Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Lukas Spalvis – apie geriausiojo prizą, naują klubą ir rinktinės žaidimo keitimą

Danijoje įvarčius vieną po kito mušantis Lukas Spalvis ketvirtadienį Vilniuje atsiėmė geriausio 2015 metų Lietuvos futbolininko prizą. Didžiausiu karjeros įvertinimu apdovanojimą pavadinęs 21-erių puolėjas atvirai prabilo apie tai, ko reikia Lietuvos futbolo rinktinei, bei išdavė, kad sausio mėnesį greičiausiai kelsis į naują klubą.
Lukas Spalvis
Lukas Spalvis / Gretos Skaraitienės nuotr.

Daugelio nuostabai „Aalborg“ klubo lyderis ir rezultatyviausias Danijos čempionato žaidėjas atvyko į apdovanojimų ceremoniją, nors jau pirmadienį jo laukia paskutinės Danijos čempionato rungtynės šiais kalendoriniais metais. Jos gali būti ir paskutinės L.Spalvio rungtynės Danijoje.

L.Spalvio ir „Aalborg“ klubo sutartis galioja iki 2018 metų, tačiau geriausias mūsų šalies futbolininkas patikino, kad iki kontrakto pabaigos komandoje tikrai neliks.

„Mano agentas sausio pradžioje atskris į Lietuvą ir mes labai ramiai viską apkalbėsime. Esminis klausimas – ar aš pabaigsiu sezoną Danijoje. Didelė tikimybė, kad išvyksiu kitur“, – atviravo L.Spalvis.

– Daug ką nustebinote čia atvykdamas. Kaip tai pavyko?

– Pirmadienį man paskambino ir pranešė, kad laimėsiu. Pakalbėjau su treneriu ir paprašiau, kad išleistų, nes šis apdovanojimas man tikrai yra labai svarbus, didžiausias iki dabar. Treneris išleido, praleisiu tik vieną treniruotę, nes kitą rytą skrendu atgal.

– Žaisdamas tokį sezoną turbūt tikėjotės gauti šį apdovanojimą?

– Iš tikrųjų – ne. Pirmąjį pusmetį buvau traumuotas, iš viso nežaidžiau, tiesą sakant, nesitikėjau. Maloniai nustebau ir labai džiaugiuosi.

– Esate vienas jauniausių, gavusių šį apdovanojimą. Ką jums tai reiškia?

– Taip, prieš tai buvo berods Narbekovas. Kad mane lygina su tokiu futbolininku – didelė garbė.

Nebijokime žaisti. Mes gal pralošime penkerius metus iš eilės, bet šeštus pradėsime laimėti, jei nebijosime žaisti.

– Lietuvoje pastaruoju metu pagarsėjote kivirčais su sirgaliais. Ką galėtumėte pasakyti jau praėjus kiek laiko, atslūgus galbūt emocijoms?

– Jau esu sakęs, kad tai tikrai nebuvo skirta fanams, kurie ateina ir palaiko mus kiekvienose rungtynėse. Tai buvo skirta kai kuriems, kurie elgėsi tikrai negražiai, susikaupė tada daug emocijų.

Danijoje savų žiūrovų „varymas“ yra neįsivaizduojamas dalykas, priešininkų fanai taip nedaro. Aš kai papasakojau Danijoje, manimi nepatikėjo.

Vis dėlto, aš dar kartą noriu atsiprašyti sirgalių, kuriems tai nebuvo skirta. Tikiuosi, kad jie ir toliau mus palaikys ir ateis į rungtynes. Aš vis tikiu, kad ateitis bus geresnė.

– Turbūt ne sirgalių palaikymo trūksta rinktinėje, kad būtumėte toks pats rezultatyvus. Kokią perspektyvą matote?

– Puolėjas 70 proc. priklauso nuo komandos. Kaip tu gali įmušti galva, kai negauni skerso? Pasaulyje yra tik keli žaidėjai, kurie patys gali apsivaryti tris ar keturis ir įmušti. Pavyzdžiui, Edinas Džeko, parodykite, kur jis apsivarė du ir įmušė. Aišku, būna retkarčiais, bet puolėjai priklauso nuo saugų, jeigu jie nieko nesukurs, puolėjai neįmuš.

 
Gretos Skaraitienės nuotr./Deividas Šemberas, Lukas Spalvis ir Deividas Česnauskis
Gretos Skaraitienės nuotr./Deividas Šemberas, Lukas Spalvis ir Deividas Česnauskis

Rinktinėje reikia tai analizuoti ir žaisti galbūt atviresnį futbolą, nebijoti to. Mums jau nebėra kur trauktis. Šiandien paskaičiau, kad FIFA reitinge smukome žemiau... nežinau... Sirijos. Kur dar galime nusiristi?

Manau, kad reikia keisti požiūrį į futbolą. Aš tai bandžiau daryti prieš U-21 rinktinės rungtynes su Airija. Manau, tikrai matėte, kaip atrodo tikrasis futbolas.

Bet mes turime bandyti, kai tu bandai – vieną dieną pavyksta. Mes net nebandome, požiūris turi keistis.

Kalbėjau su treneriu, visa komanda, sakau, nebijokime žaisti. Gal pralaimėsime, bet svarbiausi žaisti. Mes gal pralošime penkerius metus iš eilės, bet šeštus pradėsime laimėti, jei nebijosime žaisti.

– Šį sezoną „Aalborg“ žaidimas didžiąja dalimi priklauso nuo jūsų?

– Ne, mūsų saugai ir gynėjai yra superiniai, mes vienas kitą labai gerai pažįstame, žaidžiame kartu 3-4 metus. Savo krašto saugus, kitą puolėją mintinai žinau, kur jie bėgs, jie žino, kur aš bėgsiu. Mums net nereikia aikštėje kalbėti.

Ar tikitės šių pasikeitimų iš naujojo rinktinės trenerio?

– Na, tai yra jo pasirinkimas. Nei aš, nei kitas futbolininkas nenueis pas trenerį ir nepasakysime, kaip žaisime. Taip nebūna.

Bet aš tikiuosi, kad ateis ta diena, kai mes bandysime. Pavyzdžiui, prieš anglus mes negalime žaisti ir visi tai supranta. Jie visiškai kito lygio žaidėjai.

Bet mes turime bandyti, kai tu bandai – vieną dieną pavyksta. Mes net nebandome, požiūris turi keistis. Manau, karta auga tikrai nebloga, ateityje manau... na, blogiau negali būti. Reikia keistis, žiūrėti pozityviai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos