Koncesininko dar teks palaukti
Spalio 16 dieną praūžęs Dariaus ir Girėno stadiono atidarymas abejingų nepaliko. Jį vietoje stebėjo apie 13 tūkst. žiūrovų. Vieni gyrė tai, ką matė, negalėjo patikėti, kad toks renginys įmanomas ir Lietuvoje, kiti dalijosi patirtais nesklandumais – eilės prie įėjimų ar maitinimo punktų, stringantys turniketai, tamsoje skendintys, neužsirakinantys tualetai, sunkiai veikiantis ar visai neveikiantis internetas, trūko darbo stalų žiniasklaidai ir t.t. Kritikos sulaukė ir aikštės veja.
Vienas iš atidarymo renginio organizatorių – Lietuvos futbolo federacija (LFF), ramino, kad viskas išsispręs, kai tik atsiras stadiono koncesininkas, o jis gali būti paskirtas tik kitų metų vasarą.
Kaip 15min anksčiau teigė Kauno miesto savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja Daiva Čeponienė, dėl Dariaus ir Girėno stadiono bei Sporto halės koncesijos gautos iš viso 3 paraiškos. Jos šiuo metu nagrinėjamos – vertinama dalyvių atitiktis kvalifikacijos reikalavimams. Po to lauks pasiūlymų pateikimo ir derybų etapai bei galutinių pasiūlymų nagrinėjimas. Sutarties įsigaliojimui prireiks Finansų ministerijos bei miesto tarybos pritarimo.
„Jeigu viskas klostysis sėkmingai, sutartį su koncesininku bus galima sudaryti kitų metų vasarą“, – įvardijo D.Čeponienė.
Problemas išspręs operatorius
Tai, kad ateityje organizaciniai sugebėjimai tik gerės ir renginių stadione metu trikdžių bus išvengta, tikina ir Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas.
„Keli maisto punktai įrengti tik atidarymo renginiui – koncesininko sutartyje numatyta daug maitinimo vietų, įskaitant ir restoraną apatiniame aukšte. Eilės prie turniketų atidarymo renginio metu galėjo susidaryti ir dėl to, kad kai kurie žiūrovai į stadioną norėjo patekti ne per nurodytus sektorius. Anksčiau atvykę žiūrovai su problemomis nesusidūrė ir, iš anksto apsirūpinę užkandžiais bei gėrimais maitinimo vietose, ilgose eilėse nestovėjo. Tokią praktiką būsimų renginių metu svečiams rekomenduojame ir ateityje.
Atsiradus operatoriui, bus išspręsta ir interneto ryšio problema – ryšio tiekėjai statys papildomus įrenginius, stiprinančius signalą. Kitų renginių metu žurnalistai turės kur kas daugiau erdvių. Trūkumai, pamatyti renginio metu, pradėti tvarkyti iš karto po renginio. Problemas žinome ir jas spręsime“, – žadėjo T.Vasiliauskas, pabrėžęs, kad žaliąja veja rūpinasi šį darbą išmanantys specialistai.
Atidarymo metu vykusias LFF taurės finalo rungtynes finansavo LFF, po to vykusį šventinį koncertą – Kauno miesto savivaldybės administracija.
Kaip anksčiau 15min teigė LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius, bendra renginio sąmata turėtų sutilpti į 300 tūkst. eurų. Išlaidas abu organizatoriai dalijasi maždaug perpus, kaip ir 150 tūkst. eurų, uždirbtų iš parduotų bilietų.
Kiek „suvalgo“ elektros?
Tiesa, galutinė renginio Kauno stadione kaina gali būti ir didesnė. Iki šiol nėra aišku, kiek atsieina komunaliniai mokesčiai, tai yra, kiek elektros „suvalgo“ gausus stadiono apšvietimas, vaizdo stebėjimo kameros, šildoma veja, kiek išnaudojama vandens vejos laistymui ir t.t. Neaišku dar ir tai, kiek tiksliai savivaldybei kainuos stadiono išlaikymas, kol jo priežiūrą perims koncesininkas.
„Kiek kainuos stadiono išlaikymas, paaiškės suskaičiavus išlaidas už komunalines paslaugas – elektrą, vandenį ir kitas. Tikslius skaičius tikimės turėti artimiausiu metu. Sužinojus tikslius skaičius, bus galima spręsti ir dėl sumos, kurią reikėtų numatyti skirti šio statinio išlaikymui“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas.
Paklaustas, kiek gi atsiėjo atidarymo metu išsinuomoti Kauno stadioną, E.Stankevičius tuomet 15min įvardijo 10 tūkst. eurų sumą (plius – PVM).
Jis negalėjo atsakyti, kiek renginio metu sunaudota, pavyzdžiui, elektros ir kiek papildomai atsieis visi komunikacijų kaštai.
