Unikalus kraštas
Liuksemburgas – ypatingas 2,5 tūkst. km² taškas pasaulio žemėlapyje.
Aukščiausias vidutinis darbo užmokestis Europoje, didžiausios socialinės išmokos, didžiausias naujų automobilių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, pirma vieta pasaulyje pagal knygoms išleidžiamą lėšų kiekį.
Tai yra tik keletas priežasčių, kodėl tuntai žmonių iš aplinkinių valstybių važiuoja čia dirbti ir gyventi.
Hercogystėje yra įsikūrusios Europos Sąjungos Parlamento administracinės įstaigos, Europos Komisijos, Investicijų banko, Audito Rūmų ir Teisingumo Teismo atstovybės.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis visų 600 tūkst. šalies piliečių nėra nuolatiniai gyventojai. Stengdamiesi išvengti milžiniškų mokesčių ir aukštų nekilnojamo turtų kainų, jie gyvena gretimose šalyse ir kasdien kerta sieną tik atvykdami čia dirbti.
Todėl Liuksemburgui ypač būdingi kasdieniniai „potvyniai ir atoslūgiai“, o viešbutyje, kuriame apsistojau, rytais kavą ruošianti prancūziškais rageliais vaišinanti Paula netgi juokiasi, kad savaitgaliais šalyje ir sostinėje lieka tik policininkai, parkų prižiūrėtojai ir turistai.
Gera vieta gyventi ir žaisti futbolą
Futbolas šiame kontekste taip pat nėra kažkuo išskirtinis. Vietiniai žaidėjai yra mėgėjai ar pusiau profesionalai, dažniausiai turintys ir kitus darbus, tačiau prisiduriantys atlyginimo dalį ir žaisdami futbolą.
Vietiniai kolegos pasakoja, kad Liuksemburgo klubai savo žaidėjams turi galimybes mokėti apie 4 tūkst. eurų mėnesinį atlyginimą, o dar maždaug tokią pat sumą beveik kiekvienas prisiduria dirbdamas kitus darbus.
Liuksemburgo klubuose gausu legionierių, o konkurencingas atlygis leidžia pasikviesti neblogo lygio futbolininkų iš gretimų šalių. Pavyzdžiui, šiemet Europos lygoje triukšmavęs ir grupių etape su „Milan“, Sevilijos „Real Betis“ ir Pirejo „Olympiakos“ žaidęs „F91 Dudelange“ savo sudėtyje turi po šešis vokiečius ir prancūzus.
Liuksemburgo lyga gal ir mažiau matoma, tačiau yra puiki terpė žaidėjams, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių karjera profesionaliame futbole nesusiklostė. Žaidimas čia turi ir kitų privalumų – gyvenimas čia yra tiesiog geras.
Legionieriai su klubais pasirašo mėgėjiškas sutartis, bet jose gana konkrečiai išdėstytos visos bendradarbiavimo sąlygos. Maža to, stipriausiuose šalies klubuose „F91 Dudelange“, Ešo „Fola“ ar „Differdange“ mokamos premijos už gerus rezultatus.
| Nuo 2000-ųjų metų „F1 Dudelange“ laimėjo 14 šalies čempionatų iš devyniolikos ir tris pastaruosius, bet nėra pats tituoluočiausias Liuksemburgo klubas. Daugiausiai titulų – 28 – turi Ešo „Jeunesse“, o seniausias šalyje – 1906-aisiais įkurtas Ešo „Fola“. |
Liuksemburgo klubinio futbolo piramidę sudaro penki lygiai. Stipriausiame „Division Nationale“ žaidžia 14 ekipų, dar tiek pat atstovauja antrojo ešelono „Promotion d'honneur“. Žemesniuose divizionuose rungtyniauja dar beveik aštuonios dešimtys mėgėjiškų komandų. Sutikite, neblogai valstybei, turinčiai tiek gyventojų, kaip Vilnius.
| Lygmuo | Divizionas | Migracija tarp divizionų | |
|---|---|---|---|
| 1 | „Division Nationale“ 14 klubų |  2–3 klubai | |
| 2 | „Promotion d'honneur“ 14 klubų |  2–4 klubai | |
| 3 | „1. Division Serie 1“ 14 klubų | „1. Division Serie 2“ 14 klubų | 4–6 klubai |
| 4 | „2. Division Serie 1“ 14 klubų | „2. Division Serie 2“ 14 klubų | 3–6 klubai |
| 5 | „3. Division Serie 1“ 10 klubų | „3. Division Serie 2“ 10 klubų | 3–6 klubai |
Tarp futbolo pionierių
Futbolas – pats populiariausias sportas šalyje. Futbolo čempionatas čia surengtas dar 1913 metais, o nacionalinė rinktinė pirmąsias rungtynes žaidė dar anksčiau – 1911 m. (su Prancūzija 1:4)
Geografinė padėtis lėmė, kad aplink esančios kaimynės Prancūzija ir Belgija savo mažesniam broliui surasdavo vietą beveik visuose svarbiausiuose futbolo forumuose.
FIFA nare Liuksemburgo futbolo federacija (FLF) tapo 1910-aisiais, UEFA priklauso nuo pat šios organizacijos įkūrimo – 1954-ųjų.
Ankstyvas debiutas didžiojoje scenoje lėmė, kad Liuksemburgo futbolininkams priklauso ir dar veikiausiai ilgai priklausys ir keletas neypač malonių rekordų.
Liuksemburgas yra komanda, kuri yra žaidusi daugiausiai kartų pasaulio ir Europos čempionatų atrankose, bet nė sykio taip ir nepatekusi į nė vieno iš šių turnyrų finalinį etapą.
Pasaulio pirmenybių atrankinėse ši šalis žaidžia nuo pat 1934-ųjų, Europos čempionatuose – nuo 1964-ųjų.
Beje, nedaug trūko, kad jau pirmasis Liuksemburgo pasirodymas Senojo žemyno pirmenybėse virstų didžiule sensacija.
Atrankos į „Euro-64“ varžybų pirmajame etape futbolo nykštukai sensacingai 1:1 ir 2:1 pranoko Nyderlandų futbolininkus ir dėl kelialapio į keturių komandų finalinį turnyrą kovėsi su danais.
Pirma dvikova Liuksemburge pasibaigė taikiai 3:3, atsakomoji akistata Kopenhagoje irgi baigėsi taikiai 2:2. Nugalėtojui išaiškinti prireikė papildomo mačą Amsterdame ir čia minimalią pergalę 1:0 šventė skandinavai.
Garsiau riaumoti pradėjo tik dabar
Tai – kol kas ryškiausias Liuksemburgo rinktinės pasiekimas. Nors rinktinės aprangą puošia šalies herbas ir nacionalinė komanda vadinama „Raudonaisiais liūtais“ (d'Roud Léiwen), ilgus dešimtmečius futbolo nykštukai priminė ne galią simbolizuojančius plėšrūnus, o pliušinius meškučius, kurios niurkydavo visi, kas panorėdavo.
Iki 2002-ųjų Liuksemburgas FIFA nacionalinių rinktinių reitinge nebuvo pakilęs aukščiau 150-osios vietos, bet pastaraisiais metais išgyvena tikrą renesansą.
Praėjusių metų rugsėjį komanda buvo pakilusi iki rekordinės 82-osios vietos, o šiuo metu yra 87-a. Palyginiti, Lietuva – šiuo metu yra vos 132-oji.
Liuksemburgo futbolo pakilimas siejamas su Lucu Holtzu – 49-erių metų specialistu, kuris praeityje ir pats atstovavo nacionalinei rinktinei bei joje sužaidė net 55 mačus.
Nacionalinei komandai strategas vadovauja nuo 2010-ųjų, o prieš tai dar trejus metus dirbo su jaunimo (iki 21 metų) komanda.
Iš dabartinių Europos trenerių ilgiau su nacionalinėmis komandomis dirba tik Vokietijos vairininkas Joachimas Lowas bei Andoros ekipą treniruojantis Koldo.
| Šalis | Treneris | Darbo pradžia |
|---|---|---|
 Vokietija | Joachim Löwas | 2006 m. liepos 12 d. |
 Andora | Koldo | 2010 m. vasario 2 d. |
 Liuksemburgas | Lucas Holtzas | 2010 m. rugpjūčio 4 d. |
 Farerų salos | Larsas Olsenas | 2011 m. lapkričio 9 d. |
 Šiaurės Airija | Michaelas O'Neillas | 2012 m. vasario 1 d. |
Vietiniai kolegos žurnalistai pasakoja, kad L.Holtzas sugebėjo sukurti savitą Liuksemburgo komandos braižą. Komanda gal ir netrykšta įvarčių fejerverkais, bet labai gerai vykdo trenerio užduotis, yra drausminga bei vis labiau mėgsta kontroliuoti kamuolį. Stratego profesionalų požiūrį į darbą rodo ir tai, kad, jam stojus prie komandos vairo, rinktinės futbolininkus pradėjo prižiūrėti dietologas.
„Jie – jauni vyrai, o dauguma ir neprofesionalai, tad jo priežiūra yra nepaprastai svarbi“, – aiškina specialistas.
L.Holtzo įdirbį puikiai atspindi paprastas faktas. 2010-aisiais jam stojus prie komandos vairo Liuksemburgo rinktinė turėjo vos vieną profesionalą Mario Mutschą, dabar iš tokių jis jau beveik gali sudaryti starto vienuoliktuką.
Ko vertas šis lietuvių oponentas, geriausiai galėtų pasakyti prancūzai. Būsimi pasaulio čempionai atrankos varžybose į 2018-ųjų metų planetos pirmenybes Tulūzoje nesugebėjo įveikti kovingų nykštukų, nors prieš dvikovą „Business Insider“ skaičiavo, jog Didier Deschamps'as turi komandą, kurios vertė siekia 1 mlrd. eurų.
Liuksemburgo liūtai atsilaikė, o rungtynių pabaigoje Gersonas Rodriguesas netgi galėjo išplėšti pergalę, bet pataikė į virpstą. Kaip bebūtų, istorines lygiąsias L.Holtzo vyrai Tulūzoje atšventė kaip didžiausią karjeros pergalę.
Triukšmas Tautų lygoje
Anot trenerio, tas vakaras Prancūzijoje Liuksemburgo futbolininkams užaugino sparnus ir leido patikėti savo jėgomis.
Nuo tos akimirkos jo auklėtinių pasiektų rezultatų galėtų pavydėti bet kuris Europos vidutiniokas. Lygiosios 1:1 su Bulgarija, 2:1 pergalė prieš Vengriją, lygiosios 0:0 su Senegalu, 1:0 įveikta Gruzija, 4:0 Moldova.
Praėjusiais metais iš dešimties žaistų rungtynių, Liuksemburgas laimėjo penkias, du kartus pralaimėjo ir tris sykius sužaidė lygiosiomis. Palyginti, Lietuvos rinktinės kraitis 2018-aisiais – 12 rungtynių, viena pergalė, lygiosios ir dešimt nesėkmių.
Žinoma, varžovų kalibras Tautų lygos C ir D divizionuose gerokai skyrėsi, tačiau L.Holtzo komanda šiame turnyre sugebėjo kaip reikiant patriukšmauti ir nedaug trūko, kad žengtų laipteliu aukščiau ir pratęstų kovą dėl kelialapio į 2020-ųjų Europos pirmenybes.
| Vieta | Komanda | + | = | - | Įvarčiai | Taškai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 |  Baltarusija | 4 | 2 | 0 | 10:0 | 14 |
| 2 | Liuksemburgas | 3 | 1 | 2 | 11:4 | 10 |
| 3 |  Moldova | 2 | 3 | 1 | 4:5 | 9 |
| 4 |  San Marinas | 0 | 0 | 6 | 0:16 | 0 |
„Neslėpsiu, didžiuojuosi, ką mes nuveikėm pastaraisiais metais, bet manau, kad tai dar nėra riba. Aš matau, kaip ši komanda tobulėja ir toliau didina savo galimybių ribas“, – kalbėjo L.Holtzas.
Po sėkmės Tautų lygoje jo komandą Europos futbolo apžvalgininkai netgi pradėjo lyginti su vos kiek daugiau nei 300 tūkst. gyventojų turinčiais islandais.
Visgi L.Holtzas paralelių mato nedaug. „Situacija kiek kitokia. Jauni islandai nori užsikabinti Europoje ir stengiasi išvykti iš šalies, o sportas tam – geriausia galimybė. Čia viskas sudėtingiau. Pragyvenimo lygis šalyje yra labai aukštas ir jaunus žmones pritraukti į treniruotes darosi vis sunkiau. Čia gerai gyventi galima ir nežaidžiant futbolo. Dėl to tai, ką mes padarėme per pastaruosius metus, yra dar labiau ypatinga“, – šypsosi strategas.
