„Vau. Fantastika, – spaudos konferencijoje Dariaus ir Girėno stadione po pergalės kalbėjo Edgaras Jankauskas, išgirdęs apie devyniolikmečių komandos sėkmę. – Neatsimenu, ar Prancūzijai Lietuva yra įvartį įmušusi ir nesvarbu, ar U19, ar U15. Džiugu, kad auga perspektyvi karta, kiekviena pergalė atneša mums daug džiaugsmo.“
Į Europos čempionato atrankos elitinį divizioną Lietuvos rinktinė pateko po to, kai paskutinėse pirmojo etapo rungtynėse 2:0 nugalėjo Baltarusiją.
Romualdo Jansono du vėlyvi įvarčiai lėmė, kad už grupės nugalėtojos Turkijos nugaros išsirikiavo po 3 taškus surinkusios Lietuvos, Graikijos ir baltarusių rinktinės. Dėl geresnio įmuštų ir praleistų įvarčių santykio Reinholdo Breu treniruojami lietuviai finišavo antri.
„Kiek žiūrėjome, prieš devynerius metus pastarąjį kartą jaunimo komanda buvo patekusi į elitinį raundą, tad pasiekimas geras, – 15min pasakojo vokiečio asistentu U19 rinktinėje dirbantis buvęs futbolininkas Deimantas Bička. – Aišku, tada žaidėme lapkritį, dabar rinkomės kovą, tad pertrauka buvo ilgoka, daug kas priklausė nuo žaidėjų formos, kitų dalykų.
Taip, omenyje savo patekimą tolyn turėjome, žinojome, kad tokios šalys kaip Anglija, Lenkija ten net nepateko, todėl pasiekimas didelis, bet atgal daug nesidairėme, stengėmės koncentruotis į būsimus priešininkus, savo žaidimą.“
Elitiniame etape lietuviams teko mirtininkų grupė, kurioje laukė kovos su futbolo elitu: Nyderlandais, Belgija ir Prancūzija.
„Tarpusavyje kažkiek pajuokaudavome, kad pakliuvome lyg nekviesti į vakarėlį, kur atsiduri netikėtai, nežinai nei etiketo, nei elgesio taisyklių, nei aprangos kodo, – juokavo D.Bička. – O šiaip viską pažinome aikštėje, smagu, kad vaikinai sugebėjo persiorientuoti į aukštą meistriškumą, į tą lygį, vis tik intensyvumas buvo labai aukštas. Pabrėžti reikia, kad stiprūs buvome kaip komanda: drausmė, disciplina, žaidimo principai. Tai leido kompensuoti tą individualų meistriškumą, kurį turėjo mūsų varžovai.“
Pirmąjį mačą lietuviai 0:4 pralaimėjo namuose žaidusiems olandams, antrajame 0:2 buvo nusileista Belgijai.
„Atskridome antradienį, papuolėme ant žolės, o mūsų didžioji dalis žaidėjų treniruojasi ant sintetikos. Trečiadienį jau turėjome rungtynes su olandais, kurie kasdien žaidžia ant žolės. Pavasarinės aikštės yra kiek minkštesnės, kitas dalykas – jie elite šimtą metų, žaidžia namuose, kur yra palaikomi 6000 sirgalių. Mes naujokai, jiems viskas įprasta ir jie nori kuo greičiau susikrauti persvarą. Toks pirmas kėlinys ir buvo, kur iš nepasitikėjimo atsirado klaidos, po savo pačių klaidų pirmus du įvarčius praleidome. Tai mus pakirto morališkai, krito pasitikėjimas savimi. Lyg žaidi, lyg darai dalykus, kuriuos darėme visus metus, bet kai klaida eina po klaidos, rezultatas neigiamas – tada jau nežinai, ką reikia daryti ir kaip elgtis. Antrajame kėlinyje pergrupavome, kiek užsidarėme su 5-4-1 schema. Taip, rezultatas 0:4, bet pagal statistiką turėjome 4 smūgius į vartų plotą, bėgome į greitas atakas. Nebuvo taip, kad į vienus vartus rungtynės vyko“, – pasakojo D.Bička.
„Prieš belgus statistika rodo, kad turėjome daugiau šansų mušti įvarčius nei varžovai, – pabrėžė trenerio asistentas. – Prie rezultato 0:0 ne kartą išbėgome 2 prieš 1, turėjome smūgių į vartus, kur vartininkas gelbėjo. Jei būtų įvartis įkritęs, nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę. Belgai iš savo meistriškumo pelnė tiek pirmą, tiek antrą įvarčius, bet šiame mače pajautėme, kad nesame silpnesni. Tai turbūt buvo didysis atradimas tiek treneriams, tiek žaidėjams.“
Ir tuomet išaušo istoriniu tapęs rytas Asene. Prancūzija jau buvo užsitikrinusi pirmąją vietą, Lietuva neturėjo šansų kopti aukštyn, tačiau noras buvo milžiniškas.
„Žinote, eini į rungtynes ir nežinai, ko laukti. Faktas, kad Prancūzijai nieko nebereikėjo. Jei jie su olandais būtų sužaidę, sakykime, lygiosiomis, tuomet Prancūzijai reikėtų įvarčių skirtumo, gal motyvacija būtų kita ir panašiai. Šiuo atveju jie 3-4 žaidėjus pagrindinius paliko ant suolo, bet ir mūsų keli svarbūs žaidėjai nežaidė, nes buvo prisirinkę geltonų kortelių. Turbūt pradžią lėmė mūsų motyvacija, susikaupimas, noras įmušti įvartį, noras nelikti su nuliu šitoje skiltyje. Du ankstyvi įvarčiai buvo šaltas dušas prancūzams, o paskui daug kas priklausė nuo disciplinos. Komandiškumas, gera gynyba leido pasiekti pergalę. Faktas, kad pati pradžia daug ką nulėmė šiose rungtynėse“, – dėstė D.Bička.
Prancūzijos rinktinės garbę gina legendinio Zinedine'o Zidane'o sūnus Elyazas, tobulėjantis Sevilijos „Real Betis“ klube, ant suolo rungtynėse su Lietuva liko net 50 mln. eurų „Transfermarkt“ vertinamas Mathysas Telis, kuris vien šiame „Bundesliga“ sezone Miuncheno „Bayern“ ekipoje yra sužaidęs 22 rungtynes ir pelnęs 5 įvarčius.
Aikštėje varžovų komandoje bėgiojo 15 mln. eurų vertinamas Eli Junioras Kroupi iš „Lorient“, „Ligue 1“ pirmenybėse mušęs 5 įvarčius šiame sezone, nuo pirmųjų minučių prieš Lietuvą žaidė ir Liono „Olympique“ atstovas Saëlis Kumbedi, vertinamas 9 mln. eurų.
Anot „Transfermarkt“, visa Prancūzijos U19 rinktinė verta kiek daugiau nei 85 mln. eurų, o daugumos Lietuvos futbolininkų vertės šioje sistemoje net nėra nurodytos, tad visa ekipa vertinama beveik 700 tūkst. eurų.
Galima paminėti, jog, „Transfermarkt“ duomenimis, visos Lietuvos čempiono „Panevėžio“ sudėties vertė tik šiek tiek viršija 6 mln. eurų.
„Mes negalėjome leisti jiems žaisti prieš mus vienas prieš vieną, – pabrėžė D.Bička. – Tada tikrai būtų buvę daug problemų, bet sugebėjome disciplinuotai gintis, dirbti kaip komanda ir taip eliminavome jų stipriąsias savybes. Tačiau taip, tai yra neįtikėtinai talentingi žaidėjai. Ir ne tik Prancūzijos komandoje. Belgijos, Nyderlandų komandų žaidėjai... Ir jie jau dabar yra šalia pagrindinių komandų ar net jose aukščiausiose lygose. Paimkime Mathysą Telį – jis nežaidė prieš mus, bet 50 mln. „Transfermarkt“ vertinamas. Reikia suprasti, koks jaunimas šiame lygyje žaidžia.“
D.Bička pripažino, jog jausmas nugalėti pasaulio futbolo galiūnės Prancūzijos atstovus yra keistas.
„Laimime 2:0, einame su rezerviniu arbitru ranką paspausti – jis šypteli, mes šyptelim. Supranti, kas čia įvyko, prancūzai galvas nuleidę, tribūnoje žiūrovai mums ploja. Ypatingas jausmas. Pergalė prieš „Top 5“ šalį. Bet gal tai bus gera pradžia tam tikram atsigavimui? Parodėme, kad viskas įmanoma“, – teigė R.Breu asistentas.
Abu įvarčius pergalingose rungtynėse pelnė Ernestas Gudelevičius, pasižymėjęs 3-ąją ir 6-ąją minutėmis. 19-metis lietuvis tobulėja Italijoje, kur „Primavera“ pirmenybėse atstovauja „Fiorentina“ ekipai.
„Tai išskirtinis žaidėjas, labai stiprus individualiai, mėgsta būti su kamuoliu, turi gerą bėgimo krypties keitimą, neturi streso žaidžiant prieš stipresnį varžovą, mažuose plotuose. Tada jam įdomu. Kažkiek silpniau su disciplina, jis gal mažiau motyvacijos turi, kai varžovas silpnesnis, bet Ernestas tikrai gali žaisti su labai pajėgiais varžovais. Reikia, kad jis būtų motyvuotas, disciplinuotas, daugiau reikalautų iš savęs darbo prasme aikštėje, nes kartais žinome, kad atakuojantys žaidėjai nelabai nori gintis. Pasistiebti tikrai yra kur, bet kalbant apie ataką, individualų meistriškumą, paties žaidimo supratimą, tai yra labai talentingas žaidėjas. Du įvarčiai su Baltarusija buvo ne jo sukurti, bet jo įmušti, o dabar su Prancūzija jau pats mušė du. Tai keturi įvarčiai, lėmę ir patekimą į elitinį divizioną, ir pasižymėjimus jame“, – rungtynių herojų apibūdino D.Bička.
Rezultatyviausias per šešerias rungtynes buvo Vilniaus „Žalgiriui“ atstovaujantis R.Jansonas, pasižymėjęs trimis tiksliais smūgiais.
„Jau dabar jis pakankamai stiprus, kalbant apie kūną – dvikovose jis niekam nenusileidžia, mėgsta pasistumdyti, pasiblokuoti, eiti į dvikovas. – teigė D.Bička. – Jis buvo pagrindinis mūsų puolėjas, dažnai jam buvo sunku, nes buvo vienas, prieš stipresnius varžovus daug dirbo ir gynyboje, ne tik atakoje.
Norisi, kad jis žaistų ir klube, gautų minučių aikštėje. Ko galima pridėti? Žaidimas baudos aikštelėje, erdvių numatymas, įkirtimai. Jis tikrai turi šviesią ateitį, bet, kaip minėjau, jam reikia žaisti, gauti krūvius, atsistatymus, kaupti patirtį. Jei treneris klube mato kažką kitaip, tada sunku. Žaidėjas ant suolo neprogresuos.“
Paklaustas, ar matydamas U19 rinktinės futbolininkus, yra ramus dėl šalies futbolo ateities, D.Bička susimąstė.
„Ir taip, ir ne. Ne vienerius metus esu jaunimo futbole, tad man džiugu, kad turime tokio gero jaunimo. Iš kitos pusės liūdna, nes jį ne iki galo vertiname tiek klubiniame lygmenyje, tiek akademijose. Nėra jis pakankamai išnaudojamas, nėra su juo pakankamai dirbama, negauna šitie futbolininkai užtektinai žaidybinio laiko, pasitikėjimo. Jei situacija mūsų klubuose nesikeis, bus sunku tikėtis gero progreso.
Rinktinėse suteikiame galimybes, pasitikėjimą ir tuomet matome, kaip atsiskleidžia žaidėjai, parodo save kitame lygyje ir parodo aikštėje, o ne ant suoliuko sėdėdamas. Čia ir atsakymas. Tikrai turime daug gabaus jaunimo, bet reikia su juo dirbti, jį spausti, jį išnaudoti, bet ir pasitikėti. Tada ir rezultatai ateis, ir rinktinės bus konkurencingos, nebus problemos atsirinkti žaidėjų į rinktinę, nes bus keli į vieną vietą. Dabar kartais būna, kad ieškome į konkrečią poziciją ir nerandame, ką čia būtų galima paimti per visą Lietuvą“, – kalbėjo jaunimo rinktinės trenerio asistentas.
