė jokio pasiūlymo“, – 15min sakė E.Stankevičius
Sotus „Hummel“ dešimtmetis
Vis dėlto keturių žirgų lenktynėse favoritas – aiškus. Lietuvos rinktinę pastarąjį dešimtmetį rengianti „Hummel“ veikiausiai išlaikys turimas pozicijas, nes turi ne tik geriausias startines pozicijas, bet tvirtą užnugarį Vykdomajame komitete.
Šalies futbolo sirgalių prieštaringai vertinamas „Hummel“ prekės ženklas Lietuvos nacionalinės rinktinės techniniu rėmėju tapo 2010-ųjų metų pabaigoje. Tiesa, danai mūsų nacionalinę komandą rengė ir 1999–2005 metų laikotarpiu, tačiau vėliau tuometinis LFF vadovas Liutauras Varanavičius sukirto rankomis su vokiečių gamintoju „Saller“.
„Kai 2010-aisiais rinkomės techninį rėmėją, „Hummel“ pasiūlymas visus kitus lenkė visomis prasmėmis: tiek siūlomos produkcijos kiekiais, tiek finansiškai. Prisimenu, jog nebuvome patenkinti „Saller“ aprangų kokybe, tad ieškojome naujų variantų“, – apie danų prekės ženklo atėjimą į federaciją 15min yra pasakojęs buvęs LFF prezidentas L.Varanavičius.
1924 metais Hamburge įkurta, bet kaimyninėje Danijoje giliai šaknis įleidusi ir šios šalies bendrove laikoma „Hummel“ – vienas iš seniausių sporto aprangos prekinių ženklų pasaulyje.
1992 metais vilkėdama „Hummel“ aprangą Danijos rinktinė net sensacingai laimėjo Europos čempionatą, tačiau vėliau danai buvo atsisakę bendradarbiauti su savuoju prekės ženklu ir vilkėjo „Adidas“ marškinėlius. Visgi prarastos pozicijos savoje šalyje buvo atsikovotos – nuo 2016-ųjų rugpjūčio Danijos rinktinė vėl žaidžia su „Hummel“.
Be Lietuvos ir Danijos rinktinių, „Hummel“ dar rengia Pietų Korėjos neįgaliųjų komandą. A lygoje iš šešių klubų su šiuo prekės ženklu bendradarbiauja du – „Kauno Žalgiris“ ir „Panevėžys“.
Mūsų šalyje „Hummel“ veikia nuo 1998 metų ir, galima teigti, kad bent jau šalies futbole kasmet tik didina svorį ir įtaką.
Danams atstovaujančios įmonės Lietuvoje akcininkai Artūras Krukis ir Vidmantas Butkevičius yra svarbūs žaidėjai dabartinėje LFF sistemoje. Pirmasis vadovauja moterų futbolo asociacijai, o antrasis yra salės futbolo asociacijos prezidentas ir LFF viceprezidentas.
V.Butkevičius buvo minimas 2015 metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pradėtame tyrime, kuriame figūravo ir buvęs LFF prezidentas Julius Kvedaras. FNTT tuomet tyrė, ar nebuvo pasisavintos LFF lėšos. Visgi skambiai prasidėjęs tyrimas galiausiai baigėsi šnipštu.
Nuo Nepriklausomybės paskelbimo mūsų rinktinę oficialiuose mačuose yra rengusios šešios užsienio bendrovės. Be jau minėtų „Hummel“ ir „Saller“, Lietuvos futbolininkai yra vilkėję britų „Umbro“, italų „Diadora“ ir „Lotto“ bei vokiečių „Puma“ aprangas. Taip pat nepriklausomybės pirmaisiais metais lietuvius epizodiškai yra rengusi „Tūta“ ir „Auda“.
Kas Rengė Lietuvos rinktinę?
