Kai vasario pabaigoje Rygos „Dinamo“ pasekė Helsinkio „Jokerit“ klubo pavyzdžiu ir dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pasitraukė iš Kontinentinės ledo ritulio (KHL) lygos, tapo aišku, jog Latvijos sporto reljefas pasikeitė neatpažįstamai.
Nuo pat atkūrimo 2008-aisiais „Dinamo“ stipriausioje Europos ledo ritulio lygoje sužaidė trylika sezonų, tačiau šiai istorijai atėjo galas. Kremliaus ir su juo susijusių verslininkų pinigais daugiau nei dešimtmetį finansuota komanda baigia egzistavimą.
Sostinės, kurioje gyvena trečdalis visų Latvijos gyventojų, sporto sirgalius dabar yra priverstas pratintis prie naujos realybės.
Tai skaudžių praradimų, bet kartu ir naujų vilčių laikotarpis.
Vis stipriau latviškam vėjui pučiant į Vakarų, o ne Rytų bures, šios šalies futbolo federacija nepraleido progos viena pirmųjų įlipti pro atsivėrusį galimybių langą.
Rygos sportas šiemet yra kitoks. Kitokia šį savaitgalį bus ir „Riga Arena“, kurioje savo namų rungtynes žaisdavo „Dinamo“.
Slystančias pačiūžas, prispaudimus prie borto ir gaudžiančių sirenų po įvarčių garsus dabar keis sportbačių čiužesys ir futbolo kamuolio bumsėjimas.
Ryga pasiruošusi salės futbolo šventei.
UEFA futsalo Čempionų lyga – svarbiausias kasmetinis Senojo žemyno klubinių komandų turnyras, kurio ištakos siekia 1984-uosius. Tuometinį Europos salės futbolo klubų čempionatą 2001-aisiais į savo šeimą priėmė UEFA, tad varžybos buvo perkrikštytos į UEFA Futsal taurę, o nuo 2018–2019 m. sezono – Čempionų lygą.
Penktadienį vyksiančiuose pusfinaliuose ACCS žais su „Sporting“, o „Benfica“ susitiks su „Barcelona“.
Varžybų finalas ir mačas dėl trečios vietos bus žaidžiami sekmadienį.
Balandžio 29 d. Penktadienis | ||
18:00 | Pusfinalis | Paryžiaus raj. ACCS – Lisabonos „Sporting“ |
21:00 | Pusfinalis | Lisabonos „Benfica“ – „Barcelona“ |
Gegužės 1 d. Sekmadienis | ||
15:00 | Rungtynės dėl 3 vietos | |
18:00 | Finalas |
Futsalas Latvijos futbolo sistemoje ir vietos sirgalių širdyse visada užėmė ypatingą vietą.
Visa tai penktadienio vakarą turėtų iliustruoti ir „Riga Arena“ tribūnos. LFF pasistengė išvengti esminių klaidų, kokias pernai organizuodami pasaulio futsalo čempionatą darė lietuviai, ir bilietų kainodarą rinkosi ypač atsakingai.
Bilietas į dvejas dienos rungtynes kainavo nuo 3,5 iki 10 eurų.
Tai bus vos antras kartas šio turnyro istorijoje, kai lemiamame etape nebus šeimininkės komandos. Praėjusiais metais UEFA taikė tą pačią praktiką ir svarbiausius mūšius organizavo Kroatijos mieste Zadare.
Anksčiau keturių stipriausių žemyno ekipų kovas yra priėmę Mursija (2007), Maskva (2008), Jekaterinburgas (2009), Lisabona (2010, 2015), Almata (2011, 2017 and 2019), Leida (2012), Tbilisis (2013), Baku (2014), Gvadalachara (2016), Saragosa (2018) ir Barselona (2020).
„Prieš dvejus metus labai sėkmingai Latvijoje surengėme inauguracines Europos U-19 futsalo pirmenybes su aštuoniomis stipriausiomis šios amžiaus grupės komandomis. Už organizaciją gavome aukščiausius balus, UEFA vadovai pamatė, kad futsalas Latvijoje turi nemažą bendruomenę ir yra labai mylimas. Aš taip pat buvau salės futbolo žaidėjas, puikiai pažįstu žmones, kurie dirba kartu su manimi, ir tikiu, kad šį savaitgalį dar kartą įrodysime UEFA, kad jie mumis pasitikėjo ne veltui. Suprantame, kad futsalo Čempionų lyga šiuo metu yra pats svarbiausias ir didžiausias futbolo renginys uždarose patalpose, kokį mūsų šalis gali suorganizuoti“, – duodamas interviu 15min, pasakojo Latvijos futbolo federacijos prezidentas Vadimas Ļašenka.
