Paskui Lietuvos futbolo federaciją jau daugelį metų velkasi prastos reputacijos šleifas, o rezultatai pasiekė rekordines žemumas – šiuo metu vyrų rinktinė užima 142-ąją vietą ir rikiuojasi žemiau nei tokios šalys kaip Farerų salos ar Libija.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas 15min patvirtino, kad politikai svarsto imtis veiksmų pakeisti įstatus ir surengti naujus federacijos organų rinkimus.
Jis politikų užmojus grindžia tuo, kad futbolas kaip populiariausia sporto šaka pasaulyje turi įtakos ne tik šalies prestižui, bet gali turėti ir reikšmingą teigiamą poveikį socialinei bei ekonominei aplinkai.
Parlamentaro teigimu, prasti Lietuvos futbolo rezultatai visų pirma yra negebėjimo imtis reikalingų reformų ir negebėjimo atstovauti plačiajai Lietuvos futbolo bendruomenei pasekmė.
Lietuvos Seimas savo ambicijas deklaravo dar 2020-ųjų lapkritį, kai specialia rezoliucija paragino „sustiprinti LFF atsparumą nuo asmenų, linkusių į nusikalstamą veiklą, poveikio ir piktnaudžiavimo“. Tada parlamentas užsiminė ir apie naujos organizacijos steigimo galimybę.
M.Majausko vertinimu, nuo to laiko esminių pokyčių, kurie leistų tikėtis proveržio Lietuvos futbole, neįvyko, todėl dabar verta kelti klausimą, „ar federacijos vykdoma veikla ir jos principai yra iš esmės suderinami su Lietuvos futbolo interesais“.
„Mano akimis, reikėtų tikslinti federacijos įstatus taip, jog jie atitiktų FIFA standartus, užtikrinant skaidrumą ir demokratinius principus“, – 15min sakė M.Majauskas.
Pasak jo, valstybinės institucijos norėtų skirti didesnį finansavimą futbolo vystymui, grąžinti futbolą į prioritetinių sporto šakų sąrašą, tačiau prie giliai įsišaknijusių problemų tai nėra įmanoma.
Seimo nario teigimu, LFF įstatuose reikia išplėsti futbolo klubų įtaką, numatyti vadovų rotaciją, užtikrinti nepriklausomą etikos komisiją, atsisakyti prievolės ginčus spręsti arbitraže Šveicarijoje.
„Svarbu, jog Lietuvos futbolo klubai pagal pavyzdinę FIFA praktiką įgautų teisę realiai dalyvauti federacijos veikloje. Taip pat turėtų būti užtikrinta nepriklausoma visuotiniame susirinkime renkama etikos komisija, kuri būtų iš esmės nepriklausoma nuo kitų federacijos valdymo organų ir galėtų tinkamai atlikti priežiūros funkciją“, – vardijo M.Majauskas.
„Reikėtų sumažinti esamus barjerus spręsti iškylančius nesutarimus ir ginčus, atveriant galimybę futbolo bendruomenės nariams kreiptis ne tik į brangiai kainuojančius ir ilgai trunkančius tarptautinius arbitražo teismus Šveicarijoje“, – pridūrė politikas.
„Vadovaujantis Sporto įstatymu, taip pat turi būti numatyta ir federacijos valdymo organų narių rotacija, įtvirtinant kadencijų skaičių. Tam reikia arba UEFA tiesioginio valdymo, arba su UEFA palaiminimu Lietuvos valdžios veiksmų, kuriais būtų paskirtas laikinasis reguliatorius, atliktas nepriklausomas veiklos ir finansinis auditas, pakeisti įstatai ir surengti nauji demokratiniai federacijos organų rinkimai“, – tikslus įvardijo M.Majauskas.
15min žiniomis, Seimo narių iniciatyvinė grupė, kurioje, be M.Majausko, aktyviai dalyvauja Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Arūnas Valinskas ir dar keletas Seimo narių iš skirtingų frakcijų, yra parengusi ir laikinojo įstatymo projektą.