- 1992-1994 m. „Umbro“
- 1994 m. „Auda“
- 1995-1997 m. „Diadora“
- 1997 m. „Tūta“
- 1998 m. „Puma“
- 1999 m. „Hummel“
- 2000-2002 m. „Lotto“
- 2002-2005 m. „Hummel“
- 2006-2010 m. „Saller“
- nuo 2010 m. „Hummel“
Kaimyninių Estijos ir Latvijos futbolo rinktinės jau keletą metų žaidžia su pasaulio sportinės aprangos milžinių „Nike“ ir „Adidas“ produkcija.
Įdomi detalė – jeigu LFF pasirinktų „Adidas“, tai nebūtų pirmasis kartas, kai mūsų futbolininkai žaidžia su šio prekės ženklo aprangomis.
1993-ųjų rugsėjį Dubline mūsiškiai su Airijos rinktine pasaulio čempionato atrankos mačą žaidė neįprasta „Adidas“ ekipuote – baltais marškinėliais ir juodomis kelnaitėmis. Į Airiją Lietuvos rinktinė atsivežė žalius marškinėlius, su kuriais tuo metu žaisdavo išvykose. Visgi Airijos pagrindinė marškinėlių spalva irgi buvo žalia, tad šeimininkų aprangos gamintojas rungtynių dienos rytą lietuviams pristatė 18 baltų aprangos komplektų, su kuriais mūsiškiai ir sužaidė šias rungtynes.
Klaustukų vis dėlto yra
Dar visai neseniai A.Krukis ir V.Butkevičius buvo pagrindiniai LFF politikos formuotojai, tad kai prieš kelis metus federacija rinkosi aprangos tiekėją, intriga nekvepėjo nė iš tolo.
Postus abu verslininkai išsaugojo iki šiol, tačiau jų įtaka LFF koridoriuose pastaraisiais metais yra gerokai sumenkusi. Kai federacijoje šeimininkauti ėmė kriminalinėse suvestinėse prieš kelis dešimtmečius mirgėjęs Tauragės verslininkas Arūnas Pukelis ir bendražygiai, iki tol muziką užsakinėjusiems kauniečiams teko pasitraukti į antrą planą.
LFF viceprezidento antpečiais praėjusiais metais pasipuošęs A.Pukelis su dar keliais Vykdomajam komitetui priklausančiais verslininkais (Žydrūnu Buzu, Mindaugu Bondauskiu, Nemunu Dagiliu) nuvijo į galines eiles arba iš federacijos privertė išvis pasitraukti tokius ankstesnės sistemos mohikanus kaip Nerijus Dunauskas, Raimondas Statkevičius ar Stasys Stankus.
A.Krukis ir V.Butkevičius savo postuose liko, bet iš sutarties su federacija gyvenantys verslininkai naujos sudėties Vykdomajame komitete vertinami nevienareikšmiškai. Į naujai suformuotą LFF Ekonomikos ir finansų komitetą save įtraukę A.Pukelis ir Ž.Buzas ne kartą viešai deklaravo norintys sutvarkyti federacijos ūkį, tad ir į prieštaringai vertinamą „Hummel“ sutartį pradėta žiūrėti nepatikliai.
Vieną rimtą išbandymą valdžia Kauno verslininkų pora jau turėjo prieš pora metų, kai „Hummel“ sutartį mėgino „pakrutinti“ tuometinis LFF generalinis sekretorius N.Dunauskas.
Visgi tuomet A.Krukis ir V.Butkevičius labai greitai surado bendrą kalbą su A.Pukelio aplinka ir abi pusės išėjo laimėtojomis: „Hummel“ verslininkai išlaikė verslo interesus, A.Pukelis tapo svarbiausiu žmogumi federacijoje, ilgametis LFF „pilkasis kardinolas“ S.Stankus buvo palydėtas į pensiją, o beveik dešimtmetį federacijoje pradirbęs N.Dunauskas – „nuleistas“ į Futbolo trenerių rengimo asociacijos vadovus.
Balsuos už save?
