Naujasis Lietuvos rinktinės vairininkas dar tik pratinasi prie naujo, tačiau neblogai pažįstamo amplua.
Atsisėdęs greta espresso gurkšnojančio LFF prezidento Tomo Danilevičiaus, R.Breu užsisako kur kas didesnį puodelį kavos su pienu. Smulkmenos, neblogai iliustruojančios ne tik abiejų įpročius, gyvenimo būdą, bet ir futbolo aplinką, kurioje teko mokytis, augti ir kurti savo vardą.
Kaip ir tamsiai mėlyni „Lacoste“ polo marškinėliai, kuriais vilkėdamas R.Breu atėjo į pirmąją savo spaudos konferenciją būdamas jau nacionalinės rinktinės treneris.
Tarsi laisvas, bet ir tvarkingas. Tikras vokietis.
Kalba drąsiai, mandagiai, daug ir užtikrintai.
„Bet nenoriu būti tas, kuris tik gražiai šneka“, – pažymi specialistas.
Valdas Augustinas Ivanauskas negebėjo nei gražiai kalbėti, nei rodyti rezultato.
Dešimt mėnesių ir trylika rungtynių. 55-erių kaunietis tapo antruoju trumpiausiai nepriklausomos Lietuvos rinktinei vadovavusiu treneriu, pralenkdamas tik mėnesiu trumpiau 2000-aisiais išdirbusį Stasį Stankų.
Ilgametis Lietuvos futbolo pilkasis kardinolas iš posto buvo išverstas po beviltiško pralaimėjimo Gruzijai (0:4) – mačo, kuriame kapitono raištį ryšėjo puolėjas V.A.Ivanauskas.
Treneris V.A.Ivanauskas mušta korta tapo pralaimėjęs mūšį Torshaune. Kad šis mačas bus kertinis, dar prieš išvyką į Farerų salas užsiminė ir LFF prezidentas T.Danilevičius.
Emocinis fonas po 0:6 Turkijai pralaimėtos akistatos ant LFF stadiono sintetikos buvo slogus.
Federacijos vadovai prieš akistatą Fareruose su treneriu turėjo rimtą pokalbį, pažadėjo netgi papildomas finansines premijas už tai, jei rinktinė sužaistų sėkmingai, tačiau paskutinio vilties šiaudo 55-erių kaunietis taip ir nesugraibė, ir toliau keistai eksperimentavęs sudėtimi, užuot į aikštę leidęs stipriausius futbolininkus.
Skaičiai 1:2 švieslentėje virto drama drabužinėje. Po mačo V.A.Ivanauskas gana karštai apsižodžiavo su vienu rinktinės lyderių. Su kitu – geriausiu Lietuvos futbolininku Arvydu Novikovu – trenerio nuomonės paskutinio lango metu irgi kirtosi ne kartą. Trenerio reakcija į šias kibirkštis buvo principinga – po trijų dienų vykusiame mače Izmire su Turkija V.A.Ivanauskas savo talentingiausio auklėtinio išvis neišleido į aikštę.
Rūbinė buvo prarasta. Tyliai ir pamažu pūliuojanti žaizda pratrūko. LFF vadovai ateities su treneriu nematė.
Norint atsisveikinti su V.A.Ivanausku reikėjo turėti aiškią alternatyvą.
Jau praėjusią savaitę T.Danilevičius, LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius ir R.Breu turėjo susitikimą, kurio metu ir aptarė visus galimus variantus.
Surasti naują trenerį vos per kelias dienas LFF neturėjo galimybių, o veikti paskubomis, rinktis bet kokį agentų pasiūlytą strategą taip pat nebuvo išeitis.
Buvo nuspręsta visus žetonus statyti ant R.Breu kortos, juolab kad pats vokietis taip pat neslėpė entuziazmo sugrįžti prie vyriausiojo trenerio darbo.
Jau gruodžio mėnesį sukirtęs rankomis su federacija 51-erių specialistas užsiminė, jog norėtų dirbti ir su kurios nors amžiaus grupės jaunimo rinktine, kaip savo laiku darė ir Liuksemburge.