Specialiuoju įstatymu numatomas tiesioginis Lietuvos futbolo federacijos valdymas. Politikai įstatymą priėmimo metu žada derinti su UEFA ir FIFA.
Apie revoliucijos būtinybę Lietuvos futbole kalbama jau ne vienerius metus, bet iki šiol garsios deklaracijos darbais nevirsdavo.
Nuo sprendimų politikus iki šiol atgrasydavo rizika, kad už politikų kišimąsi įtakinga Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) gali suspenduoti Lietuvos rinktinių ir klubų dalyvavimą tarptautiniuose turnyruose.
Kritikai gali baksnoti ir į teisinio precedento pavojų, kad valstybė gali imtis nederamai kištis ir į kitų asociacijų veiklą.
Tačiau priėmus įstatymą, jį užginčyti būtų sudėtinga – tai galima padaryti tik Konstituciniame Teisme, o ten procesai paprastai užtrunka.
M.Majausko skaičiavimais, per Vyriausybę ir savivaldybes Lietuvos futbolui per metus skiriama apie 10 mln. eurų.
Lenkija manevravo prieš Europos čempionatą
Prieš 2012 metų Europos čempionatą, rengtą Ukrainoje ir Lenkijoje, mūsų kaimynų šalyje politikai taip pat ėjo į puolimą.
2007–2008 metais Lenkijos vyriausybės palaikomas sporto ministras Miroslawas Drzewiecki užsimojo pakeisti Lenkijos futbolo federacijos vadovybę. Prieš tai kilus daugybei korupcijos, nesumokėtų mokesčių bei sutartų rungtynių skandalų, šalies premjeras Donaldas Tuskas tada pareiškė, kad šalies futbole „vienas vagis vis atsiranda po kito“.
Lenkijos futbolo federacija ir jos vadovas Michalas Listkiewiczius buvo suspenduoti šalies olimpinio komiteto sporto arbitražo, kuris turėjo paskirti administratorių.
Tačiau FIFA stojo į M.Listkiewiczo pusę ir pagrasino iš Lenkijos atimti teisę rengti Europos čempionatą. FIFA pareikalavo, kad Lenkijos vyriausybės ir federacijos vadovai susitartų. O išeitis buvo rasta, sutarus dėl naujų rinkimų. Per juos nauju prezidentu buvo išrinktas buvęs legendinis futbolininkas Grzegorzas Lato, FIFA atidžiai stebėtose rinkimuose pelnęs daugiau balsų nei Zbigniewas Boniekas ir tuometinis Lenkijos futbolo federacijos generalinis sekretorius Zbigniewas Krecina.
Afrikos šalyse permainas lydėjo FIFA diskvalifikacijos
Šių metų pavasarį FIFA diskvalifikavo Kenijos ir Zimbabvės futbolo federacijas, kai šių Afrikos šalių vyriausybės jose pakeitė vadovus ir paskyrė savo deleguotus asmenis.
Kenijos futbolo federacijos prezidentas Nickas Mwendwa buvo areštuotas ir apkaltintas dėl kyšių, gautų iš FIFA ir vyriausybės. Jis pats savo kaltę neigia.
Zimbabvės futbolo vadovai buvo kaltinami dėl valstybės pinigų iššvaistymo ir seksualinio priekabiavimo prie moterų futbolo teisėjų.
Ir Kenija, ir Zimbabvė neteko FIFA teikiamos finansinės paramos, o nacionalinėms komandoms ir klubams uždrausta varžytis tarptautinėse varžybose.
Tarp 2000 ir 2010 metų daugiau Afrikos šalių, tarp jų Nigerija, Kenija, Čadas, Madagaskaras, Etiopija, buvo suspenduotos dėl panašių atvejų.
Dar anksčiau – prieš kelis dešimtmečius tokios pat lemties buvo susilaukusios ir kitos šalys, tarp jų Graikija, Albanija, Kamerūnas, Indonezija, Sudanas.
Beveik visais atvejais, išskyrus dvejus metus diskvalifikaciją atlaikiusią Gvinėją, vyriausybės pasiduodavo FIFA spaudimui ir greitai išpildydavo pasaulinės futbolo valdžios reikalavimus.