Šią savaitę „Hummel“ šeimininkų laukia dar vienas nelengvas kovos raundas, ypač, jeigu LFF sulauks bent panašių ar net patrauklesnių pasiūlymų iš kitų gamintojų.
Ne paslaptis, kad pratęsiant sutartį su „Hummel“, LFF ant stalo ir toliau tektų statyti reputacijos kortą. Žiniasklaidoje ir socialinėje erdvėje ši mįslingu išskaičiavimu paremta, gudriomis rėmimo schemomis sutvirtinta ir FNTT pareigūnų vizitais nuspalvinta partnerystė sulaukia ypač daug dėmesio, tad federacijos mundurą išplauti siekiantys vadovai turi patrauklią galimybę rinktis naują istorijos puslapį.
Kita vertus, net ir šiose lenktynėse „Hummel“ yra žingsniu priekyje, nes Vykdomajame komitete, kuris rinks paraišką-laimėtoją, veikiausiai turės mažiausiai du balsus iš 20.
Dar daugiau, tikėtina, jog būdami Vykdomojo komiteto nariais A.Krukis ir V.Butkevičius teoriškai turi galimybę peržiūrėti konkurentų atsiųstas paraiškas ir pagal jas suformuoti savo pasiūlymą.
LFF generalinis sekretorius E.Stankevičius apeliuoja į verslininkų sąžiningumą ir mano, kad teisingiausia būtų, jei šiame balsavime jie vis dėlto nedalyvautų.
„Čia jau jų pačių asmeninis reikalas, bet jaučiu, kad abu susilaikys nuo balsavimo. Manau, jog už save nebalsuos“, – bendraudamas su 15min vylėsi E.Stankevičius.
Dėl kokybės būta nesusipratimų
Į LFF pasiūlymą kompanijoms apdairiai įtrauktas punktas, jog aprangos tiekėjo siūloma ekipuotė turėtų būti aukščiausios kokybės, nes per pastarąjį bendradarbiavimo dešimtmetį buvo neišvengta įvairiausių kuriozų.
Kai prieš ketverius metus „Hummel“ pirmą kartą pristatė aprangas su stilizuotu Vyčiu, akyliausi futbolo mėgėjai labai greitai pastebėjo kad naujojo rinktinės rūbo tikrai negalėtume vadinti paskutiniu mados klyksmu.
Tokio dizaino marškinėliais, tiesa, be stilizuoto Vyčio, jau senokai buvo prekiaujama oficialioje „Hummel“ internetinėje parduotuvėje. Jų kaina tuomet siekė 32 eurus.
Anot Danijos gamintojo, „Sirius SS“ modelio marškinėliuose suderintos praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio ir šiuolaikinės sportinės aprangos tendencijos.
Dar viena įdomi detalė – šio modelio marškinėliai kur kas dažniau yra tiekiami rankininkams, nes yra sunkesni, gaminami iš storesnės medžiagos, siuvami dvigubomis siūlėmis.
Įdomiausia, kad šiomis aprangomis Lietuvos rinktinė buvo aprengta vadovaujant Edgarui Jankauskui, kuris bene daugiausiai kalbėdavo apie menkiausias smulkmenas, kuriomis mūsų futbolas atsilieka nuo kitų Europos šalių.
Netrukus tokias pačias aprangas pradėjo nešioti ir Lietuvos rankinio rinktinė, o kylant vis didesniam nepasitenkinimui, „Hummel“ galiausiai futbolininkams pristatė naujus žymiai lengvesnius marškinėlius.
Pagal LFF pageidavimą pagrindine Lietuvos rinktinės aprangos spalva ir toliau išliks geltona, o rezervinė ekipuotė veikiausiai ir vėl bus raudona, nors turbūt nedaugelis žino, kad pirmieji iš Vokietijos atgabenti marškinėliai, su kuriais žaidė Lietuvos futbolo rinktinė, 1922 metais buvo žali.
