E.Šetkus ketverius metus rungtyniavo ir gyveno Izraelyje, bet pastarieji buvo patys sudėtingiausi.
Ne tik dėl to, kad per pandemiją Izraelis nustatė ypač griežtas atvykstančių į šalį taisykles. Taip pat todėl, kad Tel Avivo „Hapoel“ atstovaujančio lietuvio atžalos pusantrų metų nematė savo senelių, be to, vartininkui buvo sudėtinga išvykti į Lietuvos futbolo rinktinę.
Dėl karinio konflikto su Gazos Ruožą kontroliuojančiu islamistų judėjimu „Hamas“ gegužės mėnuo buvo šiurpus visiems Izraelio gyventojams, tarp jų ir Šetkų šeimai Tel Avive.
„Sezonas buvo sudėtingas futbolo aikštėje, galiausiai jis tapo sudėtingas ir gyvenimo prasme, – 15min laidoje „Vieni vartai“ pasakojo E.Šetkus. – Ketverius metus gyvenu Izraelyje, visada yra tikimybė, kad priešas atakuos.
Regis, nusiteiki, bet sėdi namuose vakare prie televizoriaus, kai staiga nuaidi sirenos. Tenka griebti vaikus ir bėgti į slėptuvę.
Saugiau ten nesijauti. Prie sprogimų negali įprasti – labai nemalonus jausmas.“
Su žmona Beatriče mūsų šalies rinktinės 36 metų vartininkas augina penkerių metų Liepą ir pernai spalį pasaulį Tel Avive išvydusį Beną.
E.Šetkui per oro atakas Tel Avive tekdavo lėkti pas šeimą ir su ja leistis į slėptuvę.
„Kiekviename name ar bute yra įrengtas vienas kambarys su metaliniais langais ir metalinėmis durimis – tarsi metalinė kapsulė. Turi 4–5 minutes, kad su žmona ir vaikais ten įbėgtum, užsidarytum.
Kartais priešo atakos vyksta trumpai, bet pastaruoju metu buvo atakos, kurios truko ir po 5–6 minutes, – pasakojo E.Šetkus. – Sirenos kaukia ir kaukia. O tu, apsikabinęs šeimą, sėdi kambaryje ir klausaisi, kaip yra numušinėjamos raketos.
Jausmas – ne pats maloniausias. Žmona dabar jaučia to padarinius. Tai ne tiek saugumo, bet psichologinis klausimas. Sėdi ir lauki: pataikys, ar ne? Ar į tavo, ar į kaimyno namą pataikys?
Po pirmos atakos išėjau į balkoną ir mačiau virš mūsų numuštų raketų dūmų debesis.
Aišku, pasitiki valstybe, jų kariuomenė itin aukšto lygio, bet vis tiek šimtu procentų nepavyksta numušti (bombų). Viena kita nukrenta, deja, yra aukų.“
Pastarąsias rungtynes Izraelyje E.Šetkus sužaidė birželio 2 dieną, kai šalies taurės pusfinalyje „Hapoel“ po pratęsimo nusileido Tel Avivo „Maccabi“ klubui.
Nacionaliniame čempionate „Hapoel“ finišavo dvylikta tarp keturiolikos komandų.
Prieš dešimt metų legionieriaus karjerą pradėjęs iš Tauragės kilęs vartininkas yra žaidęs Kipre, Bulgarijoje, Baltarusijoje, Turkijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, bet ilgiausiai nutūpė Izraelyje, kur užsirekomendavo ir jau vilkėjo trijų komandų marškinėlius.
Nepaisant karinių atakų, E.Šetkus veikiausiai sugrįš į Tel Avivo „Hapoel“ po vasaros atostogų.
„Turiu galiojantį kontraktą. Su šeima įleidome šaknis, dukra jau kalba hebrajiškai. Tačiau po konflikto kilo minčių, kad gal nevertėtų grįžti.
Vis dėlto apsipranti ir gyvenimas tęsiasi“, – kalbėjo vartininkas, šį sezoną sužaidęs 29 mačus Izraelyje.
Kaip ir dauguma futbolo gerbėjų, artimiausią mėnesį E.Šetkus seks penktadienį prasidėjusio Europos futbolo čempionato kovas.
„Manyčiau, kad Vokietija, – sakė Lietuvos vartininkas, paklaustas apie turnyro favoritus. – Pirmiausia, vokiečiai jau senokai ką nors laimėjo, bus labai motyvuoti, o žaidėjų sudėtis galinga, jie susižaidę, treneris (Joachimas Low) jau vadovauja keliolika metų.“
Europos čempionatui skirtoje laidoje „Vieni vartai“ E.Šetkus daug kalbėjo ir apie ryškiausius Europos vartininkus bei jų žaidimo subtilybes.