Šešėlį meta Vykdomojo komiteto atstovai
Lietuvos futbolo federacijai nuo 2017 metų vadovauja Tomas Danilevičius.
Buvęs rezultatyviausias visų laikų futbolininkas tuo metu pakeitė Edviną Eimontą, pasitraukusį iš pareigų po nesutarimų su LFF Vykdomuoju komitetu.
2020 metų rugpjūtį T.Danilevičius perrinktas LFF prezidentu, per federacijos konferenciją 71 balsais prieš 6 įveikęs tuometinį Vilniaus futbolo vadovą Paulių Malžinską.
44 metų T.Danilevičius ir iš krepšinio į futbolo erdves perėjęs LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius yra labiausiai matomi pagrindiniai federacijos vadovai.
Tačiau sprendimus priima Vykdomasis komitetas, kurį sudaro 20 asmenų. Iš jų dalis šalies futbolui vadovauja labai daug metų.
Suprasti akimirksniu
- LFF Vykdomasis komitetas: T.Danilevičius, Mindaugas Bondauskis (LFF I viceprezidentas, Telšių apskrities futbolo federacijos prezidentas), Vidmantas Butkevičius (Lietuvos salės ir paplūdimio futbolo asociacijos prezidentas), Darius Butkus (Panevėžio apskrities futbolo federacijos prezidentas), Žydrūnas Buzas (Marijampolės apskrities futbolo federacijos prezidentas), Nerijus Dunauskas (Futbolo trenerių rengimo asociacijos prezidentas), Dainius Gudaitis (Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacijos prezidentas), Rimas Kantaravičius (Alytaus apskrities futbolo federacijos prezidentas), Artūras Krukis (Lietuvos moterų futbolo asociacijos prezidentas), Gintautas Mirauskas (Šiaulių apskrities futbolo federacijos prezidentas), Janas Nevoina (LFF II viceprezidentas, Lietuvos futbolo klubų asociacijos „A lyga“ prezidentas), Arūnas Pukelis (Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentas), Ingrida Siliūnienė (LFF III viceprezidentė, išrinkta Lietuvos futbolo federacijos narių), Sergejus Sliva (Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos prezidentas), Sergejus Slyva (Masinio futbolo asociacijos prezidentas), Deividas Šemberas (Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentas), Dainius Širvys (Utenos apskrities futbolo federacijos prezidentas), Dainius Šumauskas (Kauno apskrities futbolo federacijos prezidentas), Gintautas Žemaitis (Lietuvos futbolo žaidėjų sąjungos prezidentas), Rimantas Žvingilas (Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentas).
Pastaraisiais metais Lietuvos politikai vis aktyviau atakuoja LFF vartus.
Po 2020 metų pabaigoje Seimo nariai rezoliucija „Dėl Lietuvos futbolo federacijos“ kvietė visas Lietuvos futbolo bendruomenės organizacijas apsvarstyti šios sporto šakos ateitį, „galimybes iš pagrindų sustiprinti centrinės organizacijos atsparumą nuo asmenų, linkusių į nusikalstamą veiklą, poveikio ir piktnaudžiavimo arba steigti naują Lietuvos futbolo bendruomenės interesus atstovaujančią organizaciją, kuri tinkamai įgyvendintų futbolo bendruomenės iškeltus tikslus“.
Tąsyk dokumentu Seimas rekomendavo Vyriausybei kreiptis į tarptautines futbolo asociacijas (UEFA, FIFA), kad pastarosios atliktų tarptautinius auditus ir ištirtų visų Lietuvos futbolo federacijos gaunamų finansų naudojamą.
Šių metų pradžioje po LFF sezono apdovanojimų šventės Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė žiniasklaidai išplatino viešą laišką, kuriame pasmerkė Lietuvos futbolo federaciją dėl ryšių su prieštaringos reputacijos Arūnu Pukeliu. Šis LFF šventėje ne tik dalyvavo pats, bet ir ant scenos apdovanojo nominantus.