Nors posėdžio išvakarėse nemažai su 15min bendravusių įtakingų LFF Vykdomojo komiteto narių neslėpė, jog veikiausiai rinksis permainų kelią, V.A.Ivanauskas turėjo progą apsiginti ir pateikti savo argumentus.
Bet netikėto kiškio iš skrybėlės specialistas taip ir neištraukė. Priešingai, daugelis Vykdomojo komiteto narių liko smarkiai nusivylę, jog į tolesnę karjerą lemsiantį pokalbį specialistas taip ir neatvyko, pasirinkęs atostogas užsienyje, nors apie jo datą puikiai žinojo dar prieš savo paskutinių rungtynių atkarpą.
Kalba nuotoliniu būdu per kompiuterio ekraną buvo skurdi, kapota, ne kartą pametus minties siūlą ir nedavusi jokių atsakymų. Visa tai priminė avantiūrą – panašią į tas, kurias ne kartą matėme V.A.Ivanauskui vadovaujant rinktinei ir bendraujant su žiniasklaida.
Kalbėta apie kantrybę, rinktinės jauninimą, vėl pakartota mintis apie tai, kad jo vadovaujama komanda pasiekė išsikeltus tikslus, nors Vykdomasis komitetas rinktinei buvo iškėlęs aiškesnį nei aiškų uždavinį – Tautų lygoje užimti antrąją vietą... Kai nėra kuo pasigirti, giriesi bent jau tuo, ko nėra.
15min šaltinių teigimu, net keli balsavimo teisę turėję vyrai vylėsi, kad po tokios pralaimėjimų virtinės V.A.Ivanauskas gali pasitraukti pats. Tarp eilučių apie tai balsavimo išvakarėse užsiminė ir su 15min bendravęs įtakingiausias LFF Vykdomojo komiteto narys Arūnas Pukelis.
„Kiekvienas suaugęs žmogus gavęs kažkokias pareigas prisiima ir įsipareigojimus. Manau, kad treneris pats turi įvertinti savo darbą ir pasakyti, ar nori tęsti darbą ir kokiomis aplinkybėmis. Šiandienis rezultatas Lietuvos futbolo bendruomenės netenkina. Netenkina ir Vykdomojo komiteto. Kai išgirsime jo nuomonę, pamatysime supratimą, sąmoningumą. Jis pats turėtų priimti sprendimą“, – savo nuomonę dėstė tauragiškis.
Bet V.A.Ivanauskas ėjo iki galo.
Vaizdo pokalbis baigėsi. Treneris atsijungė.
Skonis liko keistas ir beveik vien iš rūgščių vynuogių.
Lemtingą sprendimą turėjo priimti 20 Vykdomojo komiteto narių. Trys iš jų – Ingrida Siliūnienė, Rimantas Žvingilas ir V.Ivanauską į šį postą kadaise pasiūlęs Žydrūnas Buzas – posėdyje nedalyvavo.
Prasidėjus atviram balsavimui staigmenų nesulaukta. 14 Vykdomojo komiteto narių ryžtingai pakėlė rankas už V.A.Ivanausko atleidimą. 3 susilaikė.
Sprendimas buvo priimtas. Lietuvos futbolo legendos galva krito.
Pranešti treneriui apie verdiktą deleguotas žmogus, kuris dar po keliolikos minučių tapo V.A.Ivanausko įpėdiniu.
Per kelių minučių pokalbį telefonu su R.Breu atostogaujantis treneris sužinojo, jog yra bedarbis. Karjeros etapas baigėsi, durys užsidarė.
Kartu su V.A.Ivanausku darbą rinktinėje baigė ir jo pasirinkti asistentai iš Vokietijos Thomas Klimmechas ir Davidas Bergneris.
Abiejų jų kompetencija ir darbo metodais ne vieną mėnesį skundėsi tiek rinktinės žaidėjai, tiek likusieji trenerių štabo nariai, tiek naujasis techninis direktorius, tačiau vokiečiai turėjo tvirtą trenerio užnugarį ir tęsė darbą.
Trenerių štabui priklausė ir dar vienas vokietis Robertas Kilinas. Jis taip pat atsisveikina su nacionaline komanda, bet prieš kurį laiką buvo gavęs dar ir U-17 rinktinės vyriausiojo trenerio postą. Šiomis dienomis su komanda jis dalyvauja Baltijos taurės varžybose Suomijoje, tad jo likimą federacija spręs kiek vėliau.
Federacija skaičiuoja, kad V.A.Ivanauskas turėjo geriausias sąlygas iš visų kada nors Lietuvos nacionalinei rinktinei vadovavusių specialistų.
Praėjusių metų rugpjūtį Vykdomajame komitete vienbalsiai įšventintas treneris nuo pat pirmųjų dienų sunkiai rado kalbą tiek su eiliniais federacijos darbuotojais, tiek su rinktinės personalu, tiek su tuometiniu LFF techniniu direktoriumi Patricku De Wilde.
Aštraus būdo kaunietis pabandė agresyviai mojuoti permainų vėzdu, tačiau rinktinės rezultatai švieslentėse nesikeitė, o priešų skaičius vis augo.
Atrodė, jog „Ivano Rūsčiojo“ karjera nacionalinėje komandoje milžinišku greičiu garma į pražūtį, o po konflikto su žiniasklaidos atstovais joje gali būti padėtas ir taškas.
Tačiau tada įvyko lūžis.
Paragintas federacijos darbuotojų, treneris prieš kameras išstojo su viešu atsiprašymu, kur kas pagarbiau pradėjo bendrauti tiek su žaidėjais, tiek su aptarnaujančiu rinktinės personalu ir gavo dar vieną pasitikėjimo kreditą – liko eiti pareigas.
Atrodė, jog treneris pagaliau suprato, jog nebrandu kaltinti veidrodį dėl vaizdo jame, o šioje transformacijoje svarbų vaidmenį atliko ir R.Breu. Techninio direktoriaus pareigas iš P. De Wilde perėmęs vokietis nuo pat pirmų dienų lengvai rado bendrą kalbą su nacionalinės rinktinės treneriu.
Neliko užsienio kalbos barjero, nes abu specialistai apie futbolą galėjo kalbėti vokiškai.
Žmogiškasis vyrų ryšys buvo tvirtas, bet priėjus liepto galą R.Breu buvo priverstas stoti ton pusėn, kuri moka atlyginimą.
„Puikiai sutarėme, nemažai kalbėjomės ir bendravome, nes Valdas labai gerai kalba vokiškai, bet rezultato nebuvo, tad turėjome atsisveikinti, nes dirbu federacijoje ir turiu galvoti apie tai, kas Lietuvos futbolui yra geriausia. Toks jau yra šitas verslas, Valdas sprendimą priėmė profesionaliai“, – lemtingą skambutį V.A.Ivanauskui prisiminė vokietis.
Dabar vieną karščiausių Lietuvos sporto kėdžių reguliuojasi pats R.Breu.
„Noriu, kad kiekvienas prisistatytumėt, ką ir kur dirbate bei veikiate. Turiu žinoti, kas yra mano priešai“, – pirmajame neformaliame pokalbyje su Lietuvos žiniasklaidos atstovais šypsojosi specialistas
Nedidukas Degendorfo miestelis Žemutinėje Bavarijoje po Antrojo pasaulinio karo buvo žymus tuo, jog jame buvo įrengta stovykla žydų pabėgėliams.
Daugelis jos gyventojų buvo išgyvenę Terezino koncentracijos stovyklos košmarą ir naujoje vietoje įkūrė kultūros centrą, teatro grupę, leido du laikraščius, pastatė sinagogą bei košerinio maisto valgyklą. Stovykla turėjo netgi savo valiutą, o 2 tūkst. vietos žydų Degendorfas tapo atspirties tašku į šviesesnį rytojų.
Šiame mieste gimęs R.Breu nuo šiol į šviesų rytojų ves Lietuvos futbolą.
„Tik nepagalvokite, kad ši pozicija buvo mano tikslas. Aš pirmiausia vis tiek esu techninis direktorius“, – apie naujas pareigas kalba R.Breu.
15min žiniomis, vokiečio darbo sutartyje su LFF nurodyta atlyginimo eilutė kol kas nesikeis. Jeigu R.Breu pavyktų sėkmingai užbaigti Tautų lygos kovas su Farerų salomis namuose ir Liuksemburgu išvykoje bei gerai pasirodyti lapkritį vyksiančiame Baltijos taurės turnyre, federacija svarstytų palikti specialistą vyriausiojo trenerio poste ir ilgesniam laikui.