Penktuoju LFF prezidentu 38-erių V.Ļašenka buvo išrinktas 2020-ųjų liepą ir šiame poste pakeitė dvejus vadovavusį legendinį Latvijos futbolininką Kasparą Gorkšą.
– Kaip Latvijos futbolo federacijai pavyko įtikinti UEFA vadovus? – 15min paklausė V.Ļašenkos.
– Didelis mūsų pranašumas – logistika. Ryga yra ne tik labai gražus, bet ir kompaktiškas miestas. Infrastruktūra tokioms varžyboms yra labai tinkama, viešbučiai geri, o atstumai nuo jų iki arenos – nedideli. Oro uostas taip pat yra visai šalia miesto, o pavasarinis oras – dar vienas mūsų koziris, kuriuo šiuo metu galime pasinaudoti.
Konkurenciją mums sudarė Barselona ir dvi Lisabonos arenos, tačiau UEFA nenorėjo, kad kuri nors finalo ketverto komanda įgytų namų aikštės pranašumą. Supratome, kad šio šanso negalime praleisti, ir juo pasinaudojome.
– Ar galite atskleisti, koks yra šio renginio biudžetas?
– Tikslius skaičius bus galima pasakyti renginiui pasibaigus ir viską suskaičiavus, bet planuojame, jog jie turėtų suktis apie 500 tūkst. eurų. Viskas priklausys ir nuo lankomumo, bet tikiuosi, kad lemiamose kovose „Riga Arena“ bus sausakimša. Taip pat galima tik prisiminti, kad prieš metus surengti tokį turnyrą prie pilnų tribūnų būtų buvę neįmanoma.
– Galbūt Latvijos futbolo federacija turi ambicijų surengti dar kokį nors UEFA ar FIFA turnyrą artimiausioje ateityje?
– Mes nuolat stebime situaciją ir kas kartą įvertiname savo galimybes, kai tik yra paskelbiamas vienoks ar kitoks konkursas. Mano galva, tokių tarptautinių varžybų organizavimas stipriai prisideda prie paties futbolo populiarinimo šalyje. Futbolo federacijai tai irgi yra didžiulė privilegija, norime būti matomi europiniame kontekste. Taigi apie mūsų norus ir siekius sužinosite jau netrukus (šypsosi).
Anot V.Ļašenkos, Latvijos futbolas šiomis dienomis susiduria su panašiais iššūkiais kaip ir Lietuva. LFF prezidento teigimu, pastaruoju metu gerokai atšilę santykiai su Rygos savivaldybe bei Švietimo ir mokslo ministerija teikia vilčių, kad artimiausiu metu sostinėje galiausiai bus rasta vieta nacionaliniam futbolo stadionui.
„Kol kas neturime tinkamos infrastruktūros, kad galėtume kaip Talinas surengti UEFA Supertaurės rungtynės tarp Madrido „Real“ ir Madrido „Atletico“. Tai yra svajonė, kurią įgyvendinsime, tačiau dar turime šiek tiek palaukti, todėl dabar orientuojamės į mažesnius renginius“, – pasakojo V.Ļašenka.
Lietuvių ambicijos – ne mažesnės
Kaimynų iš šiaurės sėkmė nė kiek nenustebino Lietuvos futbolo federacijos vadovų. LFF generalinio sekretoriaus Edgaro Stankevičiaus teigimu, link šio tikslo braliukai ėjo kantriai ir užtikrintai.
Amžių sandūroje latviai turėjo kur kas geresnes futsalo pozicijas. Jų stipriausi klubai „Nikars“ ir „Raba“ visa galva lenkė mūsų šalies stipriausias komandas, tačiau laikui bėgant situacija pasikeitė.
Lietuvos futsalui didžiulį impulsą davė praėjusiais metais mūsų šalyje surengtas pasaulio čempionatas. Jame dalyvavę lietuviai pakilo į naują kokybinį lygį. O geriausias to atspindys buvo gruodį vykęs Baltijos taurės turnyras, kuriame mūsiškiai sutriuškino tiek estus (8:3), tiek latvius (8:2).
„Vadimas yra didelis futsalo gerbėjas ir į vadovaujančias pareigas atėjo būtent iš salės futbolo. Jis jau anksčiau man privačiuose pokalbiuose buvo užsiminęs, jog norėtų į Rygą pritraukti Čempionų lygos finalo etapą. Nuo tos akimirkos, kai buvo išrinktas prezidentu, kryptingai šiuo klausimu dirbo, tad labai smagu už kaimynus, kad pagaliau šį šansą jie gavo. Kalbėjomės su latviais kai kuriais organizaciniais klausimais ir neseniai Dohoje vykusiame FIFA kongrese. Jiems buvo įdomūs kai kurie dalykai, susiję su pasaulio salės futbolo čempionatu, kaip bilietų kainodara ir pan.“, – 15min pasakojo E.Stankevičius.
Jis prasitarė, kad braliukų sėkmė įkvepia į panašius medžioklės plotus dairytis ir LFF.
„Turime ambicijų Lietuvoje turėti kuo daugiau tarptautinių renginių, bet į kiekvieną situaciją žiūrime adekvačiai. Nėra ko slėpti, jeigu Kauno sporto halės atnaujinimo projektas bus užbaigtas sėkmingai, teiksime savo paraišką Čempionų lygos finalo ketvertui ir mes. Lygiai taip pat galėtume šias varžybas vykdyti ir „Žalgirio“ arenoje. Šiuo metu esame UEFA pateikę paraišką dėl kitų metų Europos U-19 futsalo čempionato organizavimo. Varžybos galėtų vykti Kėdainiuose arba Alytuje. Laukiame sprendimo“, – pasakojo E.Stankevičius.
Titulą gins portugalai
Per dvidešimt nuo 2001-ųjų vykusių Čempionų lygos turnyrų lygiai pusę laimėjo Ispanijos komandos, o tituluočiausiu futsalo klubu laikomas Madrido „Inter FS“, titulą virš savo galvų kėlė penkis sykius ir dar tris kartus krito finale.
Į šiemetinio titulo medžioklę Latvijos sostinėje leisis keturi likę pretendentai. „Barcelona“ Rygoje kovos dėl ketvirtojo titulo, o konkurenciją jai sudarys du Portugalijos futsalo flagmanai iš Lisabonos – „Benfica“ ir „Sporting“, taip pat netikėtai šį šansą gavusi Paryžiaus priemiesčio ACCS.
Šį sezoną varžybas pradėjo 52-iejų UEFA šalių klubai (savo komandų neturėjo tik Farerų salos, Islandija ir Lichtenšteinas).
Lietuvos čempionas „Kauno Žalgiris“ varžybas pradėjo nuo antrojo – pagrindinio – etapo, tačiau „Žalgirio“ arenoje vykusioje atrankos grupėje į priekį praleido „Barcelona“, Valensijos „Levante“ bei Oršos „Viten“ klubus ir tarp šešiolikos stipriausių žemyno klubų nepateko.
„Barcelona“ ir „Benfica“ Rygą pasiekė, kai laimėjo visas šešerias šio turnyro rungtynes. O „Sporting“ sykį sužaidė lygiosiomis.
Labiausiai vingiuotas buvos prancūzų kelias. ACCS net neturėjo varžytis finalo ketverte, nes savo grupėje į priekį praleido „Tiumen“ futbolininkus. Visgi visus tris mačus laimėję rusai iš varžybų buvo pašalinti, kai Vladimiras Putinas pradėjo karą prieš Ukrainą.
Tarp antrąsias vietas grupėse užėmusių komandų geriausius rodiklius turėjo Jekaterinburgo „Sinara“, tačiau ir šiai Rusijos komandai dėl tos pačios priežasties kelias į finalo ketvertą užsivėrė.
Tuomet savojo šanso sulaukė ACCS. Prancūzija savo atstovus Čempionų lygos finalo ketverte turės pirmą kartą istorijoje ir į Latvijos sostinę atsiveš ryškiausią žvaigždę. Legendinis portugalas Ricardinho nuo šio sezono gina būtent ACCS marškinėlius, be to, šį trofėjų jau yra iškovojęs tris sykius. Jis šešis kartus buvo pripažintas geriausiu planetos salės futbolininku, o pernai rudenį Lietuvoje tapo pasaulio čempionu ir buvo išrinktas geriausiu turnyro žaidėju.
„Kartais žaidžiau prieš geriausius, kartais buvome geriausi, o dabar vėl bandysime pasipriešinti stipresniems už mus. Laukia tikrai įdomus iššūkis“, – penktadienį feisbuke parašė Ricardinho, aiškiai pasiųsdamas žinią, kad prancūzams Rygoje kovoti su trimis Europos futsalo banginiais bus nelengva.
Praėjusių metų finale „Sporting“ 4:3 pranoko „Barcelona“ futbolininkus.