Lietuvos futbolą į istorinį ruožą atvairavęs V.Urbonas – apie pergalę prie dingusių stadiono šviesų

2020-uosius 52-ejų rinktinės strategas prisimins kaip pašėlusius metus. Ir ne tik todėl, kad įprastinę tvarką stipriai jaukė futbolo pasaulį ne sykį krėtęs koronavirusas.

V.Urbonas per keletą mėnesių nuo žmogaus, kuris su Lietuvos rinktine rodė slogiausius rezultatus nepriklausomybės istorijoje, tapo strategu, kuris pradėjo taikytis į visų laikų sėkmingiausias lietuviško futbolo metraščio eilutes.

Kantrybė – bruožas, kuris bene geriausiai apibūdina 2019-ųjų vasarį rinktinės vairą perėmusį panevėžietį. 8 pralaimėjimai ir 1 lygiosios – taip oficialiuose mačuose prie rinktinės vairo debiutavo V.Urbonas. Į šalies futbolo istoriją panevėžietis pateko, kaip ilgiausiai pirmosios pergalės laukęs rinktinės strategas, tačiau rugsėjo 7-ąją iškovota sensacinga pergalė Tiranoje prieš Albanijos rinktinę tapo kibirkštimi, įskėlusia Lietuvos futbolo šūvį į seniai neregėtą atkarpą.

Susitinka Lietuva – Farerų salos

+46

Trečiadienio dvikova su Farerų salų komanda buvo jau penktasis mačas iš eilės, kuriame Lietuvos rinktinė nepatyrė pralaimėjimo.

Toks reiškinys – ypač retas mūsų šalies futbole. Iki šiol vos du kartus nepriklausomos Lietuvos istorijoje rinktinė buvo nesuklupusi penkis sykius iš eilės.

Pastarąjį kartą tai nutiko 2008 ir 2009 metų sandūroje.

Tuomet prie komandos vairo stovėjo charizmatiškasis Jose Couceiro. Po trečiadienio į eilę šalia vieno geriausių visų laikų nacionalinės komandos strategų atsistojo ir V.Urbonas.

Tiesa, pažymėtina, kad J.Couceiro serijoje buvo vos vienas oficialus mačas, o V.Urbono – net trys.

Simboliška ir tai, kad portugalas maču su Farerais pradėjo savąją seriją, o V.Urbonas po dvikovos su tuo pačiu nykštuku atsistojo į vieną gretą su juo.

52-ejų panevėžietis turi šansą savo laimingą gairelę smeigti ir dar toliau – jei sekmadienį jo auklėtiniai Minske nebus prastesni už baltarusius ar kitą trečiadienį atsilaikys Kazachstane.

Tokiu atveju V.Urbonas pakartotų arba pagerintų Algimanto Liubinsko rekordą.

Vienintelį kartą šešių iš eilės dvikovų rinktinė nepralaimėjo 1992-aisiais, o šią seriją užbaigė istorinėmis lygiosiomis rudenį Vilniuje su tuometiniais Europos čempionais danais.

Įdomu tai, kad V.Urbonas pats yra prisidėjęs prie šios sėkmingos atkarpos. Tuomet būdamas Vilniaus „Geležinio Vilko“ nariu buvo pakviestas į nacionalinę komandą ir žaidė mače su Sakartvelu (1:0).

Kaip ir žadėjo prieš mačą, V.Urbonas į praeitį ir potencialius rekordus nesižvalgė. Neturėdamas Vilniaus „Žalgirio“ atraminių saugų poros Modesto Vorobjovo ir Domanto Šimkaus strategas vietoj jų aikštės viduryje sukonstravo drąsų eksperimentinį duetą iš į rinktinę po ilgesnės pertraukos sugrįžusio Vykinto Slivkos ir nacionalinėje komandoje debiutavusio Lino Mėgelaičio.