Tuomet veikiausiai būtų perrašyta ir darbo sutartis su naujomis sumomis.
Jaunystėje R.Breu baigė „TSV 1860 Munchen“ akademiją, praleido porą sezonų „Koln“ klube ir išvyko į Austriją, kur atstovavo šios šalies Vienos „Austria“ klubui. Visgi didelių aukštumų puolėjo pozicijoje rungtyniavęs vyras nepasiekė ir po neilgų klajonių austrų ir vokiečių silpnesniuose klubuose 32-ejų baigė karjerą bei ėmėsi trenerio darbo, nes visuomet domėjosi futbolo taktikos subtilybėmis.
Iš pradžių jis žinias gilino naujai sukurtoje Vokietijos futbolo sąjungos (DFB) trenerių bazėje, vėliau Regensburge ir Tryre ėjo jaunimo komandų koordinatoriaus pareigas.
2011-aisiais R.Breu sulaukė skambučio iš Liuksemburgo. Šios nykštukinės šalies futbolo federacijos tuometinis vadovas Paulas Philippas pasiūlė vokiečiui naują karjeros iššūkį ir patikėjo jam sukurti šalies futbolo piramidę.
Pasiraitojęs rankoves vokietis ėmėsi darbo ir ankstesnę vietos jaunimo mokymo strategiją apvertė aukštyn kojomis, bet rezultatai buvo akivaizdūs.
Prieš dešimt metų Liuksemburgas FIFA reitinge užėmė 128-ąją poziciją, dabar Europos futbolo nykštukas yra 98-as ir kartais vis sugeba įkąsti ir stipriausioms žemyno komandoms.
Vokišką tvarką mėgstantis R.Breu pasižymi ramiu balso tembru ir begaline kantrybe. Lucas Holtzas Liuksemburgo rinktinę treniruoja nuo 2010-ųjų metų ir kartu su Andorą treniruojančiu Koldo Álvarezu yra ilgiausiai šiuo metu Senajame žemyne dirbantys nacionalinių rinktinių treneriai.
Per R.Breu darbo Liuksemburge laikotarpį ši šalis sugebėjo užauginti tokius žaidėjus kaip Gersonas Rodriguesas ir Sébastienas Thillis, kurie pagrindiniais smuikais griežia ne tik rinktinėje, bet ir turi svarbius vaidmenis žinomuose Europos klubuose.
R.Breu neretai buvo vadinamas „Liuksemburgo Hansi Flicku“, tačiau praėjusių metų gegužę federacijai jis pranešė, jog 2021-ieji kunigaikštystėje jam bus paskutiniai.
„Dabar norėčiau, kad individualiai pajėgių žaidėjų sugebėtume paruošti ir Lietuvoje. Tik tokius futbolininkus vėliau galime suburti į stiprią ir konkurencingą komandą“, – įsitikinęs specialistas.
„Reinholdo darbą Lietuvoje vertinti dar gerokai per anksti, bet jaučiasi, kad jis atėjęs iš vokiškos kultūros. Jis labai disciplinuotas, teisingu požiūriu, kasdien su juo dirbantys žmonės atsiliepia gražiais žodžiais. Darbo pradžioje visus žmones mes vertiname teigiamai, tik vėliau išryškėja kai kurie niuansai ir detalės. Visgi plika akimi matyti, kad R.Breu yra kur kas didesnis profesionalas ir dirba gerokai daugiau nei buvęs mūsų techninis direktorius“, – savo nuomonę apie specialistą dėstė A.Pukelis.
R.Breu – darboholikas ir tuo jau spėjo įsitikinti ne vienas Lietuvos futbolo virtuvėje besisukantis žmogus. Jis kur kas labiau įsitraukęs nei P.de Wilde. Vokiečio teigimu, kiek daugiau nei per pusmetį jis jau yra susidaręs aiškų paveikslą apie mūsų šalies futbolo problemas, neblogai pažįsta visų amžiaus grupių rinktines.
