Statybininkai lietingą trečiadienio rytą vis dar zujo palei stadiono kraštą, gausybė nuotekų ir smulkių baigiamųjų darbų dar bus padaryta per artimiausią mėnesį.
Tačiau naujos tribūnos po stogu jau gali priglausti nuo lietaus, belgiška dirbtinė veja atrodo dar žalesnė nei iš tiesų yra dėl išskirtinės vietos.
Šis stadionas – per porą šimtų metrų nuo Dainių slėnio, per puskilometrį nuo Gedimino pilies ir Vilniaus senamiesčio, bet tarsi pasislėpęs nuo judėjimo srautų dėl aukštesnės Kalnų parko lokacijos ir aikštę iš visų pusių supančios medžių tankmės.
Daug metų šis grožis pamažu seno, bet dabar rekonstruojamas ir keliamas naujam gyvenimui.
„Buvo tokia padėtis, kad liko du variantai: uždaryti arba rekonstruoti. Pasirinktas kelias sutvarkyti stadioną“, – sakė daug metų Policijos stadioną prižiūrintis Arvydas Ilgevičius.
Vokiečių belaisvis ir „Prelegentai“
A.Ilgevičius stadione šeimininkauja jau tris dešimtmečius, dar 1992 metais gavęs paskyrimą ten dirbti.
Prieš tai jis darbavosi fizinio mokytoju mokykloje, o tarp mokinių buvo ir Martynas Starkus – kiek vėliau su kitais žinomais „Prelegentų“ komandos vyrais ne vieną sezoną gainiojęs kamuolį po Kalnų parko stadiono dulkes.
Stadionas skaičiuoja 98 metus, istorikams bylojant, kad stadionas pastatytas 1925 metais Lenkijos kariuomenės 6-ojo pėstininkų pulko, bet A.Ilgevičius gali kiek patikslinti, nes yra kalbėjęs su vienu iš stadioną stačiusių vaikinų.
„Aš pats esu kalbėjęs su vokiečiu, kuris čia buvo karo belaisvis ir statė šį stadioną. Dabar jis jau miręs, bet kartą buvo atvykęs į pučiamųjų orkestrų festivalį ir pasakojo savo istoriją, kaip būdamas 16–17 metų pateko į nelaisvę ir statė čia stadioną. Atvykęs į Vilnių labai norėjo pamatyti jį vėl“, – sakė A.Ilgevičius.