Negalėjo rungtyniauti ir trečias puikiai pastaruoju metu atrodęs žalgirietis Saulius Mikoliūnas, o rinktinės lyderis Arvydas Novikovas buvo paliktas ant suolo, bet tai nesutrukdė lietuviams dvikovą su kovingu nykštuku pradėti drąsiai ir užtikrintai.

Be žiūrovų vykusiame mače netrūko akibrokštų. Sužaidus pusvalandį išsijungė maždaug pusė LFF stadiono prožektorių šviesų. Po penkių minučių tapo dar blausiau, nes užgeso dar kelios, bet šie nesklandumai šeimininkų iš pusiausvyros neišmušė.

42-ąją minutę pirmas prie atšokusio kamuolio varžovų baudos aikštelėje suskubo Gratas Sirgėdas ir užtikrintu smūgiu išvedė šeimininkus į priekį.

Puikią sportinę formą sezono pabaigoje demonstravęs „Kauno Žalgirio“ lyderis tuoj pat į rankas paėmė rinktinės marškinėlius su 6 numeriu ir Mariaus Žaliūko pavarde, taip atiduodamas pagarbą Anapilin praėjusią savaitę išlydėtam ilgamečiam rinktinės gynėjui.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Gratas Sirgėdas

Po trijų minučių G.Sirgėdas džiaugėsi dar kartą. Po Donato Kazlausko perdavimo iš kairio krašto bene žemiausiai rinktinės žaidėjas sėkmingai kyštelėjo galvą ir Farerų salų vartininkas Gunnaras Nielsenas šansų neturėjo.

„Pagal įvarčius tai buvo tikriausiai sėkmingiausias mačas mano karjeroje, na o pagal žaidimą – nepasakyčiau. Mušant abu sykius atsiradau tinkamoje vietoje ir laiku. Smagu, kad pirmajame kėlinyje žaidėme geriau, dominavome aikštėje, o varžovai šansų beveik ir neturėjo. Po to buvau pakeistas, tad rungtynių pabaigos nemačiau, nes jau buvau duše. Tos pritemusios šviesos? Tikrai netrukdė, panašu, kad net padėjo“, – šypsojosi ryškiausias mačo žaidėjas.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Gratas Sirgėdas

Pertraukos metu stadione nusprogo ir paskutinieji LFF stadiono žibintai, bet net ir jiems užsidegus Farerų salų komanda, nors ir buvo aktyvesnė, šviesos tunelio gale taip ir nerado – per pridėtą laiką atliktas pirmasis Farerų smūgis į lietuvių vartų plotą baigėsi Gunnaro Vatnhamaro įvarčiu, bet nuo pralaimėjimo negelbėjo.

„Nežiūrint į rungtynių statusą, smagu, kad iškovojome pergalę. Noriu padėkoti žaidėjams, kurie net draugiškame mače surado motyvacijos. Norėjosi metus namuose užbaigti pergale. Tą ir pavyko padaryti. Antrajame kėlinyje jau kiek atsipalaidavome, nusiraminome, visų mintys jau buvo Minske ir Almatoje. Bet tai natūrali būsena. Manau, kad generalinė repeticija prieš sekmadienio dvikovą pavyko“, – po mačo džiaugėsi V.Urbonas.

VIDEO: Valdo Urbono ir Grato Sirgėdo komentarai po rungtynių

Valdo Urbono ir Grato Sirgėdo komentarai po rungtynių

– Kaip, jūsų akimis, šiame mače atrodė eksperimentinė L.Mėgelaičio ir V.Slivkos vidurio saugų pora? – 15min paklausė V.Urbono.

– Prieš rungtynes susidūrėme su šios pozicijos trūkumu. Manau, kas sprendimas tikrai pasiteisino. Tiek Linas sėkmingai debiutavo komandoje, tiek Vykintas solidžiai sugrįžo į rinktinę. Abu žaidė tvarkingai ir problemų bent jau aikštės viduryje tikrai nematau. Antrajame kėlinyje pasirodę Edgaras Utkus ir Tautvydas Eliošius taip pat vaizdo negadino.

