Drąsų atakuojantį ir jauną vienuoliktuką į aikštę nuo pirmųjų minučių metęs V.Urbonas įpusėjus pirmam kėliniui galėjo šypsotis. Šeimininkai kūrė vieną progą po kitos ir ne kartą buvo labai arti tikslo.
Bet įmušti mūsiškiams taip ir nepavyko, o tuomet Liuksemburgas skaudžiai kirto individualiu meistriškumu.
21-ąją minutę Gersonas Rodriguesas baudos aikštelėje „išmaudė“ Vytautą Andriuškevičių ir LFF stadionas nuščiuvo. Dar po 21 minutes lietuviai patyrė antrą nokdauną. Mindaugo Palionio avantiūriškas reidas į varžovų aikštės pusę baigėsi prarastu kamuoliu, žaibiška varžovų ataka ir antra Sauliaus Mikoliūno geltona kortele.
Likę dešimtyje lietuviai niekuo nenusileido savo varžovams, prie varžovų vartų užkūrė tikrą pirtį ir 74-ąją minutę puikiu Arvydo Novikovo smūgiu netgi rezultatą išlygino, bet nutraukti košmaro, kuris tęsiasi nuo 2016-ųjų spalio, nepavyko.
Būtent tada Lietuva šventė pastarąją pergalę oficialiose rungtynėse, kai namuose pranoko Maltą (2:0).
„Manau, kad toks rungtynių rezultatas yra logiškas. Pirmajame kėlinyje žaidėme geriau nei antroje rungtynių pusėje, įmušėme įvartį, o varžovai liko dešimtyje. Visgi antroje pusėje jėgų pradėjo stigti, Lietuva žaidė labai agresyviai ir turėjo daugiau progų. Mes šiek tiek pasimetėme, bet vis tiek manau, kad lygiosios – teisingas rezultatas“, – po dvikovos kalbėjo Liuksemburgo ekipos vyriausiasis treneris Lucas Holtzas.
„Taškas, lygiosios, nors norėjom ir tikėjome, kad galime laimėti. Tai buvo mažas žingsnis į priekį, bet tikiu, kad nuo šio mažo žingsnio viskas ir prasideda. Rungtynių pradžia buvau patenkintas. Žaidėme aktyviai, kontroliavome ritmą, bet tada į mūsų vartus krito apmaudus ir netikėtas įvartis. Toje situacijoje tikrai galėjome sužaisti geriau. Bandėme grįžti į žaidimą, bet prireikė laiko. Visgi didelis noras peraugo į antrą Sauliaus Mikoliūno geltoną kortelę. Ji vėl mus išmušė iš pusiausvyros“, – konstatavo V.Urbonas.
Visgi pertraukos metu treneris sugebėjo įkvėpti savo vyrus. Net ir žaisdami dešimtyje, lietuviai buvo geresni aikštėje ir ne tik išlygino rezultatą, bet ir buvo labai arti pergalės.
„Mačiau, kad vyrai puikiai supranta situaciją, į kurią esame patekę. Visgi nemačiau net menkiausių ženklų, kad kas nors gali netikėti. Antras kėlinys buvo įdomus, buvo daug gerų momentų. Mūsų lyderiai Fiodoras Černychas ir Arvydas Novikovas pademonstravo tas savybes, už kurias mes juos vertiname, ir vedė komandą į priekį sunkiu metu. Gerai, kad išlyginome ir turėjome nemažai situacijų, kuriose galėjome išpešti šiek tiek daugiau. Keitimai taip pat pagyvino mūsų žaidimą. Esu labai patenkintas Domanto Šimkaus ir Karolio Laukžemio išėjimu į aikštę“, – kalbėjo strategas.
Nors Liuksemburgas prieš mūsiškius išsaugojo trijų taškų pranašumą, V.Urbonas vilčių pakovoti dėl priešpaskutinės B grupės vietos dar nelaidoja.
„Nenoriu apie tai galvoti. Šis taškas man svarbus emociškai. Nenoriu, kad koncentruotumėmės tik į vietą. Dabar mums svarbu padėti pamatus ateičiai. Pirmajame mače mes irgi buvome verti taško, bet įvyko kaip įvyko. Svarbu, kad šiuo maču žengėme žingsnį į priekį, įrodėme, kad galime žaisti“, – kalbėjo V.Urbonas.
