Metas permainoms?
Naujasis rinktinės treneris tai puikiai suvokia ir atsakomybės, skirtingai nei jo pirmtakai, nesikrato. 2004-ųjų metų Čempionų lygos laimėtojas ramina save ir teigia, kad ažiotažą stengsis išnaudoti ne kaip psichologinį spaudimą, o kaip motyvaciją.
O motyvacijos Lietuvos rinktinei kol kas netrūksta. Visi žaidėjai sutartinai teigia, kad prie komandos vairo stojus naujam trenerių štabui atmosfera drabužinėje pasikeitė iš esmės.
„Nuotaikos rinktinėje visuomet buvo labai geros, bet pokyčiai prie komandos vairo stojus Edgarui yra akivaizdūs. Mes kiekvienas gauname kur kas konkretesnes užduotis, kur kas labiau pasitikime savimi ir tai duoda rezultatą“, – 15min prisipažino Georgas Freidgeimas.
Bet vien noru Maltos neįveiksi, o trečios lygiosios iš eilės futbolo aistruolių netenkins.
E.Jankausko suprojektuotas žaidimo planas puikiai suveikė Škotijoje, tačiau šįsyk viską teks keisti iš esmės. Pirmiausia dėl to, kad mūsiškiams reiks daugiau pulti, o ne galvoti apie savo vartų saugumą.
Pagrindiniai kariai – sumušti ir išsekę
Skirtingas žaidimo planas bei neišsilaižytos žaizdos – dvi pagrindinės priežastys, kodėl E.Jankauskas veikiausiai bus priverstas pakeisti savo mėgstamą vienuoliktuką.
Pirmosiose dvejose atrankos rungtynėse su slovėnais ir škotais E.Jankauskas į aikštę metė tuos pačius vienuolika futbolininkų, tačiau po dvikovos Glazge liūdnai konstatavo – baterijos po truputį senka, o kiekviena atliekama rokiruotė sudėtyje yra ne bandymas gyvinti žaidimą, bet priverstinis veiksmas.
Skirtingas žaidimo planas bei neišsilaižytos žaizdos – dvi pagrindinės priežastys, kodėl E.Jankauskas veikiausiai bus priverstas pakeisti savo mėgstamą vienuoliktuką.
Vis dėlto vargu ar permainų bus daugiau nei dvi, kadangi rungtynių svarba milžiniška ir bet koks rezultatas, išskyrus pergalę, šįsyk gali kainuoti ypač brangiai.
Šansas pakilti į antrą vietą
Žinant, jog škotams teks laikyti įtūžusių slovakų egzaminą Trnavoje, o slovėnų laukia anglų iššūkis, tris taškus į savo taupyklę įsidėję lietuviai F grupės turnyro lentelėje galėtų šoktelti net į antrąją poziciją bei šliūkštelėtų dar papildomo vilties žibalo į pastaruoju metu ir taip gana stipriai žaižaruojantį emocijų laužą.
Tačiau realybė E.Jankauską ir jo padėjėjus Roką Garastą, Igorį Moriną bei Marių Babravičių verčia ieškoti išeičių. Glazge lietuviai mirė aikštėje, o šalia jos trypčiojęs treneris taip pat galėjo paguldyti galvą dėl kiekvieno savo auklėtinio.
Tą strategas įrodė pirmojo kėlinio pabaigoje, kai užsipuolė ryškiausią varžovų komandos žvaigždę Darreną Fletcherį, škotams nesiteikus išmušti kamuolio iš aikštės, nors Nerijus Valskis sukniubęs kurį laiką gulėjo ant „Hampden Park“ vejos.
Vėl rungtynių pabaigoje išsprūdusi pergalė pareikalavo labai daug jėgų ir nors rungtynių su Malta išvakarėse E.Jankauskas nenorėjo daug kalbėti apie savo ekipos žaizdas bei tikino, kad visi žaidėjai yra pasirengę kovai, vargu ar Glazgo vienuoliktukas atlaikytų dar 90 žūtbūtinės kovos minučių.
Iki pertraukos – tik vienas įvartis
Vargu, ar kada nors anksčiau pagrindinė rinktinės problema būdavo identifikuojama taip aiškiai ir tiksliai, kaip tai yra šiuo metu.
Vargu, ar Glazgo vienuoliktukas atlaikytų dar 90 žūtbūtinės kovos minučių.
Ankstesni komandos treneriai mėgdavo baksnoti į varžovų pavardes ir klubus, oponentų patirtį ir kaltinti Fortūną. Dabar viskas yra kitaip – E.Jankauskas rėžia tiesiai: mums trūksta žaidybinės patirties, o A lygoje rungtyniaujantys futbolininkai mačų pabaigoje neatlaiko to tempo, kurį jiems pasiūlo stipriausių Europos futbolo šalių čempionatuose žaidžiantys varžovai.
