Nors aukštos brazilės yra identiškos dvynukės, jų pozicijos aikštėje skiriasi kardinaliai.
Kelen rungtyniauja puolėjos pozicijoje ir jau per kontrolines rungtynes vilkėdama „Gintros-Universiteto“ aprangą spėjo pasižymėti trim įvarčiais. Tuo tarpu Karen sudarys centro gynėjų tandemą su komandos kapitone Vestina Neverdauskaite.
Tiesa, puolėja Kelen yra vienu centimetru aukštesnė už gynėją Karen. Brazilių ūgis atitinkamai siekia 175 ir 174 centimetrus.
Labiausiai pastebimas skirtumas Kelen ir Karen karjerų biografijoje – Kelen jau yra ragavusi legionierės duonos, kai antroje 2017 metų sezono dalyje atstovavo klubui iš Pietų Korėjos, o Karen „Gintra-Universitetas“ taps pirmąją stotele rungtyniaujant užsienyje.
Su plačia šypsena į treniruotę Gytarių dirbtinės dangos stadione atžingsniavusios brazilės oficialiai klubo svetainei fkgintra.lt atskleidė pasirinkimo atvykti rungtyniauti į Lietuvą motyvus, pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais Šiauliuose ir papasakojo apie savo karjeras.
– Kada pradėjote žaisti futbolą? Trumpai pristatykite savo karjeras.
Kelen: Futbolą pradėjau žaisti būdama aštuonerių. Mane pastumėjo vyresnieji broliai, kuriems futbolas buvo užsiėmimas nr. 1. Nuo 2012 metų pradėjau žaisti vietinėje Brazilijos komandoje. 2014 metais persikėliau į „FC Kindermann“, vėliau dar tris sezonus, iki pat atvykstant į Lietuvą atstovavau „Iranduba-AM“ ekipai aukščiausioje Brazilijos futbolo lygoje.
Man jau teko save išbandyti ir užsienyje, kai turėjau progą išvykti į pajėgiausios Pietų Korėjos futbolo lygoje rungtyniaujančią „Gyeongju“ komandą. Ten praleidau dalį 2017 metų sezono. Adaptuotis šioje šalyje nebuvo lengva, nes mane supo daug neįprastų kultūros dalykų, tačiau tai buvo įdomi patirtis, kuria džiaugiuosi.
Karen: Taip pat kaip ir sesuo futbolą pradėjau žaisti būdama aštuonerių metų. Kadangi mūsų šeima yra labai sportiška, ko gero tai ir padarė didžiausią įtaką. Iš pradžų futbolą žaidėme kartu su berniukais, o sulaukusi 15 metų persikėliau žaisti į „Adergs-RS“ ekipą, kur praleidau vieną sezoną. 2014-2015 metų sezone kartu su seserimi žaidėme aukščiausios Brazilijos lygos „FC Kindermann“ komandoje, abi persikėlėme į „Iranduba-AM“. Turiu patirties rungtyniaujant ir jaunimo iki 20 metų Brazilijos rinktinėje.
– Sulaukus skambučio agento, kuris pateikė „Gintros-Universiteto“ pasiūlymą – kokia pirma mintis aplankė?
Kelen: Pirma mintis, šovusi į galvą – kuo greičiau panaršyti internete ir rasti informacijos, vaizdų apie komandą. Tai, ką pamačiau, mane nudžiugino. Ši ekipa yra dominuojanti jėga Lietuvoje, o taip pat nesunku pastebėti, kad per pastaruosius kelerius metus komandos pasirodymai Europoje yra kur kas geresni, nei tai buvo prieš dešimt metų.
Karen: Kur yra Lietuva? (juokiasi). Jeigu kalbant rimtai, ieškojau informacijos ne apie Lietuvą, bet apie patį klubą, jo istoriją. Įdomu buvo sužinoti ir apie Šiaulius, kokio dydžio tai miestas, kokia yra stadionų infrastruktūra. Visi vaizdai, kuriuos radau internete, mane nuteikė optimistiškai. Galiu pasakyti, kad ne prasčiau viskas atrodo ir gyvai (šypsosi).
– Kokie buvo pagrindiniai apsisprendimo atvykti rungtyniauti į „Gintros-Universiteto“ klubą motyvai?
Kelen: Man didžiausias masalas buvo UEFA moterų Čempionių lyga. Noriu padėti komandai siekti aukščiausių tikslų Europoje.
Karen: Apsisprendimą lėmė kelių pagrindinių motyvų komplektas. Pirmiausia, geros pasiūlytos sąlygos, antra – noras paragauti legionierės duonos, pakeisti aplinką, galbūt tai galima įvardinti ir išėjimu iš komforto zonos. Taip pat dar vienas argumentas, kad komanda sezono metu dalyvauja ne viename turnyre – paraleliai žaidžiama ir Lietuvos A lygos čempionate, ir Baltijos lygoje, ir pajėgiausiame Europos turnyre UEFA moterų Čempionių lygoje.
– Kokios yra jūsų stipriosios žaidimo pusės?
Kelen: Greitis, vadinama puolėjo „uoslė“, gebėjimas ieškoti plačių erdvių aikštėje, kur galiu su kamuoliu pabėgti nuo varžovių gynėjų. Taip pat galiu sėkmingai žaisti tiek atakos smaigalyje, tiek ir atakuojančio krašto saugo pozicijoje.
Karen: Žaidimas galva, gynbos linijos kontroliavimas, koncentracija, tikslūs perdavimai.
– Šiauliuose jau esate virš savaitės laiko. Kokie pirmieji įspūdžiai?
Kelen: Tai visiškai skirtinga vieta, nei Brazilija. Manau, kad čia gyventi ramu ir gera. Mus pasitiko atšiaurus klimatas, bet komandos draugės žadėjo, kad orai atšils. Tikiuosi, kad nemelavo (šypsosi).
Karen: Miestas man patinka, atrodo, kad čia gyvenimas teka ramia vaga, gatvės nėra pergrūstos transporto priemonėmis, nėra jokios sumaišties. Kaip jau minėjo sesuo, dabar šiek tiek šaltoka, tačiau bandome prie to apsiprasti. Klubas davė šiltas striukes (šypsosi).
– Jūsų tautietei Isadorai Šiauliai jau tapo antraisiais namais. Išduokite paslaptį kokias vietas mieste ji parodė pirmiausiai?
Kelen: Pirmoji vieta buvo centrinis stadionas, antroji – laikini mūsų namai. Vėliau dar vykome į prekybos centrą.
Karen: Noriu pasakyti, kad labai džiaugiamės, jog Isadora yra čia. Ji labai padeda greičiau įsilieti ne tik į komandą, bet ir į kasdieninį gyvenimą naujoje aplinkoje. Daug laisvo laiko neturime, kasdien vyksta treniruotės, važiavome į kontrolines rungtynes Latvijoje, todėl dar daug ko nepamatėme. Vis tik būsime čia pakankamai ilgai tam, kad galėtumėme apžiūrėti miestą ir jo apylinkes išsamiau.