„Pasisakau ir pasisakysiu už skaidrumą sporto šakų federacijose, todėl man nepriimtinas ir nesuprantamas kai kurių federacijų elgesys.
Lietuvos futbolo federacijos surengtuose geriausių žaidėjų apdovanojimuose ant scenos lipo ir vieną apdovanojimų įteikė Arūnas Pukelis. Tai rodo, kad šis asmuo, kaip nuolat pažymima žiniasklaidoje, turėjęs problemų su teisėsauga, tebeturi didelę įtaką Lietuvos futbolo federacijoje. Tai visuomenėje kelia daug klausimų dėl pasitikėjimo ir skaidrumo pačia federacija. Labai gaila, kad federacijos vadovai to nesupranta ir taip patys kenkia futbolo įvaizdžiui ir ateičiai, – teigė J.Šiugždinienė. – Gerbiami Lietuvos futbolo federacijos vadovai, kiek dar abejonių ir nepasitenkinimo visuomenėje turės pasėti tokie jūsų veiksmai, kol pagaliau suprasite, kad vienintelis teisingas kelias yra atsiriboti nuo tokių veikėjų? Tokių veiksmų toleruoti negaliu.“
LFF yra didžiausią biudžetą surenkanti šalies sporto organizacija, kelis kartus lenkianti ir Lietuvos krepšinio federaciją.
Šiemet LFF biudžetas turėtų siekti rekordinius 13,2 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis atkeliauja iš UEFA aruodų.
„Keista ir iš žiniasklaidos, ir iš ministerijos atstovų girdėti kažkokius kaltinimus apie skaidrumą ir t. t. Parodykite jūs man nors vieną sporto organizaciją, kuri taip detaliai ir nuodugniai, su tokiomis ataskaitomis reguliariai pristato savo biudžetą ir jo panaudojimą, – po ministrės pasisakymo reagavo LFF generalinis sekretorius E.Stankevičius. – Gaila, kad šiandien čia nėra Seimo narių ar tos pačios ministerijos atstovų. Ne kartą esame kvietę atvykti ir diskutuoti. Uždavėme klausimų ir gerbiamai J.Šiugždinienei, deja, atsakymų kol kas negavome (ŠMSM patikslino 15min, kad jokių LFF klausimų nėra gavusi, – past.). Keista, kad pasinaudojama lengva forma išeiti į eterį, neįsigilinus į situaciją, kaip federacija yra pasikeitusi per pastaruosius kelerius metus.“
Jo teigimu, 2018-aisiais, jam pradėjus darbus LFF, federacija buvo „faktiškai bankrutavusi“, o dėl pasikeitusių finansinių skaičių jis netiesiogiai gyrė ir A.Pukelį. Anksčiau teistas tauragiškis vadovauja LFF ekonomikos bei finansų komitetui.
„Dabar epitetai skrieja į Ekonomikos ir finansų komitetą ir vieno ar kito asmens dalyvavimą jame, bet tada leiskite paklausti, kas buvo 2016–2018 metais, kai LFF tokio komiteto neturėjo arba jis buvo kitos sudėties – kokius skaičius ir kokį finansinį rezultatą futbolo federacija tada demonstravo?“ – retoriškai klausė E.Stankevičius.
Visi LFF prezidentai
| Nr. | Laikotarpis | Prezidentas |
| 1. | 1992–1999 | Vytautas Dirmeikis |
| 2. | 1999 | Vytautas Zimnickas (laikinai) |
| 3. | 2000–2012 | Liutauras Varanavičius |
| 4. | 2012–2016 | Julius Kvedaras |
| 5. | 2016–2017 | Edvinas Eimontas |
| 6. | 2017 | Vidmantas Butkevičius (laikinai) |
| 7. | nuo 2017 | Tomas Danilevičius |
„Taip, iš kitos pusės – mes esame verti tų epitetų. Daugelį metų buvo nesitvarkoma, federacijoje buvo neūkiškumas, neorganizuotumas – tai ir privedė prie to, kokius epitetus mes gauname“, – pridūrė E.Stankevičius.