Šią problemą puikiai iliustruoja ir nuoga statistika. Iki šiol naujojo trenerio vadovaujama rinktinė sužaidė septynis mačus ir per juos praleido 9 įvarčius. Tik vienas iš jų buvo įmuštas pirmajame kėlinyje.
Tai pavyko padaryti rusui Fiodorui Smolovui, kuris mūsų rinktinę nuskriaudė 41-ąją minutę. Visi kiti aštuoni įvarčiai praleisti po pertraukos, o net penki iš jų – per paskutines 20 minučių.
Beveik visi įvarčiai – iš baudos aikštelės
Iki šiol E.Jankauskui didžiausią galvos skausmą keldavo gynybos linija, tačiau šį kartą veikiausiai permainų šiose pozicijose neišvysime. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog Malta – ne tas varžovas, kuris verstų pirmiausia galvoti apie savo vartų saugumą, tačiau prisiminus praėjusių metų birželį nutikusius įvykius, galima būtų pasakyti, kad nykštukai gali nuskriausti mūsiškius net nepriartėję prie baudos aikštelės.
Abu įvarčius tame 2:0 Takalyje laimėtame mače šeimininkai pelnė įspūdingais tolimais šūviais. Tiesa, vartuose tąsyk buvo ne puikiai pastaruoju metu užsirekomendavęs Ernestas Šetkus, bet debiutines savo rungtynes nacionalinėje rinktinėje žaidęs Edvinas Gertmonas.
Sunkiai tikėtina, kad savo pirmąjį numerį E.Jankauskas galėtų palikti ant suolo tokiame svarbiame mače. Lygiai taip pat vargu, ar didelėmis permainomis treneris nustebins ir formuodamas gynėjų liniją.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad kraštuose rungtyniaujantys Egidijus Vaitkūnas ir Vaidas Slavickas galėtų atiduoti savo pozicijas kur kas labiau atakuojančio plano konkurentams Deividui Česnauskiui ir Vytautui Andriuškevičiui, tačiau sunkiai tikėtina, kad savo vienuoliktuką E.Jankauskas nuspręs griauti kardinaliai, kadangi permainų atakuojančiose grandyse veikiausiai nepavyks išvengti.
Abu minėtus įvarčius praėjusiais metais Malta įmušė tokius, kokių E.Jankausko rinktinė tiesiog nepraleidžia.
Iš devynių praleistų įvarčių iš už baudos aikštelės į mūsų vartus krito vos vienas. Tą padaryti pačiose pirmosiose rungtynėse pavyko rumunui Nicolae Stanciu. Vartus Džiurdžiu mieste vykusiame mače tuomet saugojo Emilijus Zubas.
Visi kiti aštuoni įvarčiai buvo įmušti varžovams įsiveržus į baudos aikštę, o net penki iš jų – iš vartininko aikštelės!
Didžiausias baubas – smūgiai galva
Dar vienas įdomus faktas, kad kur kas dažniau įvarčiai į lietuvių vartus krenta iš dešinės pusės.
Iš to krašto, kur dabar gynėjų porą sudaro G.Freidgeimas ir Egidijus Vaitkūnas, į mūsų vartus įmušti net septyni įvarčiai iš devynių, tačiau verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad E.Vaitkūnui dešinėje yra kur kas sunkiau gintis nei kairėje esančiam Vaidui Slavickui, nes paprastai dešinėje rungtyniaujantis Lietuvos rinktinės saugas daugiau rūpinasi puolimu nei gynyba.
Rungtynių pradžioje šioje pozicijoje dažniausiai rungtyniauja Fiodoras Černychas, o jų metu dažnai pasikeičia su Nerijumi Valskiu ar iš kairiosios pusės gana dažnai perkeliamu Arvydu Novikovu.
Taigi Marijampolės „Sūduvoje“ rungtyniaujančiu Vaidu Slavicku treneris pasitiki, yra patenkintas ir vargu, ar nuspręs keisti. Kita vertus, tikėtina, kad rungtynėms įsibėgėjus, taip pat kaip Škotijoje, jo vietą užims V.Andriuškevičius. Ypač jei lietuviams nepavyktų įmušti greito įvarčio ir reiktų stiprinti atakuojantį potencialą.
Turbūt treneris neardys ir vidurio gynėjų linijos, nors faktas, kad pastarieji keturi praleisti įvarčiai krito būtent iš vartininko aikštelės, ir nekelia optimizmo. Dar vienas įdomus faktas, kad visi jie buvo įmušti galva. Galva į mūsų vartus kol kas krenta daugiau įvarčių (5), nei įmušama kojomis (4). E.Jankausko štabui tai turėtų būti dar vienas labai aiškus signalas.