„Žiūriu daug A lygos rungtynių, dažnai apsilankau Pirmos lygos mačuose, tad turiu gana aiškų vaizdą“, – tikina naujasis rinktinės strategas.
R.Breu filosofija, panašu, jog stipriai skirsis nuo tos, kuria vadovavosi jo pirmtakas. Bavaras aiškiai pabrėžė, jog nacionalinėje komandoje privalo žaisti visi pajėgiausi žaidėjai. Apie dirbtinį komandos jauninimą treneris kalba atsargiai: „Galima norėt žaisti kaip Guardiola, bet visada atsiremi į tai, kokius žaidėjus turi. Visur turi būti balansas, tačiau dienos pabaigoje man vis tiek svarbiausia bus laimėti rungtynes.“
R.Breu įsitikinęs, kad atgaivinti rinktinės žaidėjų kritusią dvasią po nevykusių V.A.Ivanausko eksperimentų ir konfliktų, bus vienas pirmųjų ir svarbiausių uždavinių. Jis jau yra susidaręs 35 kandidatų sąrašą, su kuriais artimiausiu metu ketina pabendrauti telefonu, kviesdamas išgerti kavos ar kartu papietauti.
R.Breu asistentų pavardės kol kas nėra paskelbtos, bet treneris tikina, kad tai padarys artimiausiu metu, po dar vieno susitikimo su LFF vadovais.
Federacija pageidautų, jog kartu su treneriu dirbtų patirtį galintys perimti lietuviai. Panašu, jog R.Breu tam neprieštarauja. „Štabas yra labai svarbus. Reikia, kad jame dirbtų kvalifikuoti specialistai, kurie gerai išmano Lietuvos futbolą ir galėtų padėti. Turime suprasti, kad esame vienoje valtyje, ir reiktų, jog ją irkluotume ta pačia kryptimi“, – savo požiūrį dėsto strategas.
Vokiškas charakteris nelengvas. Dirbti su R.Breu lietuviams nėra paprasta ir per pirmąjį pusmetį tą galėjo pajausti ne vienas mūsų šalies futbolo specialistas.
R.Breu yra motyvuotas, reiklus sau ir kitiems, nesivelia į dvaro intrigas. Eina tiesiai, užtikrintai ir neslepia noro pakeisti tuos, kurių matymas ir filosofijos skiriasi.
Jis reguliariai susitikinėja su LFF prezidentu ir generaliniu sekretoriumi, nuolat duoda ataskaitas, ką padarė, ką daro ir ką planuoja padaryti.
„Ir padaro“, – pastebi E.Stankevičius.
Bavaras iš esmės yra užsimojęs pertvarkyti ne vienerius metus stringančią LFF trenerių rengimo sistemą ir kol kas turi tvirtą LFF vadovų palaikymą. Futbolo trenerių rengimo asociacijos prezidento Nerijaus Dunausko įtaka pastaruoju metu gerokai sumažėjusi, jis atlieka daugiau reprezentacines funkcijas, o visus strateginius sprendimus priima R.Breu.
Naujasis techninis direktorius buvo ir vienas iniciatorių, jog LFF nutrauktų bendradarbiavimo sutartį su „Anderlecht“. Šio Briuselio klubo jaunimo ugdymo programa keletą pastarųjų metų buvo diegiama Lietuvos futbolo akademijose.
„Sunku tikėtis, kad kopija bus tokia pati gera kaip originalas. Mes privalome pasiimti tai, kas geriausia, tai jau padarėme, o dabar reikia susikurti naują sistemą, kuri būtų efektyvesnė ir labiau pritaikyta Lietuvai“, – požiūrį dėsto R.Breu.
Lietuvoje vokietis ketina įsikurti ilgam. Jo sutartis galioja trejiems metams, vaikai suaugę, tad į nuotykį šalia Baltijos krantų strategas leidžiasi tik su savo žmona.
Jau atvykęs į mūsų šalį treneris pats gana intensyviai įsitraukė į namo nuomos paieškas. Galiausiai apsistojo ties variantu Pavilnyje.
Panašu, jog kelionių į LFF stadioną artimiausią pusmetį laukia dar daugiau.
Bet darbo valandų R.Breu kol kas neskaičiuoja.
