„Sūduva“ – vienas! „Panevėžys“ – nulis!“, – šaukė į Aukštaitiją sugužėję Marijampolės ekipos sirgaliai po Domagojaus Pušičiaus tikslaus smūgio galva jau 3-ąją minutę.
Dar po šešių minučių skirtumą padvigubino Mihretas Topčagičius, laiku ir vietoje kyštelėjęs koją ir nukreipęs kamuolį į vartus.
Dominavimą „Sūduva“ pratęsė 27-ąją minutę, kai po puikaus Semiro Kerlos perdavimo vienu lietimu įvartį mušė Josipas Tadičius.
Vis tik po pertraukos „Panevėžys“ savo pasiekė ir atgijo, kai 60-ąją minutę Patrikas Bordonas galingu smūgiu nuginklavo Ivaną Kardumą.
Po šio epizodo pakilo ir kovingumo lygis. Tai iliustravo Andro Švrljugos ir net kelių varžovų apsistumdymai aikštėje.
Galiausiai „Sūduva“ dėjo tašką – po keitimo ant vejos pasirodęs Renanas Oliveira gudriai perkėlė kamuolį per vartininką ir pelnė įvartį. Brazilas dar pasiuntė linkėjimus ir į tribūnas susirinkusiems Marijampolės komandos sirgaliams.
Paskutinę rungtynių laiko minutę penktąjį čempionų įvartį pelnė J.Tadičius.
Šios pergalės Marijampolės futbolininkams pakako, kad taptų nepavejami Vilniaus „Žalgiriui“. Tiesa, titulo į viršų sekmadienį sūduviai dar nekėlė. Tai jie padarys per kitas namų rungtynes, kurias kitą šeštadienį žais su „Kauno Žalgiriu“.
Panevėžyje skambėjo čempioniškos skanduotės ir degė pergalės deglai. „Sūduva“ su gerbėjais šoko triumfo šokį, o vėliau šventė persikėlė ir į rūbinę.
„Visi puikiai suprato, kad mums reikėjo žengti paskutinį ir tvirtą žingsnį, kad taptumėme čempionais trečią kartą iš eilės. Aktyviai žaidėme nuo pat pradžių, pelnėme keletą įvarčių ir gal kažkiek nurimome po pertraukos, nors progų turėjome ir tada. Gerai, kad mušėme ir ketvirtą, ir penktą.
Sveikinu visus Marijampolės žmones su trimis titulais šį sezoną. Labai dėkingas esu, žinoma, savo žaidėjams“, – po pergalės 15min kalbėjo V.Čeburinas.
– Trys titulai šį sezoną, ar tai kažką sako apie Marijampolės dominavimą Lietuvos futbole?
– Manau, kad pažengėme į priekį, manau, kad patobulėjome futbolo prasme. Turime puikią komandos moralę, tad į priekį žengė ir komanda, ir klubas.
– Ką jums pačiam reiškia trečius metus iš eilės tapti Lietuvos čempionu?
– Visada reikia sakyti, kad dar mažai… Kad norime daugiau, kad norime dar, kad reikia vėl. Na, bet prieš sezoną kiekviena komanda sau kelia tikslą laimėti taurę, supertaurę ar čempionatą.
– Žvelgiant į visą sezoną, kiek tie trys titulai atperka tą momentą, kai vis tik nepavyko dėti paskutinio žingsnio Europos lygos atrankoje?
– Tas pralaimėjimas visada liks mūsų atmintyje. Visada. Labai norėjome patekti į grupių etapą, bet tai futbolas… Svarbu, kad titulas vėl suteikia mums galimybę žaisti Čempionų lygos atrankoje ir siekti savo tikslų.
Tas pralaimėjimas visada liks mūsų atmintyje. Visada
– Žvelgiant į komandą, kurie žaidėjai per pastaruosius metus patobulėjo labiausiai ar galbūt išaugo A lygos marškinėlius?
– Nenoriu išskirti kažkurių žaidėjų ir to nedarysiu. Tik noriu pasakyti, kad kiekvienas žaidėjas įnešė didžiulį indėlį į tuos tris iškovotus titulus.
– Prieš dvejus metus titulą užsitikrinote Marijampolėje prieš „Žalgirį“, pernai namuose priešpaskutiniame ture – taip pat namuose. Šiemet dar likusios trejos rungtynės ir čempionais tapote Panevėžyje. Ar jausmas ir džiaugsmas yra kažkiek kitoks?
– Tikrai ne. Pirmais metais buvo sakančių, kad mums galbūt pasisekė, pernai taip pat. Žiūrėsime, ką sakys dabar. Tai džiaugsmo tikrai nemažina. Reikia siekti ir penkto, ir dešimto titulo.
Pirmais metais buvo sakančių, kad mums galbūt pasisekė, pernai taip pat. Žiūrėsime, ką sakys dabar