Dėl šio priežasties aikštėje galėtų pasirodyti neblogai galva žaidžiantis Linas Klimavičius. Slogius prisiminimus keliančiose rungtynėse Maltoje būtent jis sudarė vidurio gynėjų porą su G.Freidgeimu, ir nors rezultato futbolininkas tikrai nenori prisiminti, priekaištų dėl savo žaidimo tuomet nesulaukė.
Didžiausi klausimai
Kur kas daugiau intrigos kelia lietuvių pasirinkimai aikštės viduryje ir priekyje. Dvikovos su Škotija dėl traumos negalėjo baigti taktinei E.Jankausko schemai gyvybiškai svarbus Artūras Žulpa.
Jei treneris bus priverstas ieškoti naujų opcijų, jo akys greičiausiai kryps į Karolį Chveduką.
Jau prieš mėnesį vykusiose rungtynėse su slovėnais Kostanajaus „Tobol“ saugas baigė ne tik nusėtas mėlynėmis, bet ir su atsinaujinusia peties trauma.
Glazge atraminis saugas taip pat pasiprašė keitimo ir E.Jankauskas buvo priverstas į aikštę mesti K.Chveduką. Kol kas neaišku, ar Artūras sugebės atsigauti ir galės pradėti rungtynes, tačiau jei treneris bus priverstas ieškoti naujų opcijų, jo akys greičiausiai kryps į K.Chveduką.
„Split“ atstovaujantis saugas kol kas yra gerokai arčiau startinės vienuolikės nei Simonas Paulius ar jaunasis Ovidijus Verbickas.
Jei A.Žulpa rungtyniauti vis dėlto negalės ir į aikštę bus mestas K.Chvedukas, kitas atraminis saugas Mantas Kuklys galėtų būti pastumtas šiek tiek į priekį.
Puikiai Glazge sužaidęs Vykintas Slivka turėtų išsaugoti savo vietą sudėtyje, kadangi kuriančio atakuojančio saugo svarba mače, kuriame lietuviai privalės įmušti, dar labiau išauga.
Deivydo Matulevičiaus proga?
Labai geras galimybes pasirodyti ant LFF stadiono dirbtinės dangos nuo pat pirmųjų minučių turi vienintelis rinktinės tikrasis puolėjas Deivydas Matulevičius. Lietuviams šiame mače pirmiausia reiks kurti ir mušti įvarčius, o ne gaudyti varžovus staigiomis kontratakomis.
Galima tik įsivaizduoti, kaip dabartinėje situacijoje E.Jankauskui praverstų kelio traumą vis dar besigydantis geriausias Lietuvos futbolininkas Lukas Spalvis.
Todėl stiprindamas puolamąjį potencialą treneris gali į aikštę leisti „Botošani“ atakų lyderį, ypač dėl to, jog N.Valskis „Hampden Park“ aikštę paliko tik padedamas aptarnaujančio personalo.
„Trakų“ lyderis Glazge atidavė labai daug jėgų, ne kartą buvo priverstas kęsti skausmą gulėdamas ant vejos dėl mėšlungio sutrauktų kojų, o paskutinėmis minutėmis prieš keitimą gynėsi net šlubčiodamas.
Akivaizdu, jog A lygoje rungtyniaujančiam futbolininkui, kad ir koks jis geras bebūtų, atlaikyti tokį didžiulį krūvį du kartus per tris dienas yra sunkiai pakeliama našta, tad greičiausiai pirmą kartą šiame atrankos cikle mūsiškiai rungtyniaus su tikru vidurio puolėju.
Komandos kapitono F.Černycho ir A.Novikovo vieta starto sudėtyje niekam nekelia abejonių. Abu futbolininkai vėl pradės rungtynes skirtinguose kraštuose ir neabejotinai keisis pozicijomis, galbūt net kelis kartus.
Nors nacionalinėje komandoje F.Černychas rungtyniauja daugiau atakuojančiu krašto saugu nei pagrindiniu puolėju, kapitonas yra pats aštriausias E.Jankausko ginklas.
Iš pastarųjųų dešimties Lietuvos rinktinės įvarčių net šešis įmušė būtent Balstogės „Jagiellonia“ saugas. Dabartinis rinktinės kapitonas pagal vidutiniškai per rungtynes įmušamų įvarčių rodiklį (0,233) kol kas nusileidžia tik Artūrui Fomenkai (0,304) šalies futbolo legendoms Valdui Ivanauskui (0,285) ir Tomui Danilevičiui (0,267) bei prieškario metais žibėjusiems Antanui Lingiui (0,363) ir Jaroslavui Citavičiui (0,333).