– L.Mėgelaitis ir E.Utkus liks rinktinėje ir keliaus į Minską bei Almatą ar šiuos žaidėjus perleisite U-21 rinktinės treneriui Donatui Vencevičiui?

– Kol kas sprendimo dar nesu priėmęs. Manau, kad apsispręsiu jau šį vakarą, viską įvertinsim ir mano sprendimą sužinosite. Bet situacija mus verčia ieškoti sprendimų. Šiandien prieš pat mačą netikėtai iškrito ir Mindaugas Palionis. Jis pradėjo karščiuoti, pakilo temperatūra. Teko imtis priverstinių keitimų. Žiūrėsime, ar jis galės keliauti į Minską.

– Kapitono raištį pirmą kartą istorijoje ryšėjo Tomas Švedkauskas. Kodėl priėmėte tokį sprendimą?

– Kaip jau minėjau, situacija šiais laikais labai greitai kinta. Neturime nei Fiodoro Černycho, nei Sauliaus Mikoliūno. Teko ieškoti, bet noriu pasakyti, kad Tomas per šiuos kelis mačus tikrai puikiai užsirekomendavo. Manau, kad vartininkas-kapitonas, kuris kaip ir treneris, mato visą aikštę yra gerai. Manau, kad šis sprendimas pasiteisino.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Valdas Urbonas

– Gynybos linijoje su Edvinu Girdvainiu debiutavo Vytas Gašpuitis. Kaip vertinate jo pasirodymą?

– Šis klausimas anksčiau ar vėliau turėjo iškilti. Patys suprantate, kad ta pačia Girdvainio ir Palionio pora visų rungtynių sužaisti negalėsime. Reikėjo ieškoti variantų. Mes planavome, kad Vytas pasirodys aikštėje po keitimo, bet teko jį į aikštę mesti nuo pirmų minučių. Pagal susikaupimą ir žaidimą jis man paliko gerą įspūdį, laimėjo beveik visas oro dvikovas. Smagu, kad tai buvo mačas, kuriame galėjome patikrinti daug naujų žaidėjų – įsivedėme Gašpuitį, Mėgelaitį, Utkų. Pozityviai vertinu tiek rezultatą, tiek atskirų žaidėjų pasirodymą.

– Kas jus labiausiai neramina prieš dvikovas Baltarusijoje ir Kazachstane?

– Dabar mūsų visos mintys apie ateinančią dvikovą Minske. Apmaudu, jog neturėsime Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjų, kurie pastaruoju metu komandoje vaidino svarbius vaidmenis. Bet tam ir buvo skirtas šis mačas – norėjome įsivertinti turimus žaidėjus ir tai padarėme.

– Ar netikėtai prigesusios stadiono šviesos neišmušė iš vėžių?

– Manau, kad ne, futbolininkai yra profesionalai. Manau, kad dauguma jautė, kad net kiek pritemus sėkmingai užbaigs šias rungtynes.

– Treneri, kiek tęsis ši Lietuvos rinktinės serija be pralaimėjimų?

– Į skaičius nežiūrime. Mums yra svarbiausias kiekvienas ateinantis mačas. Dabar galvosime apie dvikovą Baltarusijoje, o po to – mačą Kazachstane.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Lietuva – Farerų salos

„Tai buvo dviejų skirtingų pusių rungtynės. Iki pertraukos mes buvo priversti tik gintis, tačiau vaizdas antrajame kėlinyje jau buvo geresnis. Pakeitėme kai kurių žaidėjų pozicijas aikštėje, mūsų gynėjų linija pradėjo žaisti aukščiau, o kuriantiems žaidėjams suradome daugiau laisvo ploto ir jie pradėjo jaustis komfortiškiau. Laimėti nepavyko, bet bendrai šia repeticija esu patenkintas, kuri mums bus naudinga prieš artėjančią Tautų lygos akistatą su Latvija“, – dėl pralaimėjimo pernelyg nesikrimto Farerų salų komandą treniruojantis švedas Hakanas Ericsonas.