1 pastebėjimas nuo sofos
Atrankos varžybos ir finalinis turnyro etapas – du skirtingi pasauliai. Kvalifikacinėse varžybose turkai per dešimt akistatų praleido vos tris įvarčius ir kartu su Belgija buvo geriausiai besigynusios komandos. Prasidėjus pirmenybėms Şenolo Güneşo vyrai tokio pačio dydžio porciją atsiėmė jau pirmajame mače.
2 pastebėjimas nuo sofos
Kad ir kaip savo gynyba pasitikėtų Turkijos treneris, taip atiduoti iniciatyvą nuo pat pirmųjų dvikovos minučių buvo pernelyg drąsu. „Squadra Azzurra“ sužaidė labai solidų pirmą kėlinį ir spaudimas tiksint minutėms tik didėjo. Aukštas presingas nepriekaištingai veikė visas rungtynes, tad buvo tik laiko klausimas, kada turkiški įtvirtinimai bus pralaužti. O tada nutiko Meriho Demiralio nelaimė ir atsarginio plano svečiai neturėjo...
3 pastebėjimas nuo sofos
Rungtynių arbitrui oficialų čempionato kamuolį į aikštės vidurį atgabenęs „Volkswagen” automobiliukas susprogdino socialinius tinklus ir panašu, jog „Adidas Uniforia” valdė netgi geriau nei Turkijos futbolininkai.
Lūžio taškas
53-oji minutė. Kaip futbolo klasikai pasakytų, tai buvo rungtynės iki pirmojo įvarčio. Būtent tuomet Dominico Berardi išlaužė čiurnas Umutui Meraşui ir paleido galingą smūgį link turkų vartų. Ciro Immobile kamuolys nepasiekė, bet Merihas Demiralis sureaguoti irgi nespėjo, tad pirmą kartą Europos čempionatas startavo įvarčiu į savus vartus. Po šio epizodo buvo daug intrigos, kaip turkai sureaguos, tačiau sukurti bent kažko pavojingesnio jie taip ir nesugebėjo – ar rezultatas švieslentėje buvo 0:0, ar 0:1, ar 0:3.
Didmeistrių žaidimai
Roberto Mancini prieš Şenolą Güneşą.
Šviesiai melsvu elegantišku švarku pasipuošęs Roberto Mancini dar prieš pirmąsias rungtynes uždavė toną ir aiškiai parodė, kas bus pats stilingiausias treneris šiame čempionate. Mada visuomet buvo svarbi šio 56-erių metų specialisto gyvenimo dalis. Kadaise pagal jo sumanymą buvo sukurti Genujos „Sampdoria“ marškinėliai, vėliau Italijoje jis išpopuliarino elegantiškus dryžuotus šalikus, kuriais ryšėjo treniruodamas savo ekipas.
Visgi kur kas svarbiau, kad madas futbolo aikštėje penktadienį diktavo ir R.Mancini auklėtiniai. Treneriui beliko tik gėrėtis savo vyrų energija ir nusiteikimu, o 2002-aisiais Turkijos stebuklą pasaulio čempionate sukūręs Ş.Güneşas „planui B“, panašu, jog nebuvo pasirengęs.
Turkijoje Ş.Güneşas kritikuojamas dėl pernelyg senamadiško ir atsargaus futbolo, ypač pažymint, kiek talentingų žaidėjų šalis šiuo metu turi. Visa tai neblogai pasimatė ir pirmajame mače – kai reikėjo keisti situaciją ir reaguoti, legendiniam specialistui buvo sunku, nors reikia pripažinti, kad nuo antro kėlinio pradžios aikštėje pasirodęs Cengizas Ünderas tikrai pagyvino svečių atakas.
X faktorius
Domenico Berardi. Kai Roberto Mancini į Italijos rinktinės sudėtį įtraukė net penkis „Sassuolo“ futbolininkus (tiek pat turi tik Italijos čempionas Milano „Inter“), nemažai kas skeptiškai kraipė ūsą. Visgi bent vienas iš jų – Domenico Berardi – atidarymo rungtynėse švietė ryškiausiomis spalvomis. „Sassuolo“ žvaigždė prisidėjo prie visų trijų italų įvarčių. Pirmajame epizode galingai suklaidino varžovą ir galingai smūgiavo į nelaimėlį Merihą Demiralį. Mušant antrąjį, D.Berardi netrukdomas vėl atliko „raktinį“ perdavimą Leonardo Spinazzolai, po kurio smūgio Ciro Immobile suskubo prie atšokusio kamuolio ir padvigubino pranašumą. Dar vėliau jis perėmė kamuolį po prastai atlikto turkų vartininko Uğurcano Çakıro perdavimo ir ši ataka baigėsi trečiuoju įvarčiu.
Prožektorių šviesoje
Nors Leonardo Spinazzola, Domenico Berardi ir Nico Barella buvo geresni žaidėjai aikštėje, daugiausiai prožektorių šviesų pirmajame mače smigo į Ciro Immobile. Italai su dideliu nerimu laukė, kaip čempionatą pradės pagrindinis jų puolėjas. Romos „Lazio“ atakų lyderis su spaudimu susitvarkė puikiai – įmušė įvartį bei atliko rezultatyvų perdavimą. „Nėra nieko nuostabiau, nei pradėti čempionatą pergale ir įmušant įvartį savo namų stadione“, – po mačo prisipažino C.Immobile. Italijoje kalbama paprastai – jei R.Mancini iš snaiperio pavyktų nulipdyti naują Salvatore Schillaci, ši komanda šią vasarą galėtų eiti labai toli.