„Oficialių patvirtintų įkainių nėra, nes nėra stadiono operatoriaus“, – patikino E.Stankevičius.
Koks stadiono nuomos įkainis?
Užkulisiuose kalbama, kad panorusiems išsinuomoti stadioną, buvo nurodyta nuo 6 tūkst. eurų iki 10 tūkst. eurų suma. Koks gi yra tas įkainis?
„Šiuo metu patvirtintas nuomos įkainis nacionalinėms varžyboms (futbolo A lyga, I lyga, II lyga) – 4 tūkst. eurų. Papildomai prieš ir po renginio užfiksuojami skaitiklių rodmenys, pagal kuriuos nuomininkas apmoka už suvartotą elektrą ir vandenį. Reikia suprasti, kad elektros sąnaudos labai skiriasi, kai rungtynės žaidžiamos dienos metu – tuomet nereikalingas aikštės apšvietimas, ir kai rungtynės žaidžiamos vėlesniu metu ir yra reikalingas aikštės apšvietimas“, – sumą įvardijo T.Vasiliauskas.
Praėjusį savaitgalį stadione vyko ir Lietuvos futbolo A lygos rungtynės tarp „Kauno Žalgirio“ bei „Šiaulių“ komandų. Artimiausiu metu būtent kauniečiai čia žais ir kitas savo namų rungtynes su Gargždų „Banga“ bei „Panevėžiu“.
Pasiteiravus, kiek gi kainavo stadiono nuoma ir kiek papildomai dar atsieis komunaliniai mokesčiai, „Kauno Žalgirio“ vadovybė atsakė trumpai: „„Kauno Žalgirio“ futbolo klubas yra pasirašęs sutartį su Kauno sporto mokykla “Startas„ ir už nuomą moka Kauno miesto savivaldybės nustatytą mokestį klubams – 4 tūkst. eurų“.
Šiuo metu patvirtintas nuomos įkainis – 4 tūkst. eurų.
Kalbama, kad vienas iš galimų koncesininkų – su „Kauno Žalgirio“ klubu siejama UAB „Kauno arena“ (direktorius – Paulius Motiejūnas), valdanti tiek „Žalgirio“ areną, tiek ledo arenas ir naująjį vandens sporto centrą Nemuno saloje.
Ar šiai įmonei tapus koncesininke, „Kauno Žalgirio“ futbolo klubui būtų sudarytos išskirtinės nuomos teisės? Juk ir savivaldybė remia šį futbolo klubą – 2022 metais iš „Iniciatyvos Kaunui“ programos buvo skirti 300 tūkst. eurų.
Rinktinei nuoma – trigubai didesnė
„Kol kas nuomotis Dariaus ir Girėno stadioną panoro tik futbolo klubas „Kauno Žalgiris“. Manome, kad kitame sezone atsiras ir daugiau futbolo komandų, norinčiu žaisti savo namų rungtynes Dariaus ir Girėno stadione. „Kauno Žalgiris“ neturi kažkokių išskirtinių teisių.
Koncesininkas nuomos kainą nusistatys pats, bet negalės pažeisti sutarties su savivaldybe sąlygų. Būsimas koncesininkas bus įpareigotas užtikrinti renginių skaičių stadione. Per metus turės įvykti nemažiau kaip 15 renginių, iš kurių 10 privalės būti sporto renginiai“, – pabrėžė T.Vasiliauskas.
Šiuo metu yra aišku, kad lapkričio 16 dieną naująją veją turėtų išbandyti ir Lietuvos futbolo rinktinė. Ji Baltijos taurės pusfinalyje susitiks su Islandija.
Rinktinei išsinuomoti Kauno stadioną atsieis kone trigubai daugiau nei vietos klubinėms komandoms, kaip nurodė savivaldybės atstovas – 12 tūkst. eurų. Tiesa, į šią sumą jau įskaičiuoti ir komunaliniai mokesčiai.
Neva klubai nacionaliniame čempionate dažniausiai rungtyniauja dieną, šviesiu paros metu, tad elektros beveik neišnaudoja. O štai rinktinės rungtynės, kaip įprasta, vyksta vėlai vakare, tad reikalingas aikštės ir stadiono apšvietimas. O ir prekybos taškų tokiu atveju numatoma daugiau.
15min žiniomis, paskutiniąsias sezono rungtynes lapkričio pabaigoje Kauno stadione norėtų sužaisti ir Kauno rajono futbolo komanda „Hegelmann“, aikštę jau išbandžiusi ir stadiono atidarymo metu, kai 1:2 pralaimėjo „Hegelmann“ LFF taurės finalą Vilniaus „Žalgiriui“.