Kritiko strėlė
Šį kartą sminga į Umutą Meraşą. Prieš čempionatą turkai gyrėsi turintys ypač kietą gynybos liniją, tačiau kairiojo gynėjo pozicija neretai būdavo pavadinama jos Achilo kulnu. U.Meraşas savo talentu gerokai nusileidžia vidurio gynėjams Merihui Demiraliui ir Čaglarui Soyuncu bei dešinėje žaidžiančiam Zeki Çelikui. Italai tą puikiai suprato nuo pirmųjų minučių ir Domenico Berardi nuolat terorizavo savo oponentą.
Prieštaringas epizodas
Nutiko pačioje pirmojo kėlinio pabaigoje, kai po geriausiu rungtynių žaidėju išrinkto Leonardo Spinazzolos perdavimo į baudos aikštelę kamuolys lietė Zeki Çeliko ranką. Epizodas sukėlė nemažai italų nepasitenkinimo, bet mačo arbitras Danny Makkelie baudinio neskyrė nei pats, nei išklausęs VAR kolegų rekomendacijas. Gal ir gerai – turbūt ne tokio pirmojo čempionato įvarčio neutralūs futbolo sirgaliai laukė.
Saldžioji porelė
Jorginho ir Okay Yokuşlu. Nors italai buvo priversti mačą pradėti be ryškiausios savo žvaigždės Marco Verratti, aikštės viduryje šeimininkų persvara buvo milžiniška. Atraminiam Turkijos rinktinės saugui O.Yokuşlu mačas buvo ypač sunkus, teko daug ir įnirtingai gintis. Solidų klubinį sezoną turėjęs „West Bromwich Albion“ atstovas laikėsi iš paskutiniųjų ir buvo bene geriausias turkų gretose, tačiau talento varžovų ekipoje buvo tiesiog daugiau. Fantastiškas italų spaudimas visas 90 minučių suteikė daug laisvės Jorginho, kuris tą puikiai išnaudojo ir rungtynių tempą kontroliavo tiesiog meistriškai.
Žmogus su švilpuku
Danny Makkelie įrodė, kad šiuo metu yra vienas geriausių pasaulio teisėjų. Solidus ir gerai kontroliuotas arbitro mačas. Nors susitiko dvi pietiečių komandos, Nyderlandų specialistas laikė rungtynių vadžias savo rankose ir jų nepaleido nė akimirkos. Kaip valdyti ir malšinti įsismarkavusių vyrų emocijas D.Makkelie puikiai žino – Roterdame jis dirba policijos inspektoriumi. Pirmajame čempionato mače teisėjas skyrė tik du įspėjimus, bet pirmą geltoną kortelę išsitraukė tik 88-ąją minutę. Puiki pradžia „Euro 2020” arbitrų komandai.
Intrigos/nuobodulio metras
65 proc. Neretai didžiųjų turnyrų atidarymo rungtynės būna atsargios ir nerezultatyvios, tačiau penktadienio vakarą nepamatėme nieko panašaus. Italai žaidė drąsų ir atakuojantį futbolą, sukūrė daug gražių epizodų ir įmušė net tris įvarčius. Intrigos prasme galbūt norėjosi konkurencingesnių turkų, nes atrodė, kad ši komanda nežinojo, ką daryti, kai jų „autobusas“ galiausiai buvo pramuštas.
Vibracija tribūnose
7/10. Ne pirmos jaunystės Romos olimpinis stadionas su bėgimo takais šiais laikais tikrai nėra pati dėkingiausia vieta gyvai stebėti futbolą, tačiau tokios šventės startui ši istorinė vieta tiko neblogai. Smagu, jog „Euro 2020“ prasidėjo su sirgaliais tribūnose, bet 12 916 žiūrovai 70 tūkst. vietų stadione atrodė skurdokai.
Skaičius
12. Ciro Immobile yra Italijos pergalių garantas. „Squadra Azzurra“ laimėjo visus 12 mačų, kuriuose šis puolėjas buvo registruotas. Dar šeši tokie kartai ir italai antrą kartą taps žemyno čempionais.
Žodis – ne žvirblis
„Treneris sulipdė nuostabų kolektyvą, kuriame nėra starto žaidėjų ar atsarginių. Kiekvienas šios komandos narys yra pasirengęs aukotis dėl savo komandos draugų. Svarbiausia yra pergalė, o jei įmušiau – dar geriau. Tai buvo nuostabi naktis Italijai ir mūsų futbolui“, – čempionato startą apibūdino antrojo įvarčio autorius Lorenzo Insigne.
Istorijos nesuklastosi
Italai dar niekada nėra pralaimėję turkams (8 pergalės, 3 lygiosios), taip nenutiko ir šį kartą. Visgi pačius italus dar labiau turėtų džiuginti tas faktas, kad Romoje „Squadra Azzurra“ jaučiasi kaip tikruose namuose. Tai buvo vienuoliktas kartas, kai „Žydroji komanda“ žaidė Romoje pasaulio ar Europos čempionato rungtynes ir dar nė karto nėra įveikta savo tvirtovėje (9 pergalės, 2 lygiosios).
Garso takelis
Atidarymui? Kas daugiau, jeigu ne oficiali šio „Euro 2020” daina „We Are The People“, kurią sukūrė tris kartus geriausiu pasaulio didžėjumi pripažintas olandų muzikos prodiuseris Martinas Garrixas bei dvi muzikos ikonos – roko grupės U2 vokalistas Bono ir gitaristas The Edge. Dėl skonio galima ginčytis, bet daina „kabinanti“, tiesa, virtualiam jos atlikimui prieš pirmąsias čempionato rungtynes šiek tiek trūko energijos.
